Papuolė į rankas blogas vandenilio generatorius, Peak Scientific Instruments Ltd, CHF 200. Kadangi recyclingo atžvilgiu jame labai mažai metalų (nu gal vario tai daug), tai pradžiai užsinorėjau jį paleisti.
Tačiau aparatas buvo “iškrautas iš automobilio” mėtymo budu ir dar buvo nuplėštas korpuso dangtis. Dar jis pagulėjo “auštyn kojom”, o gal ant šono, tai skysčiai galėjo patekti ne ten kur reikia.

Todėl pradžiai aparatą išnarsčiau. Kartu prifotkinau keletą nuotraukų. Šiaip, fotkinau tam, kad uždokumentuoti visus sujungimus. Nes jei ką nors išardai, kartais sunkoka surinkti atgal be instrukcijų.

Elektrinė dalis:

Jokios “fancy” elektronikos ir “kostmoso”. Dyydžiulis toroidinis trafas- jis gamina 5V kintamos įtampos srovę. Ir tikriausiai daug amperų. Jokių procesorių ar mikrokontrolerių- grynai hardwarinis sprendimas. Todėl tiek daug mikroschemų. O visa šita mašinerija nuskaito slėgio daviklio parodymus, reguliuoja srovę, valdo vandens pompelę ir vieną klapaną. Dar yra vienas avarinis slėgio daviklis.

Čia diodas su tiristorium. Tikriausiai galingas, kad prisuktas prie tokio radiatoriaus ir dar priverstinau apipučiamas ventiliatoriaus. Beja darbo metu realiai jaučiasi šiluma nuo jo. Iš jo išteka maždaug 2.6V įtampą į kitą aparato pusę.

Čia jau “santechninė” pusė. Pati H2-O2 celė tai apačioje su 12 varžtų. Ten suspaustos elektrodų plokštelės ir kažkokios jau “kostminės” membranos. Sistema maitinama dejonizuotu vandeniu kuris raudono siurbliuko supumpuojamas į kvadratines talpas prie galinės sienelės. Talpos dvi nes per vieną iš jų išleidžiamas laukan deguonis, o per kitą perteklinis vandenilis (jei nesuveikia automatika). Nuleidimas padarytas labai paprastai- virš celių esanti talpa turi tokį pat mechanizmą kaip tualeto nuleidimo bakelis- sumažėjus vandens lygiui pludė įleidžia vandenį. Padidėjus- uždaro. Jei pasidaro per daug vandenilio pludė kažkaip pakyla dar daugiau ir atsidaro “vent” anga.
O deguonis tiesiogiai iš celės patenka į vandens rezervuara ir ventiliuojamas į atmosferą. Tuose bakeliuose dar yra įmestas “dejonizacijos” maišelis, kuris turi dar kiek pravalyti vandenį. Manau, kad tas maišelis senai nusibaigė. Deja kito neturiu.
Vanduo iš talpos į celę patenką per vienkryptį stiklinį klapaną (nuotraukoje nesimato).

Vandenilis iš “WC” talpos, per mėlyną jungtį, stora žarnele eina laukan, kur stovi “atstoinikas”. Ten nuotraukos dešinėje, beveik nesimato. Ten kondensuojasi vandens lašai. Deja tos talpos nesugebėjau atsukti, todėl ten iki pusės pilna vandens. Jis ten papuolė dėl neteisingo transportavimo. O iš ten, vanduo pateko į matavimo ir klapanų mazgą. Jį jau tai tikrai išardžiau, išpučiau vandenį ir vėl viską surinkau atgal. Viršuje mazgo slėgio jutiklis, juodas centre- avarinis slėgio jutiklis, mažiukas apačioje- vandenilio klapanas.
Dujos iš klapano eina palei sienele tuo “šiaudeliu” iki džiovinimo kolonėlės kuri užpildyta silikageliu. Iš kolonėlės vandenis eina laukan.

Gedimai: nesandariai prisukta “atstojniko” jungtis- ten buvo nutekėjimas. Dar kažkoks šūdas buvo patekęs į elektrinį klapaną. Nu ir apdubasintas korpusas.

Viską sujungus prietaisas kelis kartus išmetė klaidą, o poto pradėjo veikti. Teko paskaityti instrukcijas apie tai kaip nusistato reikiamas slėgis.

Čia filmukas kaip ten viduje viskas burbuliuoja. Bet čia dar nebuvo surastas vandenilio nutekėjimas, todėl nekilo dujų slėgis. Poto jau viskas veikė normaliai. Dėl to ir burbuliavimas stiklinėje toks silpnas palyginus su burbulais virš celės.

Kol kas vienintelis panaudojimas- keisti muilo burbulai kurie veržliai kyla į palubę. Taip pat vienas latekso pirštinės pirštas kurį pripučiau maždaug iki dviejų lauko teniso kamuoliukų dydžio. Ir nepaisant tokio mažo tūrio ir pirštinės piršto svorio, šis “balionėlis” nuskrido iki lubų ir ten liko.