Monthly Archives: February 2012

Pasyvus PFC ATX maitblokiuose. Ar tai gėris?

Gyvenime susiduriu su kompais, jų remontu ir dažnai keičiu ATX maitblokius. Poto tuos maitblokius remontuoju ir juos dedu į kitus kompus ir taip viskas sukasi ratu. Žodžiu tikras “recycle”. Ir visada remontuodamas maitblokius išpjaunu pasyvaus PFC (power factor correction) droselį. Ne kiek iš minties, kad reaktyvinė energija man dzin, o tik dėl to, kad remontuojant jis mane nervuoja ir man gal nepatinka to droselio aktyvinė varža. Ir niekaip nebuvo progos pamatuoti “prieš” ir “po” kastracijos.
Kad neiškreipti duomenys, ATXas apkrautas specialia rezistyvine apkrova kuri neduoda jokių impulsų ir yra stabili. Priklausomai nuo prijungtu kištukų kiekio apkrova kinta nuo rodos 160W (tik ATX jungtis, siaura) iki ~350W (HDD, ATX pilna, procesoriaus jungtis). Šiame eksperimente nebuvo naudojama pilna galia nes ATX jungtis trumpa. Maitblokis Micase 400W, stipriai padirbėjęs kompuose.

Va kaip atrodo testo “setup”:
Passive PFC in ATX. Is it good?

O dabar parodymai:
Passive PFC in ATX. Is it good?
Maitblokis su PFC, niekas nepajungta (net ATX laidas ištrauktas).

Passive PFC in ATX. Is it good?
Maitblokis su PFC, nedidelė budinčio aprkova (ventiliatorius ir keli LEDai). Čia beveik atspindi realų kompą “išjungtam” režime.

Passive PFC in ATX. Is it good?
O čia jau normalus darbas. Matosi, kad PFC droselis elgiasi kaip ir privaloma. Jis generuoja gana nemenkus 100VARų. Chmm… gal čia taip turi būti. Apmokama energija- 290W.

O dabar į rankas atsuktuvą, reples ir mikli kastracija:
Passive PFC in ATX. Is it good?
PFC droselis išpjautas ir net išimtas iš korpuso. Jo pajungimas schemoje užtrumpintas. Taip gaunasi “klasikinis” ATX be PFC. Vaje, kiek dulkių.

Passive PFC in ATX. Is it good?
Budintis režimas. Chmmm… 6W. Tačiau realiai tie vatai junginėjasi ir keitaliojasi. Dėl technikos netikslumo negaliu tvirtinti ar tikrai pakilo elektros suvartojimas 1W.

Passive PFC in ATX. Is it good?
Pilna apkrova. Čia jau kiek kitoks rezultatas. Reaktyvinė kondensatorinė galia iškilo iki 20VARų. Srovė kiek pakilo… tačiau aktyvinė galia nukrito maždaug 5W.

Išvadu nedarau.

Į VA reikšmes žiūrėkite atlaidžiai. Šis skaičius nėra kalibruotas.

Ir bonusas: mano naujojo kompiuterio rodmenys: išjungtame režime ir užskrautais XP windowsai, desktopas ir task menedžeris su 0% apkrova:

Passive PFC in ATX. Is it good?
Taip! tik vienas ar du vatai.

Passive PFC in ATX. Is it good?
Ir nėra induktyviosios dedamosios. O maitblokis su tikru, aktyviu PFC.

Kompo parametrai:
Maitblokis: “Cooler Master” 620W, RS-620-ASAA-A1
Motininė: Intel DP67BG
Procesorius: Intel i5-2500 @3.3GHz
RAM: 12GB (xp mato tik 2.49)
HDD: Samsung visi, HD103Sj -2vnt, HD105SI.
DVD: TSSTcorp DVDW SH-S183A
Video: NVidia GeForce 9600GT 1GB RAM.
Papildomos plokštės: PCI LPT kontroleris, PCIe esata ir PATA kontroleris.
Keli smulkūs įrenginiai ant USB.

Mikologija… taip netikėtai

Visko tikėjotės iš mano puslapių… tačiau tokio reikalo manau nei vienas negalėjo sufantazuoti. Taigis, mikologija arba mokslas apie grybus. Kad straipsnis atrodytu solidžiau, iterpsiu šliosiuką iš vikipedijos:

Mikologija – mokslas biologijos dalis, susikūręs XIX a. pirmojoje pusėje, tiriantis grybus (įskaitant pelėsius ir mieles), jų genetines bei biochemines savybes, jų panaudojimą medicinai bei maistui, taip pat nuodingąsias sąvybes. Mikologija artimai susijusi su fitopatologija – augalų ligų tyrimais (daugelis augalų ligų yra sukeliamos grybų). Istoriškai mikologija buvo botanikos mokslo šaka, nes grybai buvo priskiriami augalams.

Mintis tokia. Ar galima neprofesionaliai, neteisingai, neprotingai darant namie užsiauginti valgomą grybą?
Grybukai tai beveik gyvūnai, jie valgo organiką. Poto kai jiems užeina noras daugintis, jie pasigamina mums įprasta grybą. O štai žmogus valgo grybų lytinius organus. 😛

Toliau bus fotkės ir daugiau teksto: Continue reading →

20W LED šviestuvas iš LCD televizoriaus

Šiam projektui reikės:
4 balastinių, apie 1uF >400V kondensatorių, 4 diodų tiltelių, 4 nedidelių elektrolitų >150V, 4 stabilitronų, saugiklio, PTC rezistorių (nebūtinai), PCB plokštelės ir 42″ LG LCD LED televizoriaus likučių 🙂
Y klasės kondensatoriai nebūtini, tačiau jie mėtosi visur ant stalo ir prašosi įlituojami į schemas.

Viską gražiai sulituojam:
Passive LED driver 20W

Kitoje pusėje prilitavau SMD diodų tiltelius, čia jie 400V (280V RMS bridge) ir 1A:
Passive LED driver 20W

LCD LED televizorių sudaužom, išlupam matricą, išimam viduje sumontuotas šviesos diodų liniuotes:
Passive LED driver 20W
LOL 🙂

Kitaip sakant sujungiam tokią schemą:
Passive LED driver 20W

O jei rimčiau, LCD teliko pašvietimas suorganizuotas kaip 4 liniuotės, kurios savo ruožtu sujungtos kaip trys grupės nuosekliai sujungtų smulkių LEDų. Tos mini grandinės darbinė įtampa prie 20..30mA srovės yra apie 110V. Aš aišku nusižengiu taisyklėm ir tas tris mini grandines sujungiu lygiagrečiai be jokių išlyginamųjų rezistorių. Aš guodžiuosi ta mintim, kad Innotek parinko vienodus diodus, o ir šiaip jie sumontuoti ant aliuminės PCB, tai termo režimai kaip ir stabilus.
Toliau šios keturios liniuotės jungiamos prie įdentiškų balastų. Tai paprasčiausias kondensatorinis balastas (reaktyvinė varža), toliau eina PTC vien tik dėl saugumo padidinimo (aš turiu daug šių, mėlynų PTC su maždaug 100mA darbine srove. Tačiau jie nelaiko tų 100 miliamperų, todėl sujungti du lygiagrečiai ir suglausti, kad sumažėtų darbinė srovė dėl šilumos). Lygintuvas, elektrolitas kad nemirgėtu ir papildomai 120V stabilitronas arba koks transilas. Tiktu ir varistorius. Jis naudojamas tik tam, kad jei netyčia nugeibs LCD liniuotė, tai jis neleis įtampai pakilti daugiau nei 120V ir taip apsaugos kondensatorius nuo sprogimo. Realiai, mūsų elektronikos parduotuvės neturėjo pardavime galingų stabilitronų, tai sudėjau mažiukus, vato rodos. Tai eksperimentuojant iš jų rūko dūmai, tačiau jie darbą atliko.
Schemoje ir PCB numatyta vieta antram balastiniui kondensatoriui. Nes vėl, Lietuvos parduotuvėse negalima gauti padorių polipropileno kondensatorių, o ir norėjosi kiek pakelti srovę per šviesos diodus. Tačiau vėl išgelbėjo šiuolaikiniai televizoriai, šį kartą plazminiai. Ten viduje labai patogūs ir geri 1uF ir 650V rudi kondikai.
PCB rekomenduoju užlakuoti, nes vietomis atstumai tarp didelio potencialų skirtumo takelių minimalūs.

LED lempučių galios matavimas

Čia iškilo tokia diskusija apie LED lempučių naudojama (ir generuojama reaktyvinę) galią. Nors matuoklis neturi skaičių po kablelio, tai matavimai gaunasi vos ne “plius minus” vienas. Tačiau bendrą tendenciją galima pastebėti. Pirma dalis posto, tai tik galios matuoklio fotografijos. Antrojoje dalyje pačių LED lempučių nuotraukos.

LED galios matavimas
Prietaiso “kalibracija”, niekas pajungta.

LED galios matavimas
Daug mažų LEDų plastikiniam korpuse.

LED galios matavimas
Savadarbis LED šviestuvas iš televizoriaus pašvietimo.

LED galios matavimas
Vienas diodas, aliumininis nedidelis radiatorius.

LED galios matavimas
Vienas diodas, normalus radiatorius.

LED galios matavimas
Kitas vienas diodas, juodas normalus radiatorius.

O dabar pačių šviesos diodų lempučių nuotraukytės: Continue reading →

Kompo upgrade (antra dalis)

Jau beveik didžioji dalis kompo migracijos pabaigta. Nauji viduriai sukišti į seną korpusą, viskas atrodo beveik taip pat, kaip ir seniau. Gal atsirodo didesnis kiekis šviečiančių šviesos diodų. Gerai, kad “kaukuolė” buvo išjungiama per BIOSą.

kompo upgrade

Migracija buvo sunkoka. Visdėlto technika stipriai pažengė per tuos 5…6 metus. O štai senoji motinė plokštė: Intel D915GEV, 2 gigai RAM, 3GHz P4 HT procesoriukas.

kompo upgrade
Vienas įdomus pastebėjimas. Man buvo papuole keli kompai su šiom ir labai panašiom, panašaus laikotarpio plokštėm. Ir pas jas pastebėjau kad elektrolitiniai kondensatoriai prie ATX ir IDE lizdo buvo pasipūte. Ir atitinkamai buvo baisi situacija su pačiais maitinimo šaltiniais. Maniškio kompo maitinimo šaltiniai buvo kiek geresni, beto aš juos keičiau upgreido metu, po pastaruoju laiku naudoju prabangų 620W maitlokį.
Todėl kondensatoriai ant motininės įdealūs.

O dabar biški screenšotų ir dar nebaigta problema.


Matome, kad vienas brandulys intensyviai kažką dirbą. Paprastas task menedžeris nerodo kas per bėda, tik kad tai kažkoks “branduolinis” reikalas. Kiek rimtesnė programa, Process Explorer XP rodo, kad procesorių apkrauna neapibrėžtas procesas- pertraukimai (interrupts).

Tipinė šio reikalo bėda- PIO režimas kietuose diskuose (deja ši plokštė tik su SATA, tai šis reikalas čia negalioja). Dar panašiai būna, kai SATA laidas ar kokia video plokštė blogai kontaktuoja. Tačiau sistema dirbdama su Windows 7 Pro 64bit veikia be problemų. Vadinasi problema grynai programinė.
Po daugybės eksperimentų prisikasiau, kad jei instaliuoji Intel Pro LAN draiverius, tai po installo, viskas normalizuojasi:

Tačiau po perkrovimo “trūk už vadžių ir vėl iš pradžių”… 🙁