Beinventorizuojant kromelį aptikau keletą “tiesinių” neoninių indikatorių ИН-13. Tai toks dujų išlydžio prietaisas, kur “ugnelės” ilgis priklauso nuo įtampos. Darbinė įtampa kažkur 160V. Tačiau man nepatinka tokios įtampas imti iš kokių nors transformatorių, todėl panaudojau seną schemą ir sukombinavau nedidelę plokštelę. Pati valdymo schema irgi neatitinka internete ir prietaiso pase parodytai. Tiesa, aš tas schemas surinkau, bet jų veikimas buvo kažkos negeras. Gal originalios schemos kompensuodavo prietaiso senėjimą ar įtampos svyravimus, bet… nu nepatiko.
Schema surinkta naudojant “senoviškas” detales, kur reikia daug grežioti.
Tai šviečia pagalbinis elektrodas. Tiesa, nuotrauka daryta su blicu, tai nelabai matosi.
Čia jau be blico ir šviečia keli centimetrai.
Pati schema- nieko čia įdomaus. Tranzas kur neparašyta- MPSA44. 100uH droselis suvyniotas ant ferito iš seno ATX maitblokio- atvira šerdis geriau nei žiedas. Beja kiek kaista. Darbinis dažnis 100…150kHz.
Filmukas nelabai kokybiškas, nes filmuota pritemdytoje patalpoje. Ugnelės dydis čia keičiamas su kintamu rezistorium, tačiau galima keisti kad ir nuo audio signalo ar iš kokio DACo. Šiuo metu max stulpelio ilgis kažkur prie 4V, mažiausias (t.y. tik papildomas elektrodas) prie 0V.
O geras, kažkur pas uošvį palėpėje guli sovietinių laikų “šedevras”: UTB tiuneris Laspi 003 (Ласпи-003-стерео). Tai skalės indikatorius būtent su tokia “lempa” padarytas. Kai kambaryje tamsu, tai dar nieko, bet jei saulė šviečia – nieko nesimato 🙂 Na ir su įtampos stabilizacija ten buvo problema – pastoviai “bėgiodavo” tiek dažnis, tiek indikatoriaus parodymai.
Galima daug grožybių pridaryti:
grafinį spektro indikatorių:
Termometrą:
Ar man tik atrodo ar pasvilęs ant platos R13 snuberio rezistoriukas 🙂
Taip, nes dėdė Levas biški supainiojo kondiko talpą kokius 10 kartu. Ir snuberis tapo pagrindiniu energijos vartotoju 🙂
Kaip tik lapkričio mėnesio žurnale “Elektor Electronics” shemutė su IN-9 indikatoriumi
Aha, pažiūrėjau. Keitiklio schema tokia pat. Matyt iš tos pačios vietos kopijavom. 🙂
Citata: “atvira šerdis geriau nei žiedas”
Gal galima sužinoti kodėl?
Todėl, kad kiniški šrotiniai žiedai kai kada įsimagnetina. Ir šiaip, iš keletos bandytu, jie labiau kaito. Nuotraukoje pavaizduotas irgi kiek kaista, tačiau bent jau netirpdo termoklijų.
Manau, jei gauti teisingų šerdžių… beja, kiek mačiau tokias pats schemas visur naudojo atvirą magnetolaidį.