Toliau žaidžiam su elektros galios matuokliu. Šį kartą tai toks didelis šaratinis malūnas. Ten stovi reduktorius, todėl pačios galios nėra labai jau didelės.
Palipi laipteliais ir ten stovi tas malūnas. O apačioje išbyra milteliai.
Čia pagrindinio motoro paso lentelė.
Laidų žievintuvas ima daugiau elektros. Visa sistema vokiška, tačiau rekatyvinių galių kompensacijos nėra. Malūnas turi du “bėgius” į priekį ir vieną atgal. Dar prie malūno pagrindinio variklio yra tepalo varikliukas ir mėginio paėmimo karuselė. Bet ten motoriukai mažuliai.
Pamatavau suvartojima originalioje schemoje, poto suradau šabagždyne tris kondensatorius kurie buvo sumontuoti DC/AC keitiklyje iš kažkokios telekominės įrangos.
Trys Itališki kondensatoriai:
ItalFarad
54.8uF -5+10%
440 Vac 50Hz
3.33kvar 7.6A
(3.3kvar 400Vac 60Hz, 2.75kvar 400Vac 50Hz)
Grafikas be kompensavimo:
Matuosi variklio jungimo šuoliai ir abu greičiai. Pačiam grafiko gale veikia tik mėginio ėmimo karuselė. Jos galingumas niekinis.
Dabar pajungiam prie pagrindinio kirtiklio tuos tris kondikus sujungtus žvaigžde:
Matom, kad įjungus kirtiklį kondensatoriai dirba ir VARų grafikas neria žemyn. Toliau viskas kaip ir vienodai, tik rudasis ir žaliasis grafikas žemiau. Sorry dėl nevienodų mastelių, čiai šiaip toks skubotas straipsniukas.
O dėl ko visa tai daroma? Šiaip, dėl savo malonumo. Ir dar dėl to, kad LESTO niekaip negali suremontuoti įvadinį automatą. Todėl tokiu iškreiptu metodu mažinam srovę:
Čia gabaliukas grafiko. Strėliukė rodo išloštos srovės pokytį. Reikia perjungti kondensatorius trikampiu, tada bus daugiau reaktyvinės srovės ir daugiau kompensuosim. Taip išlošiam kelis amperus ant fazės ir saugikliai nebeišsimuša.
Beja, visi grafikai vienos fazės, tai realiai visi skaičiukai trigubinasi.
Diletantiškas klausimas: jei srovė sumažėjo, įtampa kaip ir konstanta, tai lyg ir logiška išvada, kad elektros energijos (W) mažiau sunaudojam? Bet ar taip įmanoma, juk energijos tvermės dėsnis… nesuprantu.
Kaip čia paprastai paaiškinti… Kintama srovė ir įtampa tai sinusoidės. Kai jos abi sutampa, tai galia lygi U * I. O kas būna kai jos nesutampa? Čia jau tikslesnė formulė: P=U*I*cos(fi). Fi tai kampas (fazių skirtumas) tarp U ir I. Prie egzotinių parametrų cosfi artėja prie nulio… o srovė gali tekėti milžiniška ir šildyti laidus bei saugiklius. Čia kai didelį kondiką įjungi į rozetę.
Plačiau apie tai bet kokiam elektrotechnikos vadovėlyje 🙂
Manau suprantu, – kažkokiu būdu motoras naudoja max strovę ne įtampos piko metu, įvyksta lyg ir įtampos ir srovės fazės persistumimas, ar ne taip?
Ir dar vienas klausimas jei dar neatsibodau: Kas čia per stebūklas kai į kintamos elektros tinklą įjungi kondesatorių ir negauni trumpo jungimo? Juk kintama srovė per kondensatorių pereina kiaurai?
Pirmo klausimo atsakymas- TAIP.
Antro klausimo atsakymas toks filosofinis. Tokio reiškinio kaip trumpas jungimas iš tikrųjų nėra. Yra tik tokia srovės grandinė kurios parametrai viršija leistinus. Kas trumpas pvz. tavo namuose, tai kokioje pastotėje normalūs darbiniai parametrai. Kintamojoje srovėje kondikas nėra “trumpas”, o tik tam tikro dydžio varža. Jos parametrus lengva pasiskaičiuoti (kelis kartus jau rašiau bloge, ir wikipedijoje parašiau).
Tas Itališkas kondikas netrumpina, tik generuoja kažkur 7A srovę, kuri beja irgi “pasisukusi” įtampos atžvilgiu.
O vis sakei kam tas cos fi gerinimas, jis nieko neduoda…
belieka dabar tik papildyti viska automatika, katra pajungia tiek kondensatoriu, kiek reikia geriausiam cos fi ir tik tada, kai to reikia.
Aš visada sakiau “BUITINIAM VARTOTOJUI”, o ne įmonėm. Bute cos fi vaikymasis tikrai nieko neduoda. Vienintelis prietaisas kuriam galima pareguliuoti cosfi tai šaldytuvas, bet jis puikiausiai kompensuojasi nuo kompiuterių, telikų ir taupiujų lempučių.