Viskas prasidėjo nuo to, kad panorėjau rašyti žinutes į naujienų grupę iš kokios nors gulinčios padėties. Taip smagiau trolinti… O gal viskas prasidėjo nuo to, kad po kažkokių machinacijų atsirado “planšetinis kompiuteris” su google android sistema…

Žodžiu, civilizuotai į androind market nepavyko patekti, nes kiniškas produktas tikrai nesuderintas su googlės norais viską kontroliuoti. Paprasčiausiai market aplikacija kažkokia iškrypeliškai kinišką (vajėtau, jau rašiau, kad tolimieji rytai su savo iš esmės kitokia filosofija, dizaino supratimu ir darbu kokybė yra gryna mistika).
O ir pačio androido versija senoviška (1.6), beja šis momentas buvo esminis kodėl šis techninis stebūklas atsidurė pas mane. Todėl lengvo sprendimo nebuvo…
Buvo variantas susigeneruoti android ID ir įrašyti į prietaisiuką. Buvo noras upgreidinti androidą, bet kol kas atidedam šiuos eksperimentus… Gerai, kad “aparatukas” mielai instaliuoja bet kokius apk failus.

Dar viena bėda- mikroSD kortelė. Aš neturiu adapterio tokiai kortelei. USB jungtis ant kompiuteriuko neveikia. Gerai, kad dar nors veikia LAN ir WiFi. Failus keisimės primityviausiu būdu, per FTP.
Ant didelio kompo paleidžiam Filezila FTP serverį, užšarinam kelias direktorijas (su pornografija ir kitais failais 😛 ), o ant kompiuteriuko nusikraunam iš sourceforge AndFTP programelę.

(apie pažymėta … bybį pašnekėsim vėliau 🙂 )

Gerai, bent jau failus pirmyn-atgal galime pumpuoti. Bet ką daryti, kai androidinis softas kažkodėl piktybiškai sėdi android market? Būtent Groundhog News readeris, bet jau iš pirmo žvilgsnio sėdi “ant marketo”…?

Nugi padarom labai iškreiptai. Aš net nemanau, kad labiau iškreiptą metodą kas galėtu ir sugalvoti… AndroidID kodeliui susigeneruoti ir šiaip, kad parašyti kokį nors softuką androidui, reikia pasileisti AndroidSDK paketą. O ten yra emuliatorius, kuris paleidžia virtualų androidinį telefoną kuris paprastai jungiasi prie marketo. Valio. Nusikroviau į virtualų androdą softuką… O kaip jį išlupti į paprastus failus? Teoriškai, nukrauti market failas pasideda į /data/app direktoriją. Tačiau jos turinys nesimato… Bet gi mes turim DEV paketą! Jungiames per adb prie androido shell’o ir gi mes rootai! O čia gi beveik Linuxas, tai prasisukti su chmod niekas nedraudžia… chmod 777? Nesaugu? A man dzin. Čia gi virtualus teleponas.

Ir vėl čia tas… organas. Kodėl? Ogi todėl, kad 5 raidžių organą tikrai paprasčiau parašyti shell’e nei tokį monstrą “com.almarsoft.GroundhogReader.apk”. Ir tikrai atpažinsi, kad čia neteisingas failas. Toliau tik failo menedžerio darbas. Nors galima ir net iškreiptai, per WLAN ir ADB sumaitinti (išbandyta, veikia).

Taip news readeris prikeliavo iki realaus nešiojamo, kiniško, nedraugiško guglei, bugavoto planšetinio kompiuteriuko. O kad negalvotumėt, kad screenšotas iš kito emuliatoriaus, va kamputį realaus “devaiso” nufotkinau:

Nu tiek tu eksperimentų šiai dienai… 🙂