Pas impulsinius stabilizatorius yr visa eilė topologijų. Vienos naudojamos kai reikia padidinti įtampą, kitos kai pamažinti, trečios kai reikia ir to ir kito… Dabar papasakosiu apie SEPIC topologiją.
SEPIC (Single-ended primary-inductor converter) kiek neįprasta topologija ir nelabai dažnai naudojama. Tačiau ši topologija turi keletą naudingų sąvybių:
- Išėjimo įtampa gali būti didesnė arba mažesnė nei įėjimo įtampa. Arba kitaip, iš kito galo šnekant: Įėjimo įtampa gali būti “bet kokia” palyginus su stabilzuotu išėjimu.
- Yra šiokia tokia izoliacija- išėjimo įtampa kaip ir atrišta nuo įėjimo- izoliuoja kondensatorius. Tai kiek susije su sekančiu punktu.
- Sustojus stabilizavimui ar susvilus raktiniam tranzistoriui apkrova lieka saugi. Nustojus generuoti, įtampa neprateka per kondensatorių. O jei susvils tranzas nuo aukstos įtampos ir net pramuš kondensatorių, tai pastovi įtampa susitrumpins per antrą droselį. Taip apsaugomas išėjimas.
Pirmas punktas labai gerai, kai sakysim schemai reikia 3.3V, o ją maitinam nuo vienos Ličio jonų celės. Celės įtampa gali sviruoti nuo 4.2V iki 3V (jei netaupyti akumo, ir kiek mažiau). Nesvarbu kokia įtampa, išėjimas bus toks koks reikalingas.
Antras-trečias punktas: pasijungiam kokį pobrangį iphoną prie savadarbio stabilizatoriaus pakabinto ant dviračio dinamos (saulės elementų, vėjo jėgainės, upelio mikrohidrogeneratoriaus) ir staiga pyst kokia nors iškrova ar įtampos perviršis- susvyla stabilizatorius. Tačiau prijungtas prietaisas nenukentėjo. Aišku transilą aš vistiek pakabinčiau ant išėjimo. 🙂
Schema supaprastinta iki teorijos:
Veikimo teorija šlykšti ir sunkiai paaiškinama. Aš pats tiksliai jos ir nesupratau ir man dzin, svarbu kad veikia.
Continue reading →