Monthly Archives: October 2011

Elektroterapija

Betvarkant jau seniau minėta polikliniką radom magiškus elektrodus nuo kažkokio aukšto dažnio aukštos įtampos “medicininio” prietaiso. Pagal dėžutės supuvimą, spėju taip 1960 metai. Tai trys išlikę stikliniai elektrodai ir dar supuvę laikytuvai. Elektrodus nuploviau, išknisau garažą ir vėl suradau teliko transformatorių. Pajungiau prie savo “naudingo generatoriaus” ir pradėjau “holistines terapines procedūras”. Kas įdomiausia, kiek paguglines, radau, kad ir dabar pardavinėja tokius prietaisus, tik jie pasidarė “hand held”. Originalus buvo tikriausiai su lempiniu generatorium.

elektroterapija
Tai pasirodo, “grybo” formos elektrodas. Gerai gydo raukšles ir spuogus. Ši išmintis iš interneto…

elektroterapija
Elektros išlydis gražiai išplatėja ir pasiskirsto per didesnį plotą. Jei paliečiu tik piršto galiuku, kibirkštis šoką į patį piršto galą ir jau biški skauda. Matyt mano generatorius kiek per galingas. Daug ozono…

elektroterapija
Dabar delnas bus be raukšlių ir celiulito. 🙂

Kitas elektrodas tai šukos. Čia jau net diedai savo retėjančias ševeliūras gali pakibirkščiuoti.
elektroterapija

Nelabai tikiu kad kiek nors padeda. Greičiausiai placebo efektas ar panašiai. Tiesa, šiokia tokia šiluma jaučiasi. Bet ar tai sveika ir ar padeda tai jau ne man spręsti.

elektroterapija
Šioje nuotraukoje matosi, kad kontakte lekia kibirkštys. Todėl filmuke aš pasitrinu ir pamakaluoju pirštus- elektra degina.
Dar vienas elektrodas kurio nėra nuotraukos- tai paprastas vamzdelis. Jo dydis toks, kad į nosies šnervę tikrai įkištum. Ar į kokią nors kitą skylę.

O dabar kiek ilgesnis filmukas. Negalvokit, kad tam šuniui ten skauda- jis toks susigūžęs tik dėl to, kad jis nelabai mėgsta visokius švytinčius ir smirdančius daiktus. Bet kadangi šeimininkas pakvietė, tai nusižeminęs atėjo prie kameros.

Žodžiu visiška nesamonė, bet dar gaminama. Tikriausiai seniau buvo net rimtoje medicinoje naudojama. Dabar tik “biobtron” lygyje. Žodžiu gryna holistika. Kad ir ką tai reikštu. 🙂

Svarbu, kad instrukcijoje yra šios eilutės:
“Disclaimer: The Violet Ray is not intended for use in the diagnosis of disease or other conditions or in the cure, mitigation, treatment or prevention of specific skin disorders or diseases.”

Apsauginis stikliukas nuo radiacijos

Toliau vyksta naikinimas… Pristatom naują lobį: rentgeno spindulius blokuojantis stiklas ТФ-5 (ГОСТ 9541-75). Toks storokas, iš šono žiūrint, geltonas stiklas. Stiklo storis 10mm:

TF-5 apsauginis stiklas
O jis atstoja 2.5mm gryno švino (Rentgeno spinduliams iki 180-200kV stiprumo).

TF-5 apsauginis stiklas
Tai švinuotas stiklas, panašiai kaip krištolas. Tik šiame stikle apie 66% švino! Šviesos pralaidumas ne mažiau nei 97.9%. Atrodo paprastas storas stiklas, kol nesugalvoji jį pakilnoti. Iškarto supranti, kad čia kažkas netaip- stiklas nenormaliai sunkus.
Čia šiaip mažyčiukai (240x180mm) stikliukai, o buvo ir 40cm x 40cm (nunešiau ir padėjau prie spektroskopo darbe, gal panaudosim). O berniukai kažkur praganė, o gal net ir sudaužė visos krutinės ląstos dydžio stiklą…

Laidų nužievinimo energetika

Labai jau mandras pavadinimas…

Yra toks “staklynas” viename asmenyje kur nužievina visokius laidus. Nutariau pasinagrinėti jo darbą. Panaudojau savadarbį prietaisą kuris matuoja (ir logina) elektros parametrus, papildomai stovi elektros skaitliukas. Viskas pajungtas naudojant “tuščius saugiklius”. (Nesinervinkit, šie saugikliai beveik nereikalingi, nes šalimais stovinti spinta turi šiuolaikinius automatinius).
Power meters

Pačio “staklyno” įliustracija youtubėje:

Staklyno elektros energijos rijimo grafikas (grafiko ilgis 80 minučių):
Power meters
(Didesnis grafikas, gal geriau matysis.)
Raudona strėliukė žymi kompresoriaus veiklą. Vieną kartą kompresorius įsijungė darbo metu, kitą karą- shutdown metu. Violetinis (alyvinis)- pilnai apkrautos staklės. Specialiai primetėm tiek laidų, kad užsidegė du įspėjimai ant displėjaus: kapoklė ir smulkintuvas perkrauti. Normaliai dirbant taip negalima daryti. Grafiko spygliukai tai naujos žaliavos porcijos padavimas. Kadangi žaliava jau kramtyta, tai aiškiai matosi kada kramto, o kada apstoja. Prie rimtesnio kramtymo grafikai susilieja.
Mėlyna rodyklė rodo aparato įjungimą. Žalia rodyklė- “idle” režimas: staklės sukasi tuščiai, tik jei netyčia ką nors atpila iš savo vamzdyno.

“Boot”, mėlyna rodykle pažymėto piko detalesnis vaizdelis:
power consumption of wire stripper while boot
“Staklynas” valdomas mikrokompiuterio, todėl varikliai įsijungia paeiliui. Jei jie jungtusi vienu metu, išlėktu visos “probkės”… 🙂
Dar, užmiršau paminėti, kad grafikas tai tik vienos fazės. Spėju, kad visos fazės bus apkrautos simetriškai. Absoliučias reikšmes reikėtu dauginti iš trejeto.
Kiek spėju, kokius 3kVARus nuo fazės galėčiau drąsiai nupjauti su kondensatoriais?

Neutrali žinutė

Ateini taip vakare prie kompo, o pagrindinis “pornografijos” diskas cypia, čirškia ir labai lėtai skaito. SMARTas su Victoria HDD rodo viską normos ribose. O štai kopijuojant šio blogo paveikslėlių backupą į kitą diską, kompas čirpia kaip rujojanti papūgėlė ir skaitymo greitis mažiau nei 500kb per sekundę. Supanikavau- ten ~800Gb reikalingų ir nereikalingų failų ir gerybių… Backupas užtruko visą naktį…

neutrali fotke

Perkrovus kompą ir pradėjus testą jokių defektų ir papūgėlių nerasta- diskas stabiliai rodo 80M/s sekvencinio skaitymo greitį ir visai normaliai dirba random ir butterfly režime. Taip ir nesupratau kas atsitiko… užtat turiu pilną backupą.

Pasiklausykime tą progą Korpiklaani dainų… 🙂 ir garsiai.

Rentgeno lemputė

Lygtai pardavė “mūsų” polikliniką tai atėjo įsakymas “pagaliau sutvarkyti tą bardaką”. Betvarkant rentgeno kabinetą, elektros spintoje radom naują, nenaudotą lemputę:

X-ray rentgeno lempa

Jei jos būna ilgiau naudotos, tai stiklas pageltonuoja (taip manau), o anodas išdyla. Šios lemputės stiklas “baltas”, o anodas lygus. Kur turi trenktis elektronai netgi poliruotas. Tai lemputė 20-50БД22-150, tai paprašyta ant stiklo. Guolis dar gerulis, anodas lengvai sukinėjasi ir nebarška. Labai panašu kad tai NOS lempa. Jos techninės charakteristikos rusiškai:

Рентгеновская трубка 20-50БД22-150:
Размеры (фокус) пятна (мм): 1,0 и 2,0
Мощность (кВт): 20,0 и 50,0
Диаметр мишени (мм): 100мм
Угол мишени: 17°
Теплоемкость мишени (кДж): 120
Частота вращения анода (Гц): 50
Напряжение накала (В): 7,8 и 13,5
Ток накала (А): 7,0 и 8,5
Макс. длина колбы (мм): 290
Диам. колбы (мм): 140
Исполнение: с вращающимся анодом

Nesuprantantiems rusiškai, tai reikia kad jūsų namų skaitiklis laikytu maždaug nuo 20 iki 50 kW. Čia neskaitant trafo nuotolių. Beja, trafuką kurį laiką dar turėsim, kol sugalvos kur suliurlinti alyvą. 🙂

Namų sąlygom jos nepaleisi, galios didelės. O ir pati lempa turi būti panardinta į alyvą, o jos anodo pimpalas įkištas į variklio statorių. Kitai volframinis anodas išsilydys ir lempa suges. Namų sąlygom tokią lempą jungia tik ekstremalai. O aš galiu pajungti tik kaitinimo grandinę:

X-ray rentgeno lempa
Ji šviečia baltai. Ne taip, kaip radio lempose, kur kaista iki raudonumo. Čia šviečia baltai nors aš maitinau tik 6.3V įtampa.

X-ray rentgeno lempa
Lempos katodas dviejų dalių. Todėl ir galimi du rentgeno spindulio dydžiai, galingumai ir t.t. matyt kai reikia peršviesti ką nors storiau naudoja vienokią konfiguraciją, o kai tiksliau, kitokią…

Kondikas

Tai pats mažiausias kondikas kurį radau pastotėje… sunkus rupužė. Ir kiek senokas, anot paso lentelės- 1983 metų gamybos. Paskutinius 20 metų stovėjo nenaudojamas. Norėtusi kaip ir panaudoti…

Kondikas
Čia užrašas nurašytas nuo paso lentelės. Testeris parodė kiek daugiau nei 200uF tarp gnybtų. Varža rodė begalinę visom kryptim. Pajungiau laidelius, nusispjoviau per kairį petį ir jungiau į rozetę:

Kondikas
Kaip ir normaliai. Nelabai nuplaukė nuo teorinių, o beto mano mieruoklis prie tokių srovių gali duoti ir didesnę paklaidą. Kiek neramina tie 70W. Ar tai prietaiso paklaida ar čia tikrai jis tiek siurbia. Jei siurbia, tai man atrodo per daug, tai gali rodyti izoliacijos pažeidimą. Dabar reikia surasti normalią dėžutę ir jungti darbe prie vieno tokio motoriuko… 🙂

AWG, mm2 ir šūdini kabeliai

Senesnėje žinutėje matėsi, kad mano eksperimento metu labai krenta įtampa. Tai įvyko dėl to, kad eksperimentas buvo daromas ilgo kabelio gale, o ir sujungimai buvo atlikti paprasto kompinio kabelio gabalais. Norėdamas pabaigti prietaisą, puoliau ieškoti tinkamo laido… o čia prasidėjo problemos. Visi kompiniai kabeliai atrodo panašiai.

awg mm2 making shit cables
Iš kairės į dešinę: 2.5 kvadrato lankstus kabelis, dulkių siurblio kabelis, gaidiškas kompo kabelis ir kiek senesnis amerikoniškas kompo kabelis.

Aš eksperimentavau su dulkių siurblio kabeliu. Jis visai padorus, tik labai ilgas. Laidas turi žymėjimas “2×1.0mm2”. Nutariau pakeisti kabelį. Pirmas kabelis papuolė pats gaidiškiausias. Ant kištuko parašyta 6-10A, 250V. Ant pačio laido-18AWGx3C. AWG- tai American Wire Gauge, amerikoniškas laido storio standartas. AWG18= 1.024mm diametras ir 0.823 kvadratiniai milimetrai. Pagal foto tai nelabai…

Kitas laidas- kiek senesnis amerikoniško kištuko kabelis. Tas pats AWG18. Kabelis kiek storesnis, o kad rimčiau atrodytu kabelyje įleistas sintetinis šniūras. Bent jau ką nors galima pakarti ant tokio laido…

Teko atsisakyti ir naudoti standartizuotą laidą…

O dabar eksperimentas:
awg mm2 making shit cables

Matuojamas laidelis susukamas, kad vijos gražiai susidėliotu. Poto suspaudžiamas slankmačiu ir atleidžiamas. Taip gaunam kažkokį santykinį diametrą.

Laido plotas tai pi r kvadratu.


D:0.65; R:0.325; S:0.332
D:1.14; R:0.57; S:1.021
D:1.36; R:0.68; S:1.453
D:2.23; R:1.115; S:3.906? Čia klaida, D:~1.85; R:0.925; S:2.688

Skaičiai visiškai netikslūs. Labai sunku matuoti daugiagyslio kabelio diametrą, o ir gyslelės turi oro tarpelius. Bet bendras vaizdas susidaro: kinai žiauriai taupo. Per plonąjį kabelį 6-10A leisti nevertėtų… 🙂 Baltasis, amerikoniškas kabelis bent jau nemelavo- ten tikrai panšu AWG18. Ant to kabelio išliko lipdukas-sertifikatas:

CSA sertifikatas

Lygtai Kanados sertifikatas: CSA, S12, LL78431, Cord Set Cordon Amovible, 10AMP, 125V, 1250W, S-9-3, THAI WONDERFUL.

Galvojat čia baisiausi variantai? Otai-ir-ne. Istorijoje buvo užfiksuotas faktas, kai kompo maitinimo kabelis… lipo prie magneto. Vidinės (!) gyslos buvo geležinės, tik pavariuotos… Ir nelabai storos. Kaip toks kabelis turėjo kaisti prie apkrovos? Deja to baisuoklio nebeturiu- iškarto atsikračiau, kad netyčia nepapultu kur nors ir nepridarytu bėdos.

AVR: elektros galios matuoklis

Šiaip, ADE7758 mikroschemą turėjau iš labai senų laikų. Kai ka tik jas pagamino Analog Devices. Ją man atsiuntė kaip pavyzdį, tačiau niekaip neprisiruošiau ką nors su ja daryti. Eksperimentui paskatino partija blogų elektros skaitiklių, kurius išardęs radau tą pačia mikroschemą. Skaitliukų MCU buvo kažkokie egzotiški, todėl viską perdariau ant man žinomų ir turimų ATMEGA16. Daugelis detalių ir didžioji dalis schemotechnikos (ypač analoginė dalis) nukopijuota iš donorinio skaitiklio. O toliau viska standartiškai:

ADE7758 skaitliukas
Kiek didesnis LCD ekranas, maitblokiukas, optinė jungtis.

ADE7758 skaitliukas
Ekraniukas rodo tik vienos fazės duomenis, nes tik viena ir pajungta. Čia viskas paprastai: voltai, amperai, hercai; antra eilutė: vatai, voltamperai, varai. Pirmos eilutės duomenys kiek matematiškai apdoroti, kad bent jau panašūs skaičiai matytusi. Tuo tarpu antrojoje eilutėje duomenys tiesiai iš ADE7758 mikroschemos registrų.

ADE7758 skaitliukas
Prieš tai nuotraukoje matėsi mėlynas srovės transformatorius, o šioje nuotraukoje matosi įtampos daliklis- virtinė 75k 1206 korpuso rezistorių. Dar ant plokštės pastačiau 24C128 mikroschemą (gal prireiks), galingą mosfetą (gal reikės ką junginėti- dabar junginėja LCD ekrano apšvietimą), paprastas indikacinis LEDas bei optinė jungtis.

Programinė įranga dar labai pirminėje stadijoje, o ADE mikroschema niekaip nekalibruota. Praktiškai ir teoriškai duomenys rodo pieno riebumą. Nelabai teisingai veikia slankiojo kablelio ir šiaip didelių skaičių (24 bitai) ženklai ir matematika. Dar yra kažkokios problemos- kartais ADE mikroschema užsigliučina ir rodo visiškas nesamones. Ir kas durniausia, neklauso software reset komandos. Negaliu pasakyti ar tai schemos ar softo problemos. Tai pat negalima atmesti, kad pati ADE gali būti brokuota- juk kažkodėl skaitliukas buvo išmestas.

Surinkti keli rezultatai ir apdoroti su Libreoffice programulka:
ADE7758 skaitliukas
Absoliučios šio grafiko reikšmės nieko nereiškia. Tačiau matosi, kad sistema veikia. Grafikas prasideda nuo pirmojo piko- čia įjungiu termoklijų pistoleta. Tai grynai aktyvinė apkrova ir matosi, kad kai tik pradeda kaisti, srovė krenta. Tai patvirtino ir ampermetras. Sekanti grafiko dalis- įjungiu savo PCB gamybos UV švitinimo dėžę. Ten stovi kelios įvairios dujų išlydžio lempos su paprastais droseliniais balastais. Matome, kad mėlynas vatų grafikas žymiai žemiau ir kad atsirado naujas geltonas VARų grafikas. Kaip ir teisingai?

Papildomas žalias grafikas tai paprasčiausiai sudaugintos U ir I reikšmės.

Tai labai labai žalias projektas, todėl tiek SCH, tiek PCB ir net source code failai atsiras vėliau čia ar naujam straipsnyje. Kol kas tiek. Tikėkimės, kad “užsidegimas” nenuslobs ir pabaigsim šį projektą.

Pradinio varianto galios matuoklio schema, PCB/SCH Eagle failai, source code, hex…

Pratesimas >> Part 2.

Greitukas: USB perėjimas į COM/RS232

Kažkur dingo mano perėjimas iš USB į paprastą nuoseklų ryši (COM, RS232 TTL lygio ir panašiai). Kažkur nunešiau, padėjau į kitą vietą… nerandu. Gerai, kad šiais laikais tokį kabelį pasidaryti nėra didelė problema. O ir šiaip, reikalingas įrankis- galima flašinti kokius užlenktus DVD grotuvus ar debuginti savo MCU projektą. Ir nereikia naudotis COM portu bei vargti su RS232 lygių suderinimu. Mums reikia turguje, šiukšlyne, stalčiuje ar net elektronikos prekių parduotuvėje nusipirkti (gauti) senoviško mobiliako senovišką laidą. Kad ir tokį:

USB2COM
Čia šiaip du laidai.

Nukerpam mobilaus telefono jungties galą. Virvėlaidyje (geras žodis, prisiminiau, tai ir parašiau) randame keturius laidelius. Čia raudonas, juodas, baltas ir šarvas. Nesitikim jokios logikos spalvose, nes čia pridėjo savo rankas kinai. Gal kiek galime pasitikėti, kad šarvinis laidas bus žemė. Tai lengvai pasitikrina ir su testeriu. Toliau susirandam maitinimą (+5V). Čia vėl mums padės testeris. Šiame kabelyje tai baltas laidelis. Lieka du laideliai (raudonas ir juodas) tai duomenų perdavimas ir priėmimas. TXD ir RXD.
Sujungus šiuos laidelius tarpusavyje, suinstaliavus kabelio draiverius (čia Prolific USB-to-Serial Comm Port, VID_067B, PID_2303) ir pasileidus terminalinę programą turime matyti spaudžiamų klavišų “echo”. Taip pasitikrinam ar veikia.
Dabar reikia atskirti kur TX, o kur RX. Čia kiek sunkiau, tačiau palikus nuspaustą kokį klavišą, ant vieno laidelio detektuojami impulsai (su osciloskopu tai lengva, bet matosi skirtumas ir su multimetro voltmetru). Pas RX pastoviai stovi pull-up link 5V, o štai TX yra išėjimas. Signalų lygiai stovi kažkur tarp 5 ir 3V TTL. Ir puikiai veikia tiek su 3V, tiek su 5V logika.

USB2COM
Gražiai susirašom ir sulituojam kokią nors kaladėlę. Kuo bus tvarkingiau, tuo mažiau problemų. Čia viskas padaryta labai skubant… Reikia taip pasidaryti, kad +5V kištukas turėtu kokia nors fool-proof apsaugą. Čia jis apsuptas GND pinais. Konstrukciją reikia pasidaryti mechaniškai tvirtesnę, nes niekas labiau neužnervina nei nelaiku nutrūkęs ar net užsitrumpinęs laidelis.

USB2COM
Čia prie surinkto adapterio prijungtas optinis adapteris. Visą elektroniką išpjoviau iš blogo elektros skaitliuko. Sistema tikrinasi labai paprastai- pasukam diodus link balto lapo, ir echo signalas praeina. Beja, ta mikroschema čia nereikalinga- ji liko nupjovus PCB.

USB2COM
O čia viskas dėl ko buvo daroma. Taip bendrauja su kompu mano naujas, dar neaprašytas projektėlis iš serijos AVR MCU panaudojimas. Ir bendrauja gana dideliu greičiu.