Viskas prasidėjo, kai mano labai labai senas pažįstamas vardu Edvardas paskambino ir be kitų šnekų pasiūlė “įdomių daikčiukų” paardymui. Tai buvo šie keisti USB gadžetai:
Tai yra siuntos monitoringo aparačiukai. Kiek supratau šitas aparačiukas monitorino tiktai temperatūrą. Įjungus į USB jis paprašė instaliuoti draiverius, tai toliau aš nevargau. Edvardas sakė, kad su specialia programa sugeneruojamas Excel failas su temperatūros grafiku.
Viduje stovi nedidelė ličio jonų baterija (ne akumas), LCD ekranėlis ir du procesoriai. Labai neįdomus Holtek HT49R50A ir žymiai įdomesnis Atmel AT91SAM7S256-AU. Tai jau moderniau- tai ARM šeimos mikrokontroleris.
Fotkėje jo jau… nėra.
Nes jau gerieji kinai pagamino man desietką PCB šiam procesoriukui.
Ir jau procesoriukas priklijuotas prie vienos plokštelės.
Ir netgi atsiliepė į JTAG šauksmus per kitą kinišką padirbinį J-Link-ARM.
Kadangi visos šitos procedūros buvo daromos šiandien, tai daugiau nieko nepasiekiau. Buvo keistų momentų ir viskas neveikė, bet į vakarą netikėtai čipas atsiliepė ir pagaliau išsitrynė. Kol kas nieko nežinau- nei kaip programuoti nei kokį softą naudoti. Tačiau tikiuosi gal pavyks išspausti keletą straipsnelių ARM tema.
P.S. korpusas visdėlto šlykštus. Ypač perlituotom mikroschemom…
Saunu! Jei niekada nedirbai su atmel arm, butu labai vertinga suzinoti kaip nuspresi kokius irankius ir “reference design” naudosi, nuo ko pradesi, kur ieskosi pagalbos. Buves “AVR studio” dabar vadinasi “ATMEL studio” ir sis vienas nemokamas IDE apima visus atmel mikrokontrolerius, turi normalu autocomplete, gcc palaikyma, pilnai suderinamas su makefailais – manau kaip tik ji tau ir reikia parsisiusti (pilnai pakeicia winavr tavo seniem projektam). Tai labai idomu, ar yra kazkokie palengvinimai, startup koda generuojantys wizardai armam, kaip sugebesi paleisti pirmaja “blinky” programele..
Bet ar ne per kietai padaryti tie daikčiukai. Tik temperaturos loginimui ir USB palaikymui panaudotas ARM proccesorius.
O kuom ARM blogi ? Maziau sroves ima, ADC daugiau bitu, kaina ta pati ar net mazesne, o ir tai firmai, pas kuria uzsake – gal tuo metu buvo isakymas isisavinti ARM. Juokinga cia nebent atskiras LCD valdiklis.
Arba aš blogai žiūrėjau, bet “ATMEL studio ir sis vienas nemokamas IDE apima visus atmel…” yra nichujutki. SAM7 jis nepalaiko.
Akurat, nera tavo partnumberio tarp “new project”->device select, sorry.. Taigi, tikrai idomu kokius irankius issirinksi.
Vieną sistemą paleidau, bet kažko jis man lėtokai veikia. Jei ciklas (koja 1, koja 0) tai kojos dažnis gaunasi kažkur virš 3MHz. Bet jei įterpti į ciklą paprogramę tipo wait po kiekvieno kojos pakeitimo, kuri for cikle skaičiuoja iki 5 (penkių), tai kojos dažnis krenta iki 163kHz… kažkokia nesamonė. Ten gi PLLas turėjo nustatyti virš 48MHz taktinį dažnį. Kai vienam vakarui gal ir gerai, nes gali stogelis nuvažiuoti.
Manau pas armus yra “Hard Fault” trukis, kurio viduje po defaultu buna while(1) ciklas, o gal resetinimas. Jei kazkas negerai suprogramuota, cpu gali isokt i sita cikla. Manau reikia isiziuret i interruptu paprogrames kokias dabar turi ar sugeneravo softas. Ir butinai isidet kokia indikacija kad pastebeti jei kontroleris resetinasi. O tavo debuggeris veikia su breakpointais?
Saveli, tai kokius įrankius šiam ARM naudoji ? Visgi čia įdomiausia dalis.