Monthly Archives: August 2012

Aukštos įtampos kištukas

Prireikė tokio… ir gana greitai. eBay siūlo kažką, bet brangiai. Iki 5kV tipo laiko. Kiek apžiūrėjau foto, atstumas kiek mažokas mano eksperimentui. O kam man prireikė kištuko? O todėl, kad aukšta įtampa tai pavojinga ir visokie pajungimai ant snarglių jau nepatinka. Norisi šaltini uždaryti saugiau. Todėl nutariau pameistrauti kaip šaltkalvis. Tuo labiau kad turiu patogų įrankį- mažas tekinimo staklikes (pirkau už 300Lt).

selfmade HV BNC connector
Kaip donoras ėjo standartinis BNC kištukas iš parduotuvės. Teko nupjauti krasčiuką ir pašalinti vidurius. Dar viduje kiek padidinti skylutę. O štai sunkiausia dalis- plastikinis viduriukas. Medžiagos šaltinis- seno LCD monitoriaus matricos pagrindas.
Continue reading →

Kaip rezikai?

Prieš …. eeee…. 5 metus rašiau apie egzotiškus daugiaomius rezistorius. Čia senas straipsnis apie tai. Tačiau tai kažkokie matavimo, preciziniai rezistoriai kurie dirbo gal iki kilovolto įtampose. Tačiau jei reikėtu padalinti įtampą iš keliasdešimt kilovoltų šaltinio? Paprasčiausiai kibirkštys peršoktu iš vieno rezistoriaus galo į kitą.
Todėl, kad supažindinti su kiek egzotiškesne techniką, o ir šiaip reikėjo, paardžiau kelis aukštos įtampos maitblokius. Tokius panašius į TV split trafus, tik su dešimčių mA eilės išėjimais. Kilovoltai ir miliamperai duoda gana riebius vatus. Todėl tie maitblokiai sunkuliai, rack mountable ir visi blogi. Tačiau atlikus silikoninės gumos skrodimą buvo išlupti tokie gražuliai:

rezikai
Nufotkinau ant klavietūros, kad matytus dydis.

rezikai
O ir varžos tokios padidintos- cilindriniai rezistoriai po 200 megaomų, mažuliai plokšteliniai po 100M. Deja, mano eksperimentui jie kiek per dideli…

Taip manau užbaigiu šio mėnesio beviltiškus straipsnelius kurie rašomi tik tam, kad parodyti, kad puslapiai dar gyvi. Yra labai lėtai gaminami kiek žemiškesni projektai ir eksperimentai. Tikriausiai rugsėjo mėnesį bus informatyvių straipsnių.

P.S. Beja, mano testeris 200M rezistorių išmatavo kaip 196M. Manau kaip 10% rezistoriui ir tokiam megėjiškui testeriui visai nieko tikslumas.

Mini notebukas

Tokį jau radom sandėlyje. Ir netingėjo kažkas taip sutiuninti šitą notebuką…

mini notebukas
Tikrai čia ne mano darbas… 🙂

mini notebukas
Gerai, kad batarkes išėmė prieš mažindami.

mini notebukas
Alia ir turėk kantrybės. Pagal pėdsakus, pjauta su arba su rankiniu metalo pjūklu arba su juostiniu pjūklu. Kadangi darbe juostinis neveikia (“Mineralinis” nesugeba naujo pjūklo uždėti), tai tikrai nei vienas iš mūsiškių vandalų taip nedarė. O ir laiko tam reikia skirti… 🙂

HID – pavojingas grožis

Čia toks, meninis straipsniukas. Senai jau tokius rašiau. Darbe laikas nuo laiko atsiranda visokios naikinamos mokslinės technikos, ir jei suspėju, tai stengiuosi išlupti įdomias lemputes. Juolab, kad kai kurios lemputės pavojingos ir jas negalima daužyti. Viena iš tokių lempučių, net nežinau iš kokio prietaiso, tačiau lemputė tikrai ne tarybinė. Tai HID (high intensity discharge) lemputė, su gyvsidabrio užpildu. Sprendžiant pagal gyvsidario lašo dydį, tai ypač didelio slėgio lempa (ten rimtai, šimtai atmosferų slėgis gaunasi). Kita šios lempos įpatybė- ji labai kokybiškai padaryta. Kadangi išliko paraloninis laikiklis, tai spėju, kad lempa nenaudota.

HID- pavojingas grozis

Čia bendra nuotrauka, kad įsivaizduoti lemputės dydį. Tačiau nelabai kas ir matosi. Tolimesnės nuotraukos aiškesnės ir jei ant jų paspausti, pasimatys žymiai didesnė nuotrauka.
Continue reading →

AVR USB 001! Ir vėl…

Kai reikia ką nors patirti, ką nors paprogramuoti, aš imu iš stalčiaus savo seną PCB plokštelę su ATMEGA16 mikroschema, biški palituoju jei reikia, perprogramuoju ir naudoju. Tačiau laikas eina, PCB sudilo, vietomis atšoko takeliai, o ir šiai nei technologiškai, nei estetiškai nebegražiai atrodo. Gal prie 5 metus (vaje) viskas buvo ir gerai, bet dabar jau yra Kiniškos pramoninės PCB
Kodėl ta pati, archaiška Atmega? Juk yra tiek naujų procesoriukų, visokios ARM technologijos ir panašiai… Ogi todėl, kad aš dar vis tebeturiu prilupinėtų atmegų. Ir dar dėl to, kad naujom mikroschemom man reikės daug ką mokytis iš naujo, o aš tingiu. O beto turiu šiokią tokią paprogramių biblioteką ir biški загатовкю. O ir dar, naujos mikroschemos dažnai tupi durnuose korpusuose (arba siaurakojai arba BGA) arba reikalauja visokių papildomų reikalų. Kodėl ne ARM ir ne koks androidas? O kam man “ekskavatorius rūtų darželyje”? Aišku yra pas mane ir ARM devboardas su Androidu, yra ir Texas Instruments kažkoks devboardukas, ir Freescale semiconductors 8 ir n-liolikos bitų kontrolerio devboardai. Tačiau pagrindinė bėda laikas. Ypač dabar, kai darbe teko persikonfiguruoti į chemikus. 🙂

AVR USB 001 V2.0

Taigi, versija 2.0. Pagrindiniai skirtumai nuo pirmos versijos:

  1. Taigi dvisluoksnė ir žalia PCB! 😉
  2. 5 ir 3.3V technologija (jumperis ir LT117).
  3. RTC on board. Tiesa, tas durnas, Holteko.
  4. I2C sleivai on board: eepromas ir LM75.
  5. SPI flaš čipas (tiesa, dar neišbandžiai, nes visi turimi mažavolčiai, o aš dar noriu išlaikyti suderinamumą su 5V technologija)
  6. VISI I/O pinai išvesti ir galima prie jų lituoti.
  7. 6 pin ISP. Čia gal ne navarotas, bet paprasčiausiai reikėjo sutalpinti viską ant 5×5 plokštės.
  8. Mini USB lizdas.
  9. Žymiai daugiau kondikų- turi mažiau triukšmauti. LC filtras ant Vanalog.
  10. Kogero suderinamas su visais mano eksperimentiniais projektais. Ir kogero netgi su visais V-USB projektais.

Pridedu testinį softą kuris leidžia patikrinti LCD, I2C epromą, termometrą ir laikrodį. Kaip visada, source code ir sukompiliuotas hex failas.

O kad būti visai geriečiu, prašom: Eagle schema, PCB ir Gerberiai.

P.S. beja, vietoje 16 atmegos gali dėti ir didesnę ir mažesnę. Svarbu tik kad sutaptu pinoutas.