Štai pirmas “perdarinys” panaudojant pramoninę PCB. Tai seno projekto perlitavimas- mikroschemą panaudojau tą pačią. Kodėl perdariau? Todėl, kad su namudine ir dar tokia prasta (vienok per ~ 5 metus kiek patobulėjau) šis krautuvas dirbo nestabiliai, ypač maitinamas iš 12V. Paprasčiausiai perkaisdavo mikroschema ir suveikdavo termo apsauga.
Dabar kraunant vieną elementą ir maitinant iš 12V mikroschema TQFN korpuse ir PCB tik kiek šilti.

Čia beveik viskas naują- PCB, nauji, įvairiaspalviai LED, polimeriniai kondensatoriai (tiesa, išėjime liko ar tai tantalas, ar tai mandras aliumas), kito “kalibro” rezistoriai. Tiesa, buvo problemos su šuntu. Kažkaip blogai apsižiūrėjau ir 1206 (ar panašaus) dydžio šuntu neradau savo archyve. 0R1 varžos. Todėl teko išsisukinėti.

O čia iliustracija nuo mikroschemos išėjimo- 1MHz junginėjimosi dažnis. Dėl tokio dažnio ir svarbu turėti gerą spausdintinę plokštę.

Mano “projektai” tai tokie minimalistiniai. Ypač, kai naudoji šiuolaikines SMD detales. O kai atsirado Kiniškos pramoninės PCB, tai kai kuriuos senus projektus galima perprojektuoti į dvipuses plokštes. Taip gaunasi sauja naujų-senų projektėlių su žaliom spausdintom plokštėm…

Visa bėda, kad Kinai daro po 10 vienetų, tai kaip ir perteklius gaunasi:

Matyt teks populiarinti projektus ir pardavinėti plokšteles per kromelį… 🙂

Jo, tikras DEzainas (dizainas)…

Čia labai sunkiai einantis eksperimentas. Jis susideda iš aibės daiktų: kiniškos PCB plokštelės kurios versija bloga, RGB senos matricos kuri gulėjo nenaudojama kol moterusai nuplėšė LVDS jungtį… Čia pagrinde AVR ir USB eksperimentai (paveikslėlis užsikrauna iš kompo per USB), nes nėra RTC. O dar ir nelabai sugalvotas šriftų laikymas- įdėja serial flash romas su 16 megabitų atmintim…

O dar fotkėje matosi kitas crazy projektas- ten kur permatoma dėžutė ir biški rausvos spalvos. Bet ten dar išviso užuomazgos.

Moterusai ( © by Eglė) tai tas pats kaip vyrusai, bet žymiai blogiau.

Va kaip atrodo LVDS jungtis, kai ją paliečia švelnūs moterusų pirščiukai.

Nu buvo sunkoka tai prilituoti…

Bet lygtai dirba. Tiesa, atsirado kiek tai trugdžių, bet kaip nors išspręsim šią problemą.

Nu jo… durnius su durelėm. Įsidėjo notebukinį HDD į stacionarų kompą…. 🙂 O šiaip, aš jau seniai manipuliavau duomenim, kad gauti panašų diską. Kol kas sistemos neperkėliau, tačiau pasibandžiau. Viskas prasideda nuo šio šiukšlių kalno. Tai naujas įsigijimas- OCZ Technology Vertex 3 SSD diskelis:

Šiaip, jis skirtas notebukams ir jo “form factor”- 2.5 colio.

Continue reading →

Čia šiaip beveik tas pats kaip senesniam straipsnyje. Netgi panaudotas tas pats donoras. Tačiau kiek patobulinta ir šiaip išbaigtas produktas. Rezultatai nėra labai geri, tačiau šis maitblokis bus naudojamas labai netiksliuose eksperimentuose ir gal švino akumuliatorių krovimui.
Kuom skiriasi nuo senos versijos? Senosios versijos minimali įtampa 5V, tačiau mano reikmėm tai buvo kiek per daug. Todėl teko įvesti papildomą įtampos stiprintuvą. Gal geriau būtų pakeisti feedback įtampos reikšmę, tačiau buvo noras kuo mažiau gadinti esamo ATX maitinimo šaltinio schemą. Nes ten per tuos pačius 5V padarytas ir trafo pirminės apvijos srovės ribojimo schema. Tačiau padidinus “jautrumą” padidėjo ir įtampos palaikymo netikslumas.
Kitas pakeitimas- srovės ribojimas. Atsirado dar viena rankenėlė, kuri leidžia nustatyti maksimalią maitblokio išėjimo srovę.

Dabar apie schemą. Schema netobula ir kiek užgaidi. Schemoje panaudotas iškreiptas kiekis LM358 operacinių stiprintuvų. Todėl kad juos saujomis galima prilupti iš senų motininių plokščių.

(Didesnė schema spausdinimui ir nagrinėjimui.)

DA1.1- įtampos stiprintuvas. Čia stiprinimas minimalus. Jį reikia daryti kiek galima mažesnį. VIN gauna įtampą iš priekinėje panelėje esančio kintamo rezistoriaus, kuris savo ruožtu įtampą pasiima iš išėjimo gnybtų. Tuo tarpu R7 nesumontuotas. Paprasčiausiai operacinio išėjimas sujungtas su D1.
DA2.2- tai srovės stiprintuvas. Tiksliau įtampos kritimo ant R8 šunto stiprintuvas. Šuntas gana didelės varžos- 1/10 Ω. Todėl jis turi būti galingesnis. Aš panaudojau 2W šuntą. Mažesnės varžos šuntai reikalauja labai didelio stiprinimo, o ATX maitblokis tai triukšmų lizdas. Todėl stiprintuvas prigaudo visokio šlamšto ir maitinimo šaltinis veikia ypač nestabiliai. Stiprintuvo išėjimas per R6 rezistorių sumontuota priekinėje panelėje patenka į diodą D2. Tie diodai sumuoja “pliusinius” abiejų stiprintuvų signalus, o DA1.2 juos buferizuoja (schemoje kažkos stiprintuvas pavaizduotas, realiai ten sulituotas “buferis”).
DA2.1 tai šiaip- detalė vistiek jau yra sumontuota, tai čia buvo bandoma surinti šiokią tokią indikaciją. Tačiau nieko gero nesigavo. Čia reikia sumontuoti komparatorių tikriausiai.
Schema maitinasi iš “budinčio” maitblokio, ten 8…15V prieš stabilizavimą. Ten ir pasijungėm, nes stabilizuotas 5V nelabai tinka. Prie 5V reikėtu pajungti gal ventiliatorių.
ATX maitblokyje pakeistas dvigubas diodas ir mažavolčio šotkio į maždaug 100V diodą, nes reguliuojant galima išspausti apie 35V be apkrovos, ir prie tiek voltų buvęs diodas prasimuša. Aišku išėjimo kondensatoriai irgi kiek aukštesnės įtampos.

Pastebėti blogumai kuriuos reikia išspresti:
1) Srovės reguliatorius pernelyg “logaritminis” ir šuoliškas. Sunku nustatyti mažesnes sroves. Prie tam tikrų srovių maitblokis pradeda dirbti nestabiliai- arba koks rezonansas arba prisigaudo feedback triukšmų.
2) Pastebėtas įtampos kritimas priklausomai nuo apkrovos. Nėra didelis, tačiau nervuoja.
3) Kai kurios srovės-įtampos kombinacijos veda į maitblokio rezonansus ir virpėjimus. Nėra stabilumo.

P.S. Voltmetras padarytas iš 30mA ampermetro… baisu.
P.S.2. Viskas čia buvo labai skubotai daroma…