Jau pradėjot jaudintis kur aš dingau… nu tingiu biški. O ir darbai kiek prispaudė. Todėl parašysiu biški beletristikos:

Kaip jau seniau minėjau, mano šių puslapių serveris skaičiuoja paskutines dienas. Taip! Dar sukasi ant išsipūtusiu kondikų motininės ir su pusiau subyrėjusiu kietų diskų… tfu tfu, tuk tuk į medį.
Tačiau jau šiokios tokios prošvaistės. Gerieji sponsoriai davė biški kitos šrotinės hardwarės kuri kažkaip blogai veikė (kodėl paaiškės žemiau).

Tai mano jau seniai sutaupyta rackinė dėžutė. Storo-storo plieno. Galima ant jos lipti kojomis. Apačioje matosi visas kalnas donorinių kompų kurie davė kai kurias dalis.


Čia kiek tai matosi viduriai. Tai rodos Chieftek 650W maitblokis su aktyviu PFC. Motkė- gigabito kažkokia su intel čipsetu. Procesorius- intel quadas. Dabar nepamenu kiek ten tu gigahercų- kažkur apie 3. Papildoma ventiliacija, kad dėžeje būtų skersapūtė. Stovi DVDRW ir kol kas tik du diskai ~230 ir 320 gigabaitų. Abu kiek padrožti, bet be badų- jie paprasčiausiai išėjo į pensija, nes buvo išstumti terabaitinių monstrų.

Atminties dabar 3,5 gigabaito. O stovėjo 4. Tačiau mem testas parodė, kad vienas modulis turį defektą, ir todėl windozės sistema kartais užlinkdavo… 🙂 Todėl ir kompas papuolė į sponsoriavimo sąrašą.

Čia kiek matosi dar viena detalė kuria noriu pakeisti- VGA pečiukas. Kažkokia geimerinė sena nvidia užimanti du slotus, su milžinišku pasyviu radiatorium. Kuris siaubingai karštas net tekstiniam režime. Užsakiau kitam kompui pačia pigiausia PCI-e video, tikuosiu šiuolaikinė pigiena bus ekonomiškesnė. Kompas pasileidžia ir be video, tačiau kartais lokaliai pasijungti konsolę, tai be video niekaip. Yra dar galimybė įdėti PCI (ne ekspress) video, netgi kažkur spintoje turiu… Bet kol kas neradau.

Norėtusi ištaisyti atminties problemą, reikės nupirkti 1G DDR2, tada sistema dirbs native dual channel režime, o ir reikėtu dar vieną diską prikabinti. Su dviem kažkaip nelabai smagu.

Nu irgi įrašius sistemą kažkaip be skausmo perkelti visus servisus… jo… 🙁

O dabar atrodau senovišką klasikinį japonišką roką. Klausausi instrumentines Takeši Terauči ir Kajama Jūzo kompozicijas… nu gerai “kalą” ir visai “veža”. O tokią muziką turėjo klausytis mano tėvai, tik kad va geležinė uždanga neleido. Nors lygtai Takeši gastroliavo Tarybų Sąjungoje. Net LP (С60 22131 007) išleido Melodija. Tik jis ten groja ir “saugią” muziką. Rokas buvo kaip ir nelabai. Gal koncertuose buvo ir rokas. Nes yra kažkas tokio išleisti kaip “Blue Jeans in Russia” ar panašiai. 🙂