Po daugybės atidėliojimų, pagaliau apsisprendžiau daryti kompo upgreidą. Toki šlykščiai nepatogų ir techniškai sudėtinga. Nes nenoriu perinstaliuoti OS.
Senasis kompiuteris, tai P4, vienas iš pirmųjų be kojyčių (LGA775) su hypertryda ir 3GHz. Pirmas įspėjimas kad kompas morališkai paseno, buvo pernai, kai darbo šiukšlyne buvo rastas toks pats identiškas kompiuteris. Šiais metais, jau turėjau visą saują LGA775 procesorių (40ct štuka, nes nėra juose aukso) dalis kurių jau buvo ir stipresni… O ir gyvenimas softwariškai verčia po truputi migruoti į 64 bitus…
Taigis, buvo nupirkta tokia plokštė, procesorius ir biški RAMo. Maitinblokiai, diskai ir video eis iš senojo kompo.
Tik pirkdamas nepastenėjau šios nesamonės:
Nesu aš “geimerinių” zababonų megėjas, tai čia kaip ir neigiamas reikalas…
O šiaip, informuoju, jei kurį laiką nepamatysite naujų straipsnių, žinokit, upgreidas nelabai pavyko. 🙂
Jei netyčia metalo laužo supirktuvėje pamatysite didelio dauginimo aparato skeletą ir jums reikia motoriukų, tai drasiai lipkite į kalną. Nes bent jau mūsų kontorą motoriuku nelupinėja- nepasimoka ekonomiškai. Senuose aparatuose daug gerų steperių, tačiau naujesniuose jau dažnai būna kitokio tipo motoriukai- brushless. Aišku labai pigioje technikoje ir su šepetėliais pasitaiko. Bet dabar nagrinėjam tokius kiek didesnio kalibro, dažniausiai 24V, bešepetėlinius variklius su kontroleriais ant pačio motoro.
Šie motoriai turi kontrolerį, galios grandines ir visokias apsaugas. Kad paleisti šitą motorą reikės dviejų maitinimo šaltinių: 5V ir visai mažai amperų logikai ir 24V ir apie 2A pikinė galia pačiam motorui.
Paduodam maitinimą (dažniausiai parašyta ant PCB kur kas) į storesnius takelius- GND, +24V į power dalį, 5V į logiką (ten kartais būna visokie filtrai, apsaugos).
Dabar šlyksčioji dalis- šiems motorams reikalingas išorinis generatorius. Nors tiesa, motoriukai dažniausiai pasisuka kiek (mažiau nei sekundę) jei duodama komanda “motor start” (START, M-MTR-ON), aktyvus žemė. Taigi, apie generatorių- jį kogero lengviausia susirinkti naudojant kokį 555 taimerį. Koks reikalingas dažnis? Nežinau, kažkodėl didesnis motoras stabiliai dirbo kai buvo 650…700Hz. Tuo tarpu mažesni puikiausiai veikė kai dažnis buvo virš 12kHz ir veikė prie 25kHz. Tačiau kai dažnis artimas darbiniui, reguliuojasi motoriuko apsukos. Manau platesnė info randama kontrolerio datašyte.
Trys motoriukai, kiek skiriasi valdymas. Pirmas motoras START, poto jungiu BREAK (stabdis) į žemę ir variklis stoja. Jei išjungčiau START, tai variklis suktusi iš inercijos. Pajungus krypties laidą į žemę, net ir prie max apsukų variklis kreičia kryptį, tačiau jaučiu tai nelabai sveikas režimas. Geriau jau jį stabdyti prieš keičiant kryptį.
Antrajame motore start ir break sujugtas kažkur viduje. O trečiasis demonstruoja “free run” t.y. kaip atrodo, kai išjungi motorą be stabdžio.
Jei sukonstruoti 24V maitbloki, prie jo 7805, 555, prie špindelio prisukti kokį smirgelį, gautusi koks mini galastuvas. Tik šį kartą, nei iš kieto disko, galia kiek didesnė ~25..40W.
Tai senesnio straipsnio apie ultragarsinės vonelės ardymą pratesimas. Kai tą vonelę išardžiau, kilo mintis, o kodėl ją nesuremontuoti. Pasiknaisiojes internetuose* nupirkau iš kiniečio kiek kitokios konstrukcijos ultragarsinį spinduolį (ultrasonic transducer). Jo galingumas (50W) atitiko visos vonelės elektrinei galiai, o dažnis toks pats (~40kHz). Deja, mechaniškai jis žymiai masyvesnis.
Toliau daugiau nuotraukų, vienas filmukas ir straipsnio tęsinys: Continue reading →
Čia buvo šiaip, ekspromtas. Poto, kai prasidėjo šaltkalvystė, “pasistojo” klausimas: nu ir kam toks didelis ir sudėtingas indikatorius. Realiai, čia buvo softwarinis eksperimentas kuris peraugo į hardwarinį, tačiau buvo pilnai nutrauktas.
Koks gi buvo “sofwarinis” eksperimentas? Mano LED laikrodžiai neturi minučių-valandų ar panašiai skirtuko. Paprastai tai būna dvitaškis. Tačiau matricoje nėra specialios vietos šiam simboliui. Gerai, kad skaičių sriftas turi nenaudojamus bitus, todėl jei skaičius kiek pastumti į šoną, tai atsiras vietos ir dvitaškiui. Continue reading →
Čia gal labiau sneka eitu apie “senuose pramoniniuose” aparatuose. Tačiau peržiūrėjau kelis interneto puslapius, kelis žurnalus ir pastebėjau, kad žmonės dažnai išradinėja dviračius. Todėl nutariau įdėti mano turimu kelių LED žaislų draiverių-valdymu principus. Tai trys skirtingi LEDais padabinti tablo: kelio ženklas, lifto indikatorius ir dvispalvė tablo iš neaišku kur.
Schemos kiek panašios, bet kiek skirtingos. Pakalbėsim apie jas visas. Continue reading →
Vienas iš pirmų LCD ekraniukų pašvietėjų buvo elektroliuminiscencinės plėvelės. Deja neturiu nei vienos demonstracijai. Jos kartais dar randamos senuose mobiliuose telefonuose su dviem ekraniukais. Bet rodos vėliau juos pakeitė OLEDai. Tačiau pakalbam apie didesnius LCD ekranus. Pirmieji mano ardyti LCD monitoriai buvo mažyčiukai su dviem šalto katodo (CCF) lempom. Vėliau padidėjus ištrižainei, lempų kiekis padidėjo. Matyt neužteko šviesos. Beja kai kurie archainiai ar kokie specialūs monitoriai naudojo lempas sumontuotas ne iš matricos krašto, bet tolygiai išdėliotas už ekrano. Tokie monitoriai buvo storuliai.
Konstruojant LCD televizorius, naudojama panaši technologija- lemputės išdėstytos už ekrano. Čia matyt todėl, kad neužtenka lempos šviesos tolygiai apšviesti ekraną.
Pačios lemputės labai plonos:
… ir trapios. Ir nelabai norisi jas daužyti kambaryje, nes viduje yra nedidelis kiekis gyvsidabrio.
SPAUSKIT: Continue reading →
Šiais naujais metais pabambėsiu apie laidus ir jų reikalingumą. Kai konstruoji kokias schemas, remontuoji aparatūrą, reikia pajungti visokius maitinimo, duomenų perdavimo ir matavimo laidus. Kuo daugiau laidų, tuo daugiau tikimybės, kad laidas atsijungs ar užtrumpins. Net keletą prietaisų esu sugadinęs kai laidai nusprūsdavo ir patrumpindavo kitas detales. Seniau naudojau bet kokius dratus, kol vieną dieną nusprendžiau, kad nervus reikia tausoti ir reikia kiek standartizuotis. Taip atsirado universalus laidai kurie sukabinami ant “hobio etažerės”:
Nors nuotraukoje nelabai matosi, bet daugelis laidų pakabinta ant mėlyno laido- pertvaros. Pabandysiu apšnekėti apie laidus kiek tiksliau. Laidus galima suskirstyti į grupes.
Pirma grupė– aukšto dažnio, video, audio, osciloskopo, generatoriaus kabeliai:
Daugelis kabelių turi BNC jungtis, kai kurie atlieka perėjimus iš BNC į tulpes ir net į “banana jack“. Taip pat į šia grupę papuola visas kalnas BNC šakotuvų nuo senų tinklo plokščių. Taip pat keletas sujungiklių ir terminatorių susirankiotų iš visokių pakampių. Continue reading →
