Čia šiaip beveik tas pats kaip senesniam straipsnyje. Netgi panaudotas tas pats donoras. Tačiau kiek patobulinta ir šiaip išbaigtas produktas. Rezultatai nėra labai geri, tačiau šis maitblokis bus naudojamas labai netiksliuose eksperimentuose ir gal švino akumuliatorių krovimui.
Kuom skiriasi nuo senos versijos? Senosios versijos minimali įtampa 5V, tačiau mano reikmėm tai buvo kiek per daug. Todėl teko įvesti papildomą įtampos stiprintuvą. Gal geriau būtų pakeisti feedback įtampos reikšmę, tačiau buvo noras kuo mažiau gadinti esamo ATX maitinimo šaltinio schemą. Nes ten per tuos pačius 5V padarytas ir trafo pirminės apvijos srovės ribojimo schema. Tačiau padidinus “jautrumą” padidėjo ir įtampos palaikymo netikslumas.
Kitas pakeitimas- srovės ribojimas. Atsirado dar viena rankenėlė, kuri leidžia nustatyti maksimalią maitblokio išėjimo srovę.
Dabar apie schemą. Schema netobula ir kiek užgaidi. Schemoje panaudotas iškreiptas kiekis LM358 operacinių stiprintuvų. Todėl kad juos saujomis galima prilupti iš senų motininių plokščių.
(Didesnė schema spausdinimui ir nagrinėjimui.)
DA1.1- įtampos stiprintuvas. Čia stiprinimas minimalus. Jį reikia daryti kiek galima mažesnį. VIN gauna įtampą iš priekinėje panelėje esančio kintamo rezistoriaus, kuris savo ruožtu įtampą pasiima iš išėjimo gnybtų. Tuo tarpu R7 nesumontuotas. Paprasčiausiai operacinio išėjimas sujungtas su D1.
DA2.2- tai srovės stiprintuvas. Tiksliau įtampos kritimo ant R8 šunto stiprintuvas. Šuntas gana didelės varžos- 1/10 Ω. Todėl jis turi būti galingesnis. Aš panaudojau 2W šuntą. Mažesnės varžos šuntai reikalauja labai didelio stiprinimo, o ATX maitblokis tai triukšmų lizdas. Todėl stiprintuvas prigaudo visokio šlamšto ir maitinimo šaltinis veikia ypač nestabiliai. Stiprintuvo išėjimas per R6 rezistorių sumontuota priekinėje panelėje patenka į diodą D2. Tie diodai sumuoja “pliusinius” abiejų stiprintuvų signalus, o DA1.2 juos buferizuoja (schemoje kažkos stiprintuvas pavaizduotas, realiai ten sulituotas “buferis”).
DA2.1 tai šiaip- detalė vistiek jau yra sumontuota, tai čia buvo bandoma surinti šiokią tokią indikaciją. Tačiau nieko gero nesigavo. Čia reikia sumontuoti komparatorių tikriausiai.
Schema maitinasi iš “budinčio” maitblokio, ten 8…15V prieš stabilizavimą. Ten ir pasijungėm, nes stabilizuotas 5V nelabai tinka. Prie 5V reikėtu pajungti gal ventiliatorių.
ATX maitblokyje pakeistas dvigubas diodas ir mažavolčio šotkio į maždaug 100V diodą, nes reguliuojant galima išspausti apie 35V be apkrovos, ir prie tiek voltų buvęs diodas prasimuša. Aišku išėjimo kondensatoriai irgi kiek aukštesnės įtampos.
Pastebėti blogumai kuriuos reikia išspresti:
1) Srovės reguliatorius pernelyg “logaritminis” ir šuoliškas. Sunku nustatyti mažesnes sroves. Prie tam tikrų srovių maitblokis pradeda dirbti nestabiliai- arba koks rezonansas arba prisigaudo feedback triukšmų.
2) Pastebėtas įtampos kritimas priklausomai nuo apkrovos. Nėra didelis, tačiau nervuoja.
3) Kai kurios srovės-įtampos kombinacijos veda į maitblokio rezonansus ir virpėjimus. Nėra stabilumo.
P.S. Voltmetras padarytas iš 30mA ampermetro… baisu.
P.S.2. Viskas čia buvo labai skubotai daroma…
Na kažkaip tokia schema manęs neįtikino :). Čia gal balandžio pirmosios pokštas?
Nei nominalai normalūs (999K,99M ir t.t.), nei pati schema man nepatinka.
Tu tokiais nominalais ne nuostabu, jog stiprintuvai fonuoja.
Kestai, prieš šmaikštaujant pabandyk pasiskaičiuoti stiprinimo laipsnį. Abu “nepanaudoti” operaciniai dirba buferiais, su stiprinimu “x1”.
Nesigilinau aš per daug į tą schemą. Man kažkaip talpinti į schemą (kur daug trukdžiu ) stiprintuvus su tokiu grįžtamu ryšių pasirodė ne labai praktiška (99 megoomai, tai jau beveik nuo oro drėgmės tampam priklausomi). Savo laiku kai projektuodavau schemas kažkaip pakakdavo tranzistoriaus įjungto į emiterinio kartotuvo schemą, jei reikėdavo tik atkartoti signalą ( stiprinimo koeficientas x1). Ir diodinis sumatorius manęs taipogi nesužavėjo ( gal tik iš pirmo žvilgsnio, nes reiktų paskaičiuoti , gal tame yra racijos). Kažkaip skaitmeninėse schemose jį įsivaizduoju (taupant loginius elementus), o analoginėse reiktų paskaičiuoti kokie čia santykiai gaunasi vienu ir kitu atveju (kai kinta srovė ir įtampa, tik įtampa ir tik srovė). Bet kaip sakoma Levai, schema tavo, tu ją ir skaičiuok :).
nu jei neskiri stiprintuvo nuo buferio… emiterinio kartotuvo įėjimo varža kokia? O pas operacinį? Diodinis sumatorius kuris sumuoja 5V? kas čia blogo?
ATX maitblokis pradeda reguliuoti kai feedback pasiekia 5V, kitos, žemesnės įtampos nedominuoja. Vienas stipriakas stiprina 2V * 2.5 = 5V t.y. minimalus reguliavimas nuo 2V. Didesnės įtampos dalinamos kintamu rezistoriu. Jei nereikia mažiau 5V, tai išviso stiprinti nereikia. Srovė lygiai taip pat- tik šunto įtampa žymiai mažesnė. Ypač jei reikia pagauti dešimtis mA. 3-5A be problemų. Sumavimas paprastas- įtampos kritimas ant diodo neesminis.
Toliau- ATXas ten stipriai srebia srovę, todėl reikia buferio, nes kitaip kintami rezistoriai dirbs netolygiai.
Likęs operacinis šiaip pajungtas prie LEDo, jis degą kai suveikinėja srovės apsauga.
Dabar apie 99M rezistorius… O kas sakė kad ten tokie stovi? Ten iš viso jie nesulituoti… Plačiau mąstyti reikia ponuli 🙂
O ir žinant, kad mikroschemos kogero pigesnės ir būna po 4 stiprintuvus vienoje dėžutėje.
O jei rimčiau, tai darbinė schema, joje buvo daromi eksperimentai, nes nebuvo žinomas rezultatas.
„nu jei neskiri stiprintuvo nuo buferio… emiterinio kartotuvo įėjimo varža kokia?“ kaip ir minėjai, tau čia nereikia nieko stiprinti, apart srovės („Toliau- ATXas ten stipriai srebia srovę, todėl reikia buferio, nes kitaip kintami rezistoriai dirbs netolygiai.“), jog išėjimas neįtakotų. O kartotuvo įėjimo varža priklauso nuo parinktos įėjimo grandinės, atsižvelgiant į tranzistoriaus stiprinimo koeficientą ir norimą reguliuoti srovę išėjime ir yra didelė (manau čia tokios ir reikia).
„Dabar apie 99M rezistorius… O kas sakė kad ten tokie stovi? Ten iš viso jie nesulituoti… Plačiau mąstyti reikia ponuli „ – vižu gara, paju gara.
„Likęs operacinis šiaip pajungtas prie LEDo, jis degą kai suveikinėja srovės apsauga.“
Nesuprantu kaip veikia apsauga kurios išėjimas pajungtas į sumatorių? Pagal tavo schemą DA2.2 veikia kaip stiprintuvas, ne komparatorius. Tad išėjimo įtampa yra linijinė ir priklauso nuo srovės tekančios per R8 ir stiprintuvo parinkto stiprinimo laipsnio. Analogiškai ir su D2.1. Tad pagal idėja tavo šviesos diodas turėtų keisti ryškumą, priklausomai nuo apkrovos, o ne užsidegti kada suveikia kokia apsauga.
„O jei rimčiau, tai darbinė schema, joje buvo daromi eksperimentai, nes nebuvo žinomas rezultatas.“ – o aš tik išsakiau savo nuomonę ir pastebėjimus :).
Gerai, priimam domėn jūsų komentarus ir laukiam jūsų sprendimo. Užduotis kaip ir aiški. Beja, kažkai nepapžiūrėjau, bet srovės “low pass filter” blogas rezistorius. Pakeitus į kiek didesnį, aukšto dažnio triukšmeliai kiek nusipjauna. Lieka bėda, kad prei kai kurių variantų maitblokis rezonuoja ir švilpia. Gal šiaip lavoninis donoras papuolė?
Pirmiausia dėl pirmo komentaro, tad tikrai pagalvojau, jog tai susieja su balandžio pirmąja. Straipsnis atsirado būtent tada , taipogi į akis krito pati schema ir nominalai ( nesigilinau aš į žinynus kokie pagal juos turi būti, bet jei būčiau ruošdamas diplominį taip suprojektavęs schemą, mano vadovas būtų mane nugrūdęs skaityti knygų, arba būtų liepęs atnešti parodyti gyvai tokio nominalo detalę, taipogi būtų paklausęs kiek tokio įrenginio gamybą kainuos, jei detalių tikslumas 999K ? ).
Levai schemų neprojektavau jau n metų ir veikimas man tik šito schemutės aiškus ( neeksperimentavau su visu maitinimo bloku). Savo ruožtu, jei įtampa reguliuojasi plačiose ribose ir nieko nereikia su įtampos reguliavimu keisti, o norima tik įvesti apsauga, tai:
1. Atjungčiau srovės reguliavimą nuo dabartinės schemos ( pašalinam D2).
2. Palikčiau pirmą stiprintuvą ( DA2.2) tik sumažinčiau stiprinimo laipsnį ( didelis stiprinimo laipsnis labiau įtakojamas trikdžių) tačiau paskaičiuočiau tokį, jog stabiliai veiktų tolimesni laipsniai. Vėliau sektų šmito trigerio schemutė, kurio suveikimo laipsnis turėtų būti reguliuojamas ( arba reguliuojamas įėjimo lygis), taip parenkant srovę nuo kurios turi suveikti apsauga. Vėliau koks nors raktas išvesiantis maitinimo bloką į apsaugą. Taipogi reiktų sugalvoti, jog po apsaugos suveikimo, maitinimo blokas vėl nepradėtų veikti, kritus srovei ant R8 ( nes taip nutiks kai apsauga suveiks ir dings įtampa).
Visa bėda, kad labiau reikalingas srovės šaltinis nei įtampos. Jei būtų tik apsauga, tai viskas būtų paprasčiau.
Beja, pagerinus low-pass filtra viskas žymiai tikrai geriau. Srovę jis gerai stabilizuoja, va su įtampa kažkaip nestabiliai- per voltą pavažiuoja.
O kaip pas tuos maitblokius realizuotas feedbackas i tuos LM494 ? Niekaip nesurandu tikslaus paaiskinimo. Ir ne tik kad butu isvardinti komponentai, bet ir kodel jie yra tokiu nominalu ir kaip parinkti kitus nominalus kitoms itampoms (nu tep tep, potencikas ten gali but)….