Galvojat mano galvoje tik elektronika ir kokie nors arkliai? Ogi aš biški ir chemikas. Apie aukso kainos didėjimą jau visi žino. Ir kad auksas tupi visokioje elektronikoje. Ir tą elektroniką superką. Bet jei norisi pačiam kažkaip susičiupinėti tą geidžiamą geltoną metalą? Ką reikia daryti, jei nenori sugadinti kokį šliubinį žiedą ar nėra pinigų pirkinėti parduotuvėje? Galima išgauti auksą ir iš nereikalingos elektronikos. Iš karto pasakau, kad toks išgavimas nėra labai jau naudingas ekonomiškai- geriau žaliavą priduoti profesionalams. Kiek bandžiau skaičiuoti ir jei mano darbas nemokamas, tai lygtai išėjau su nedideliu pelnu.
Pradedam nuo žaliavos. Mano eksperimento metu naudojau paauksuotus kontaktus nuo kažkokių senesnių kompiuterių. Šiulaikiniai kompai labai jau mažai to tauriojo metalo turi. Aš jau gavau (sponsorius davė) kiek riebesnius ir geltonesnius kontaktus. Jie atrodė maždaug taip:
Paauksuoti kontaktai, gerai matosi geltona spalva, viso 300g.
Spauskit čia ir bus daug daugiau:
Tie kontaktai tai vario, žalvario (ar net geležies) pagrindas, kuris galvaniškai padengtas grynu variu, poto sekantis sluoksnis- plonyteliausias nikelio sluoksnis ir tik poto dar plonesnis aukselis. Kodėl taip sudėtingai? Ogi kontaktas turi būti mechaniškai tvirtas- todėl žalvaris, geležis. Padengiamas variu, nes vario galvaninis padengimas gerai limpa ir yra geras pagrindas. Nikelio sluoksnis todėl, kad auksas palengva “ištirpsta” varyje, o ir varis “išlenda” lauk į išorę ir oksiduojasi. Toks Nikelio barjeras. Nu ir pats auksas- jo visai mažai ir jis lengvai mechaniškai trinasi ir panašiai. O ant lygaus nikelio paviršiaus jis tvirčiau laikosi.
Taigi užduotis kaip galima geriau atskirti Ni, Cu, Pb, Sn, Au ir Ag. Švinas ir alavas tai iš lydmetalio likučių. Ag nežinau iš kur atsirado, tačiau atsirado. Gal kokie kontaktai buvo sidabruoti, gal lydmetalyje jo buvo. O gal koks niekšas šliukštelėjo sidabro atliekas į mano eksperimento kolbas. 🙂
Paprastai kai būna tik Cu ir Au, tai blogiečiai išgrynintojai meta lydinį į azoto rūgšti ir Cu susiėda. Deja aš azoto rūgšties neturėjau ir šiaip norėjau išbandyti sudėtingesnius metodus. Ir dar neaišku ar HNO3 ėda lydmetalį.
Kitas metodas pašalinti lydmetalį- kontaktus sulydyti su kokiu autogenu, nuo karščio švinas-alavas išgaruoja. Gauta lydyti išvalcuoti iki plonos skardos ir tą skardą vėl sugriaužti azotkėje. Neturiu nei azotkės nei autogeno.
Pasirinkau kiek egzotiškesnį metodą: elektro-hidro-metalurgija ar panašiai:
Tai galvaninė vonia. Čia padariau pirmą didelę klaidą… Principas veikimo toks: sieros rūgšties elektrolite tirpdom kontaktus. Varis labai mėgsta elektrolize, tai jis gerai tirpsta, keliauja prie kito elektrodo ir ten nusėda. Mano klaida buvo tokia, kad blogai izoliavau elektrodą ir varis vėl man patekdovo į tirpalą. Reikėjo paprasčiausiai surinkti vario drumzles ir jas patraukti iš eksperimento. Man tas nelabai pavyko, nes neturėjau padorios membranos. Kaip jau visada atsitinka taip, kad aplinkui visi auto akumuliatoriai buvo priduoti perdirbimui. O čia elektrolitas tai koncentruota sieros rūgštis… (Beja H2SO4 turėjau užsispaudęs iš senų laikų. Čia auto akumų elektrolitas) Mano turimas stiklo audinys buvo toks nepatogus mechaniškai, o ir iš viso vonios konstrukcija gavosi neteisinga.
Užduotis susirinkti visas drumzles (bet nesirinkti Cu) ir jas naudoti tolimesniams eksperimentams. Vario sulfatas, sieros rūgšties tirpalo likučiai tai jau atlieka. Tiesa manau kad prie vario sulfato dar prisidėjo nedidelis kiekis nikelio ir kitų metalų sulfatai. Nesu chemikas.
Gautas drumzles reikia ištirpinti. Drumzlėse visoks brudas ir auksas. Auksas tirpsta tik karališkoje degtinėje (azoto ir druskos rūgsčių mišinys). Tačiau kaip ir minėjau, azotkės neturiu. Teko naudoti labiau smirdančia technologiją: pasinaudojom chloriniu balikliu NaClO (tiesa, aš gavau gryno Natrio hipochlorito (Cl 180 gr/ltr)). Jis nėra brangus, keli litai litras. Naudojamas balinti kokius unitazus, dezinfekuoti baseinus ir panašiai. Ir dar nusipirkom koncentruotos druskos rūgšties (~35% HCl) senukuose, bakeliais pardavinėjama.
Šių medžiagų mišinys užmušą viską kas gyvą 🙂 nes reakcija staigi ir išsiskiria chloro dujos (panašus efektas kartais gaunasi, jei padaryti unitaze visi turimu tualeto valiklių kokteilį). Pirmas mano eksperimentas nedideliam mėgintuvėlyje baigėsi skubia evakuacija ir ilgu patalpų vėdinimų… Paprasčiausiai mano grynas hipochloritas buvo bent 3 kartus stipresnis nei reikėjo… Žodžiu mažom porcijom maišom šias tručyznas ir maišom su drumzlėm. Čia gaunasi visokių spalvų skysčiai. Kai kurios spalvos labai gražios. Dėl per didelio užteršimo variu, mano galutinis skystis buvo žalias. Jei būtų švaresnis, skystis labiau geltonesnis.
Čia apačioje, toje kolboje-menzūroje maždaug tokia spalva. Piršuje talps mėlsvesnis skystis, tai jau atlieka. O reikiama medžiaga jau filtre.
Kaip čia gavosi. Žalias skystis, tai jau įvairių metalų chloridai. Visos (beveik) drumzlės ištirpo ir reikalingas metalas jau druskos pavidale. Dabar reikia kilmingus metalus sugrąžinti atgal. Čia jau prireikė specialios medžiagos kurios ilgą laika negavau. Todėl savo kelis litrus tirpalo išgarinau ir paverčiau tokiais neišvaizdžiais milteliais.
Tie milteliai kai sudrėgsta įgauną sodrią žalią spalvą. Ir dar visokių kitokių spalvų. Rankinis XRF sprektrometras parodė kad milteliuose keli procentai vario ir visoks dumblas… puoliau į neviltį ir tik rankiniam režime, grafikuose pamačiau, kad Au spektras visdėlto yra. Paprasčiausiai koncentracija dar maža ir Au maskuojasi kitais metalais.
Geltoni-žali miltukai nėra privalomas proceso etapas. Paprasčiausiai negalėjau palikti keletos talpų su skysčiais kuriam laikui, kol nenupirkau Na2S2O3 Na2S2O5. Tai suknistas cheminis junginys kuris turi visą kruvą pavadinimų ir kiekviena kontora vis kitaip vadina: Natrio tiosulfatas, Natrio hiposulfitas, Sodium thiosulfate, métabisulfite de sodium, hyposulphite of soda, Sodium dithionite, Dithionous acid,disodium salt, natrio metabisulfitas, E223… Ir ar tik ne tas suknistas foto fiksažas?! Kvapas ir skonis ( 😛 ) panašus. Žodžiu ~6Lt/kg ir 30Lt pristatymas.. bl… Kai kurios formos šio chemikalo keičia pavadinima kai ji sumaišai su vandeniu… va. Čia reikia tikro chemiko komentaro. Aš gavau tą paboldintą chemikalą, maišiau su vandeniu.
Gautą tirpalą maišiau su žalius skysčiu ir taip gavau juodas drumzles. Tas drumzles rinkau su popieriniu filtru:
Sausas drumzles “nušoviau” su XFR ir jau rezultatai buvo kiek optimistiškesni: Au 4…5%, Cu 0.6…1.7%, Pb ~1%. Kaip čia atkeliavo švinas aš nežinau.
Tie popieriniai filtriukai tipo iš specialaus popieriaus kuris sudega be pelenų. Sunaudojau keletą filtriukų ir juos džiovinau ant tokios krosnelės skirtos virti kiaušiniams. Vietoje vandens ten pripyliau smėliuko ir ant smėliuko dėjau stiklinę lėkštelę. Kai kurie filtriukai žali, nes užmiršau juos praskalauti su distiliuotu vandeniu.
Surinktus apysausius filtriukus sumečiau į tokią krosnelę:
Nors sakė, kad nebus pelenų, bet pelenų gavosi gyvas velnias. Ir nieko toje krosnelėje nesimatė ir nesiklijavo. Todėl pridėjau šaukštelį borakso ir sulydžiau tokį snarglį. Vėliau tą snarglį įmečiau į HCl ir palikau savaitgaliui. Boraksas sureagavo su druskos rūgštim, pavirto tirpia boro rūgštim. Tuo tarpu metalai įvairių rutuliukų ir gabaliuku pavidalu susirinko indelio dugne. Tačiau dabar metalas jau nebesuspensijos formoje, todėl iškarto nusėda dugne. Todėl išplauti metalą vandeniu labai lengva-praskalauji ir viskas.
Likutį sulydžiau su paprastu dujiniu degikliu į vientisą rutuliuką:
Štai jis, geltonas metalas! Tai 1.57g produkto… Kuris deja negrynas. XRF parodė, kad lydynys netolygus (visdėlto dujinio degiklio temperatūra mažoka ir šiaip aš bijojau nudeginti svorį ir trumpai lydžiau).
Analizės rezultatas: Au: 77.3 … 82.1%, Cu: 11.93 … 9.84%, Ag: 6%, Sn: 0 … 2.65%, Pb: 0 … 1.58%.
Rašydamas straipsniuką pastebėjau, kad vieną filtriuką užmiršau sulydyti, o ir liko dar kiek geltonų miltelių. Todėl galutinis rezultatas turėjo būti vos vos geresnis.
Va ir viskas! 🙂
kažkaip per greit viskas baigės, marods kažko nedadarei – pamiršai matyt 😀
O ko dar reikia? Aukso gabaliukas guli ant languoto lapo. Tai kaip ir pabaiga.
kartais skaitant tavo nuotykius tikrai seilė varva dėl žaislų su kuriais žaidi 😀
Nu kad čia viskas labai prieinama ir gaunama buityje. Išskyrus šitas daiGtas:
Tačiau jis nelabai ir reikalingas eksperimento metu.
O tai superka kas nors tą pseudo-auksą? 🙂
Kol vieni galvoja kad tai pseudo auksas, kiti jį perka ir uždirba pinigus. 😉
Bet kokios normalios koncentracijos aukso lidynys superkamas. Už kontaktus irgi galima gauti pinigų. Kiek aš skaičiavau, po šio proceso, jei mano darbas nemokamas, pelnas lieka apie 20Lt. Čia su sąlyga, kad pirkti kontaktus, o ne pačiam lupinėti.
nu cia biski ne i tema,bet didesnes chalturos nesu mates 😀 http://ludens.cl/Electron/chinverter/chinverter.html taivanieciu kokybe
tau reikejo naudoti netirpu det katoda o gryna vari anoda varis butu graziai sedes
Pasidaryk kampeli kur galetum parasyti apie savo nepriteklius,
buciau zinojes, kad azotkes reikia buciau atpyles (dykai)
sunkus laikai dalintis reikia
Papildymas. Tikriausiai stebitės kodėl juodos drumzlės? Todėl, kad prie aukso dar nusėdo kiti metalai (kad ir paladis). Dirbant švariau, gaunasi grynesni metalai. Tai iliustruoja šis filmukas.
Prašom atkreipti kokie sunkūs šitie miltukai. Tačia supurčius kolbą jie ilgai plaukioja skysčio tūryje… 🙁
Prie “paprasto” apšvietimo, miltukai dugne atrodo kaip ir juodi, tačiau panaudojus stalinę lempą ar foto blystę spalva stipriai pasikeičia:
Čia Au drumzlės gražiai guli ant dugno…
Bet kartais:
… paima ir išplaukia į paviršių.
Beja, priklausomai nuo tirpalo temperatūros… auksas gali vėl ištirpti šitame pat tirpale.
O čia jau kita opera.
Čia eksperimentavau su paladžiuotais kontaktais. Kadangi nelabai gavosi, tai visus tirpalus palikau … kokiam pusmečiui. Ir jie visi kristalizavosi į visokias įdomybes.
Lėtai kristalizuojantis, skirtingos cheminės medžiagos ištirpusios tirpale kristalizuojasi atskirai. Turiu skysčių, kur tarp mėlynų kristalų (tirkriausiai Cu junginiai) auga gražios žalios adatėlės. Arba tarp žalių kristalų susiformuoja permatomų kristalų luobas.
Čia spėju, susiformavo paladžio chlorido ir kokio natrio junginio kristaliukai (M2PdCl4). O gal netgi nusėdo nelabai tirpus paladžio chloridas (PdCl2)…
Butu gerai su kuom nors pasikalbet telefonu kas cia auksa isgaunate rimtai,kaip tai viska daryt ir nesuklyst.O ir kaip ta 375 auksa biski nugryninti iki 916bent.Butu idomu viska suzinoti.Lauksiu informaciniu saltiniu :):)
Labai jau sudetinga su ta “reverse” elektrolize. Geriausia Aqua Regia ir paskui dujiniu SO2, arba natrio (bi)sulfitu. Tarp kitko is kur ta rankini spektrometra paemet?
Nu elektrolizė kaip iliustracija tiem žmonėm kurie negali nusipirkti azoto rugšties. Kažkur youtubėje aš sudėjau daugiau filmukų.
O rankinį XRF nusipirkom 🙂 Šiaip jų turim virš 10 vienetų. Ir mane kartais žiauriai užknisa juos visus pertikrinti su etalonais…
Jei reikia, kogero galėtume second-hand parduoti keletą senesnių modelių- jie blogai veikia su šiuolaikiniais katalizatoriais, o su metalais pats tas. Nes rodos dar liko keleta alpha serijos aparatų… Parduotume ir deltą, jei kaina gera būtų… Aišku pardavimas su visais dokumentais ir PVMais…
Chemiskai švarus, elektrolizinis sidabras- 99.99% grynumas. Greitai bus sugranuliuotas.
Tai Jus kiek supratau profesionaliai situo uzsiimat, jei tiek XRFu turit 🙂 Idomumo del, kuo skiriasi alfa nuo deltos? Siaip pirkti tai nelabai turiu ka tikrinti, galvojau gal kur isnuomavot, nes rades keleta metalu nuo tarybmecio gulejusiu tevo garaze… gal kokie vertingi 🙂
Atvežkit metalus pas mus, į R. Kalantos g. 16, Kaunas. Ištirsim su XRF for free.
O pačių aparatų nenuomojam, biški per brangiai kainuoja jų remontas. O draudimas jų nedraudžia.
Alfos nuo deltos skiriasi… kaip čia pasakius visa karta. Deltos žymiai greičiau viska matuoja, o alfos žiauriai lagina. Jei dirbti “savo malonumui” tai nėra labai svarbu, bet kai reikia keliasdešimt tikslių matavimų padaryti, tai jau nervai nelaiko. Dar alfų detektoriai nėra tokie jautrūs, todėl yra šioks toks didesnis minimumas nuo kurio nustato sudėti. Todėl negalima ieškoti metalų pėdsakų.
Chemiškai grynas auksas.
Aciu. Prie progos kai busiu Kaune uzsuksiu (nes esu is Vln). Siaip savo malonumui megstu kartais pachimicint… Tas ant svarsytkliu tai grazuolis 🙂 Su auksu po eiles ivairiausiu bandymu ir klaidu pavyko pora kartu tokius grazuolius padaryti po kokius 4g. Grynumas buvo 96-97. Nezinau, ar be elektrolizes namu salygomis imanoma daugiau isspausti…
Galima ir be elektrolizės, bet reikia per kelis kartus: tirpinti-sodinti-plauti-tirpinti-sodinti-plauti… 🙂 Neapsimoka, nebent yra poreikis. Ir taip plaunant visada yra nuostolis. Beja, elektrolizė namų sąlygom įmanoma: va čia aprašiau.
o-ho geras. As galvojau, kad nusodint auksa galima tik ant auksinio elektrodo. Na bet cia jau ekstrimas… uztenka ir 97 grynumo 🙂 Tarp kitko kiek tokie XRFai kainuoja?
niolika k€. Priklauso kiek režimų iprogramuota.
sveiki kolegos hemijos megejai
gal kas galit pasakyt kur lietuvoi gauti to natrio metabisulfito
gal kas turit parduoti truputi mazam experimentui
Šiaip tai vyno konservantas. (hint).
zinau kad tai konservantas tik norejau suzinoti kur jo galima nusipirkti,
seip aukso nusodinimui is aqua regia naudoju alavo hlorida SnCI2 tik po to dar gautas nuosedas reikia praplauti druskos rugstimi
Męs perkam pas Labochemą. O su alavu per daug terlionės. Truputi konservanto, truputi hidrazino ir 999 be problemų.
Gal kas už kokį atlygį išgrynintų? Supirkčiau reikmenis bei chemiją. Azoto rūgšties pakankamai sunku gauti paprastam civiliui, bet esu pataikęs laiku į traukinį. Turiu mlcc su pd, paauksuotų kojelių, ram chipų, mikroschemų įvairių, procesorių iš naujesnių plokščių (nuėmus dangtelį matosi pakankamai daug a u), kelis šimtus gr ag p d kontaktų (seni rusiški, naujoviški su cu) mob tlf plokščių su ir be detalių (išlituotos) daugybę cu ag padengtų dalių cccp laikų.
Nedomina pasiūlymai nunešti į supirktuves, idomiau būtų pačiam išbandyti taisyklingai. Bandžiau, bet dėja nesigavo…
Iš pirmo karto ir man nelabai gavosi. Bet poto gavosi. Bet šitas procesas ekonomiškai nenaudingas buitinėmis sąlygomis. Čia įvertinus supirkimo kainas.
Kam toks vargas?
O chemikalai tikrai ne problema. Problema teisinga ir saugi darbo vieta. Ir aišku patirtis.
Beja, kas per nesamonė su chemikalų gavimo problema? Jei chemikalas nėra narkotikų prekursorius, bet kuris žmogus gali nusipirkti. Aišku niekas dėl litro su tavim nešnekės, nes kilogramas rūgšties kainuoja iki vieno euro jau su visais mokesčiais.
Čia bandymai su paladžiu. Pirmas lydinukas, tik apie 20% paladžio, likusi dalis varis, sidabras, švinas ir biški aukso. Labai keistas metalas tas paladis kai lydai- čiudakavotas savo katalitiniais efektais. Beja metalas surinktas iš laboratorijos atliekų ir rusišku paladžiuotu PCB jungčių.
Tai vat kad patirties nėra, sąlygų normalių taipogi. O kiekis kadangi nemažas, tai reikia laukti arba geresnių laikų (kai nebeliks iš ko ką išgavinėti – pradės paslaptys birėti)
nemažas tai kiek? 🙂 100kg keramikinių procesorių tai nemažas kiekis. O 100 vnt. tai jau mažas kiekis.
Kokios paslaptys- nėra jokių paslapčių, va online žurnale Химия и химики bandžiau rašyti straipsniuką. Redaktoriai mano užmaskuotus svastikus išfotošopino 🙂
Viską remia ekonomikos dėsniai.
Nuotraukoje uždengtas karštas kupeliukas.