Dar tokio tipo straipsniuko nerašiau. Paprastai rašau, kai jau viskas išbaigta ir padaryta… ar bent jau dalinai veikia. Šį kartą straipsniukas apie darbo eiga. Ir dar neaišku, ar šis projektas bus pabaigtas sekmingai- gal paprasčiausiai netgi donoras yra negyvas.

Taigi donoras ir prietaisas kurį norių perdaryti iš amerikoniško ar japoniško standarto:

Tai “High Voltage Technology Inc.” kontoros produktas- aukštos įtampos reguliuojamas šaltinis, panašus kaip mano savadarbis, tik didesnis, stipresnis, ir gal geresnis. 🙂 Beja, jei kas pastebės, kad buvo suvandalizuotas ne vienas toks prietaisas: kai kurie trafukai ėjo į mano maitblokį, o štai trafukų šerdis ėjo į mano indukcinio kaitinimo aparatą! Kaip čia užsitesė tiek laiko? Ogi labai paprasta- tai buvo lobis iš Panevėžio Ekrano fabriko, dalį to lobio išardžiau, poto tą paletę užkonservavo keliems tai metams ir jos negalima buvo liesti. Ir štai, 2012 metais pradėjo ir pabaigė ardyti tą paletę… Tai liko du maitblokiai, vienas paprastas reguliuojamas laboratorinis (defekt) ir šis aukštos įtampos, tačiau netestuotas. Nes ant prietaiso parašyta INPUT 100VAC. Aišku galima paleisti per trafą ir numušti įtampa, tačiau man tas nepatinka. Gali prireikti rimto trafo… pabandom paskaičiuoti maitblokio išėjimo galia: 40kV ir 6mA … mili ir kilo susiprastina- 40*6 =240W, o tokio prietaiso naudingumo koeficientas tikriausiai labai prastas, todėl be 500 ar daugiau vatų neprasisuksi…
Aišku parašiau laišką gamintojams, gal padės. Pvz. Rohde & Schwartz atsiuntė bent jau prietaiso manualą kur aprašyti visi pinoutai (čia apie kitą, dar neaprašytą prietaisą).

Tačiau geriau pažiūrim kas viduje ir ką čia galima iškarto pakeisti.


Tai kontrolės, matavimo ir valdymo blokas. Matosi paprastas trafas, kurio pirminė dviguba ir sujungta lygiagrečiai. Vadinasi čia įtampą bent jau iki 200V galima padidinti.

O dabar galios dalis:

Čia matosi du aukštos įtampos trafai (čia tie donoriniai organai mano maitblokiui), didelis radiatorius, keturi tranzai MJ13333 kurie ir pumpuoja tuos trafus. Tranzai lygtai 400V ir 20A laiko, polipropilenas ir 400V. Vadinasi kažkoks įtampos rezervas čia yra. Pati įtampa iš rozetės patenka į gana didelį diodų tiltelį, išlyginta patenka į du lygiagrečiai sujungtus 1000uF 200V elektrolitus. Va čiau jau bus pykšt jei jungsiu į 230VAC tinklą.

Tačiau kas čia ant silkskryno? 🙂

Ką gi reiškia šie 110 ir 220 užrašai, papildomos skylutės PCB ir punktyrai? Vadinasi numatytas darba su 220V variantu. Kiek suprantu reikia perlituoti tuos du elektrolitus, išlupti vieną rezistorių ir įlituoti du naujus. Kiek nagrinėjau schemą, gaunasi klasikinis kondensatorinis įtampos daliklis (tie patys du elektrolitai nuosekliai, du nauji rezistoriai kaip iškrovikai ir įtampos balansuokliai), galios raktai pasijungia prie bendro elektrolitų taško.

Kiek išnagrinėjau PCB, daugiau jokių užsiminimu apie 110 ir 220 konversiją niekur nenupaišyta… Gal to užtenka?
Tiesa dar nesupratau ką daro tie du mosfetai IRF331. Lygtai tranzų draiveriai. Tačiau jie lygtai tik 35V užmaitinti ir kogero neturi galvaninio ryšio su 110/220 tinklu.

Tikrai šiurpulingas prietaisas… nors teoriškai, 6mA neturėtu užmušti… jei ten nebūtų tų kondikų.