Kai tik kur nors ardomas koks prietaisas ir aš netoliese, ir dar jei jame būna rodykliniai prietaisiukai, tai juos ir išlupu. Nes mažuose prietaisiukuose naudingų medžiagų kiek katino ašarų, o štai rodyklinis prietaisiukas kartais labai patogus naudoti. Štai ir dabar konstravau tokį prietaisiuką ir nutariau primontuoti mažiuką voltmetrą. Turiu aš kelis skaitmeninius voltmetrus, bet jiems labai dažnai reikia izoliuoto maitinimo šaltinio. Deja šioje konstrukcijoje tokio nebuvo ir nebuvo noro konstruoti, tai nutariau panaudoti ką nors rodyklinio. Juolab, kad tikslumo man čia nereikia.

Archyve guli keli prietaisiukai. Čia ir ampermetrai, ir voltmetrai ir mikroampermetrai. Iš esmės visi šitie prietaisai yra vienos ar kitos rušies mikroampermetrai. Tik vieni turi vidinį šuntą ir pavirsta ampermetrais, o kiti turi papildomą rezistorių ir pavirsta voltmetrais.
Man reikėjo kokio nors mažiuko voltmetro iki 30V, tuo tarpu visame archyve nebuvo tinkamo dydžio voltmetro. Tačiau buvo tinkamo dydžio mikroampermetras. O mikroampermetrą perdaryti į voltmetrą labai lengva. Pradžiai reikia surinkti duomenis apie prietaisą: vidinę varžą ir pilno atlenkimo srovę. Vidinę varžą pamatuojam su ommetru (čia 4.57kΩ), o pilno atlenkimo srovė buvo parašyta ant skalės (60μA). Jei nėra parašyta, tai reikės kito ampermetro, maitblokio ir kintamo rezistoriaus, kad promodeliuoti ir išmatuoti.
Dabar kai turim parametrus, galima pasiskaičiuoti papildomą rezistorių voltmetrui:

Matom, kad 470kom rezistorius ir 30V šaltinis duoda maždaug reikiamą srovę, kad rodyklė rodytu pilną skalę. Vietoje 470kΩ rezistoriaus reikia statyti kiek mažesnį rezistorių ir šalia paderinamą rezistorių, kad surinktam prietaise suderinti parodymus tiksliau.

Su ampermetru kiek kitaip. Rezistorius jau vadinamas šuntu ir jungiamas lygiagrečiai matavimo prietaisus. Specialiai nupaišiau dvi schemas, nes kartais papuola ampermetrai kurie skirti “standartiniams” šuntams ir ant jų būna parašyta ne pilna atlenkimo srovė, o įtampa- kad ir 75mV. Tada šuntas gaunasi toks:

Čia jau mikroampermetro vidinė varža nesudaro didelės esmės, nes proporcingai pasiskirsčiusi srovė daro tokią mažą paklaidą, kad galima net nežiūrėti.

O jei panaudoti mano turima mikroampermetrą, tai gaunasi taip:

Čia srovė kiek didesnė ir įtampa pakyla. Tačiau mikroampermetro vidinė varža dar nedaro jokios įtakos.

Dar rekomenduojama ant mikroampermetro gnybtu užkabinti du paprastus galingus diodus (lygiagrečiai ir priešpriešai). Diodai dirba ne kaip diodai, o kaip mažos įtampos stabilitronai. Jei saugo strėliukę nuo streso, jei netyčia gaus per didelės įtampos impulsą. Aišku nuo didelio perviršio tai nepasaugos, nebent diodai arkliniai, bet vistiek šiokia tokia apsauga.

O čia kitas, gana sunkus darbas- skalės paišymas. Nes kartais skalė nesutampa su norimais skaičiukais. Tada į rankas Corel Draw, liniuotę ir “štangelcirkulį”.

Užbaigta skalė.