Viskas pradėjo nuo to, kad parduotuvėje pamačiau musgaudžių (Dionaea muscipula) augaliukų išpardavimą. Kažkaip pagailėjau aš to “gyvūno” ir nupirkau vieną. Jis toks nupypęs buvo. Tačiau bandė žydėti- matyt iš paskutinių jėgų norėjo išsaugoti savo genetinę informaciją…

Aš tą žiedą nugnybau, nes toks žydėjimas ir vėlyvesnis sėklų auginimas paprastai šį musgaudį labai išsekiną. O nupiepusi iš viso numarina.

Tai buvo kiek daugiai nei prieš metus. Tas augaliukas atrodė maždaug taip:

Paprastos durpės, keli čiuptuvėliai. Čia pas mane pastovėjęs ant saulės, tai čiupikai kiek paraudonavo.

O taip atrodo mano augaliukas po metų ir dar kelių mėnesių:

Matosi, kad nesenai buvo suformuotas dar vienas žiedas, bet jis irgi nugnybtas. Beja nugnybau ir pavasary…

Kiek kalbėjausi su gėlių auginimo ir marinimo neprofesionalais, niekas nesugebėjo auginti šį augaliuką kelis metus. Kiek paguglinęs ir šiaip pamastęs surašau auginimo instrukcijas:

1. Nereikia persodinti. Tai pelkių augalas. O pelkė tolygų dykumai. Kaip pasodinta tame durpių gniužulėlyje tai lai ir auga. Nebent norėsit perskirti augalą. Aš dar to nebandžiau.
2. Nereikia tręšti. Visiškai. Aš rimtai sakau nereikia.
3. Laistyti tik minkštu, lietaus ar net distiliuotu vandeniu. Vandentiekio ar kokio šulinio (šaltinio) vandenyje pernelyg daug mineralų, o ypač kalkių. Aš laistau lietaus vandeniu.
4. Durpės turi būti šlapios. Ne drėgnos, o šlapios. Tai pelkių augalas kuris auga durpyne. Dirbtinai auginamos gelytės vos ne hidraponiniu būdu. T.y. indeliai pamerkiami į vandenį. Namų sąlygomis- idedam “dagtį” į vazonėlio dugną, statom indelį į kokią stiklinę ir užpildom pilną sistemą vandens. Kadangi sistema nėra švari, kartais bakterijos tame vandenyje organizuoja kisielių arba siautėja dumbliai. Tada vandenį pakeisti nauju, durpes “praplauti” ir “padžiovinti” t.y. augaliukas turi kiek paaugti standartinių augalų režime. T.y. su sausu padėkliuku. Vanduo nusidažo rudai- tai gerai.
5. Augalas maitinasi grobiu. T.y. visos mineralinės ir kitokios medžiagos paimamos ne per šaknis, o per čiuptuvėlius. Augalas “valgo” tik gyvą grobį. Valgo visokias muses (kurios telpa), juodas skruzdeles (lygtai rudos netinka), vorus su tom ilgom kojom ir kitokį gyvastį. Maniškis buvo pasigavęs net sraigę… tik nežinau kas iš to būtų gavėsi. Visa bėda, kad jei grobis netinkamas arba nešvarus (turi pelėsių sporas, kokius nors mikrobus) ar išskiria kokius apsauginius skysčius, tai čiuptuvėlis pražuva. Kai jų daug, tai nedidelė bėda. Tačiau kai vos keli, tai jau problema. Beja, uodai netinkamas maistas- nuo jų pelija.
   
   Čia matosi ir puotos liekanos ir nepavykę bandymai (pajuode) ir kažkas jau pravalgė patį čiutuvėlį… Kodėl čia taip? Ogi todėl, kad mano augaliukas beveik visą laiką praleidžia kieme, tarp visokių pinavijų, agurkų ir krapų… Ir puikiausiai prisigaudo. Beja, nuo saulės šviesos čiuptuvėliai raudonuoja.
6. Čiuptuvėliai užsitrenkia nuo judesio- turi du kartus suvirpinti plaukelį ir dangtelis užsidaro. Tačiau tai dar ne viskas, jei užsidarius dangteliui, po kažkiek tai laiko auka vėl nesujudina plaukelio, dangtelis atsidaro. Taip augalas “tikrinasi” ar grobis gyvas. Čiuptuvėliai turi ribota suveikimų skaičių, todėl geriau nekišti nereikalingų objektų. Užsidarys kelis kartus ir daugiau neveiks…
7. O dabar svarbus momentas augintojams. Jei norit, kad augalas augtu kelis metus, neužmirškit augaliuką… sušaldyti. Normaliam augimo ciklui, augalas turi praeiti “žiemos” ciklą. Kiek reikia šaltyti? A BBŽ. Vienur rašo, kad apie 5 laipsniai pagal celsijų, kiti kitaip. Aš šaldžiau taip: padėjau nešildomam garaže ant palangės… ir užmiršau. Per šios žiemos šalčių pražią prisiminiau… durpės buvo suledėjusios, o vanduo apatinėje stiklinėje beveik visas pavirto ledu, bet buvo dar keli lašai skysčio. Laiku spėjau… temperatūra buvo manau 0 ar keli laipsniai žemiau nulio. Vėliau gėlę pernešiau į rūsio patalpą- ten tamsoka, bet visada keli laipsniai šilumos. Ir aišku reikia pripilti vandens, kad neišdžiūtu. Deja, namiškiai vasario pabaigoje pamatė “vargšą augaliuką” ir atnešė į namus. Augalas atšilo ir pradėjo leisti lapelius. O maisto tai nėra! Hibernuokite augaliuką iki tikro pavasario ir viskas bus gerai.
8. Suvirškintas maistas pats nenukrenta iš čiuptuvų. Gamtoje lietus išplauna ir viskas gerai. O štai namų sąlygom teks valyti augintojui. Geriausiai nuplauti šaltu lietaus vendeniu. Jei vanduo nenuplaus, po vandens srove kiškit kokį pincetą ir traukit lavonus lauk. Vanduo kiek “išjungia” spąstų mechanizmą. Nelieskit rankomis- žmogaus rankos nėra švarios ir labai lengvai užnešą puvinį ar pelėsį.
9. Neveikiančius, papuvusius ar sužalotus spąstelius šalinkite- palikit tik lapą. Čiuptuvėlis nors ir turi chlorofilo, tačiau savo augimui ar gijimui sunaudoja žymiai daugiau energijos nei pagamina. Su švariom žirklutėm nukirpkit nereikalingą dalį ir viskas bus gerai.
10. Augalas geriausiai auga kieme. Ir pasimaitina ir šviesos gauna. Beja, augalas šviesiamėgis. Jei čiuptuvėliai neraudonuoja- per mažai šviesos. Visa bėda, kad kieme augantis augaliukas neduoda to kaifo, nes nesimato kaip jis ten ką gaudo. Nebent ateini į daržą- žiūrai, kad kai kurie čiuptuvėliai uždaryti, o išlindusios vorų kojos trukčioja. Beja, išlindusios kojos tai labai geras kelias infekcijai- dažniausiai po tokio grobio čiuptuvai sugenda… 🙁

Tai tiek tų instrukcijų. Jei dar ką nors prisiminsių, prirašysiu. O jei ką nors žinot ar norit sužinot- dalinkimės informacija komentaruose.