Litavimas kietu lydmetaliu (brazing) nuo paprasto litavimo skiriasi tuo, kad naudojamas žymiai aukštesnės temperatūros lydmetalis ir vietoje karšto lituoklio, šiluma gaunama iš dujinio degiklio. Visa kita visiškai taip pat- nuvalymas, fliusas, lydmetalio užnešimas ir panašiai.
Niekada gyvenime to nedariau ir niekada nemačiau kaip tai daroma. Tačiau kaime yra viena tokia mandra sena spyna ir vienintelis raktelis. O raktelis padarytas iš kažkokio trapaus geležies ar net ketaus. Ir tą raktelį brolis numetė ant betono… ir tik tarkšt, raktelis sudužo.
Todėl nutariau paeksperimentuoti… Borakso (natrio tetraborato dekahidratas, E285) atsinešiau iš darbo, žalvario susiradau tarp šlamšo. Boraksas- tai litavimo fliusas. Jis kiek nuvalo oksidus ir apsaugo metalo paviršių nuo oksidacijos. O žalvaris- tai “lengvai” besilydantis metalas.
… ir gavosi šūdas. Nes žalvaris labai sunkiai lydėsi. Matyt ne ta lydinio sudėtis.
Kaitini liepsnoje ir bandai terlioti lydmetaliu. Tai buvo neteisinga, nes degiklis per silpnas ir aš turiu tik dvi rankas. O reikėtu biški daugiau.
Teko investuoti apie 25Lt ir nusipirkti specialių lydmetalio strypelių. Jie skirti lituoti juodiems metalams, turi net specialų fliuso sluoksnį. Tokie balti strypukai. Mačiau buvo ir spec lydmetaliu sidabrui ir dar kažkam.
Kita problema- rankų trūkumas. Buvo išspresta sujungiant raktą su pagalbiniu varžtu. Čia buvo padaryta dar viena klaida ir tas rakto vaizdelis įtrūko… f***k.
Dujinė plytelė suteikia dar kiek papildomo karsčio, tačiau jo dar trūksta. Jei ant nulaužto mažosios dalies metalas dengėsi puikiai, o štai ant didžiosios nelabai.
Technologija paprasta- kaitini iki maksimumo ir pridedi lydmetalio strypuką. Žalvaris kai išsilydo, tai jis pats lipinasi prie karštos geležies ir teka į plyšiukus. Deja nuotraukos su lydmetalio strypuku nėra dėl čiuptuvėlių skaičiaus apribojimo.
Papildomas boraksas kiek padėjo izoliuoti paviršių. Ir dėl to, kad su silpnu degikliu aš ilgai deginu, kad pasiekti temperatūrą tai žalvaris susioksiduoja. Tai boraksas čia saugo.
Žiauriai trūksta karsčio, todėl žalvaris linkęs susigužuoti į tokius snarglius.
Atsibodo. Litavimo metu rakto dalys pasislinko ir gavosi kreivas raktelis. Tai kiek nuliūdino… Stiklinis blizgesys ant dar raudono rakto- išsilydęs boraksas.
Boraksą reikia pašalinti. Galima mechaniškai, o galima ir chemiškai. Gerai, kad nėra namiškių…
Boraksas lengvai reaguoja su rūgštim. Net su tokia silpna kaip citrinų rūgštis, aišku jei ji karšta. O pakeliui ir virdulį išvalysim. 🙂
Raktelis po rūgšties. Nusivalė visas boraksas, kiek ir geležies oksidai. O žalvaris paraudonavo, nes ištirpo cinkas. Liko paviršiuje daugiau vario.
Prasisukom su “šmirgeliu” ir raktas įgavo kiek “žmogiškesnę” formą. Tik akis drasko tas kreivumas…
Detalizuota nuotrauka. Matosi, kaip lydemtalis (geltonas) nutekėjo į metalo sutrukimus.
O čia kitas rakursas. Dėl temperatūros mažumo, dalis siūlių nesusilitavo, o vienoje vietoje matasi kažkoks lydmetalio snarglys. Ir dar tas šleivumas.
Įvertinu savo darbą trejetui su minusu (5 balų sistemoje). Jei kur gaučiau nugvelbti mažyti deguoninį degiklį, tai galėčiau daugiau naudoti šią technologiją. O turimu degikliu, galiu lituoti tik kokias plienines vielas.
Tai svarbiausias klausimas – AR RAKTELIS RAKINA? 🙂
Sveikas.
Nu jo su paprastu degiliu tai nekas žalvariu lituot labai jau temperatūros truksta. O ir tie balti strypialiai labai jau kūdai tuo fliusu padengti. Deguoninis degilkis tokiem pažaidimams gal ir paprastas variantas, bet nelabai pigus. O va čia ( pareklaminsiu 🙂 ) vienas pasidarė gal ir iš lohcatronų serijos vadinamų preitaisą, bet matos naudoja pagal paskirtį http://forum.elektronika.lt/viewtopic.php?t=52445 dargi pagrindžia ekonomiškai :/ … Kai pats prieini prie visokų papigaiskų gelažų prie progos ar ” iš neturėjimo ką veikt ” galima tokį degiklį ir susikonstruot 🙂 . Dargi jis ten mini jog atseit nereikia borakso tokių degilių lituojant, bet aš kažkaip nelabai tikių . Teisiog labai degintų metalą . Aukšta temperatųra nulydydamą metalų oksidus ir taip atidengdama plika metalą dar stipriau oksiduotų :/ , matyt jau atmušes ranką :/ …
O šiaip norėjau paklaust ar pas tamsta, prie progos, nebutu galma kreiptis dėl kokio puskilio ar dviejų puskilių 🙂 borakso įsigijimo? Ar šiaip, prei progos gal žinai kur tokiais keikais galma gaut ?
O kaip jei šiam darbui būtum panaudojęs indukcinį kaitinimą?
Arba bent jau broko pataisymui :).
Na mes kai virinam saldymo armatura tai niekad borakso nevalom, nes nelabai ir galimybiu turim, bet kolkas dar niekur problemu nesukele, manau nera butina ji nuvalyti, nebent gal del estetinio vaizdo (neblizga taip).
reikėjo naudoti misingį jis minkštesnis lengvai būtum apdorojas
Kęstui2: misingis ntk. = žalvaris. 🙂 taip sako žodynas.
Tomui: nu jums tai nečiupinėjamas sujungimas.
Kęstui: o, b^$, nepagalvojau…. 🙂 alzhaimeris tikriausiai.
Mariui: rytoj sužinosiu.
Nesakysiu: męs darbe naudojam nedaug borakso, todėl turimos atsargos gal pora kg. Patys pirkom iš UAB Santimas. Vokiškas, švarus. Pirkom internetu 🙂
Dėl to dujų generatoriaus. Žinau aš jį. Jis buvo plačiai aprašytas tarybiniais laikas žurnale “mokslas ir technika”. Gar ir veikia, bet man iš esmės nepatinka vandenilio ir deguonies mišinio laikymas.
Ka norejote pasakyti, apie ta ciupinejima? Turi kazkoki poveiki audiniams jei ciupinejamas daiktas? As nesiginciju, tiesiog is smalsumo klausiu nes kazkaip neteko net ir pasidometi tuo dalyku niekada.
Ot, tas Tomas nesupratlingas 🙂
Nu kas gi čiupinėja kokio nors šaldytuvo vamzdelius… O štai raktas aplipęs visokiais šlakais kažkaip keistai atrodo. 😛
Na taip, kas tiesa tas nemelas:) as galvojau gal turit omenyje, kad koki biologini poveiki turi.. O siaip tai ciupinejam kai reik skyliutes ieskot:) Naudojam tik kranam, filtram ir panasiom armaturom virinti su sidabro lydmetaliu. Vamzdziam uztenka paprasto variui skirto lydmetalio, borakso jiem nereikia.
Pasimokysime iš Levo šaltkalvystės klaidų 🙂
Raktelis rakina!
Valioo! 🙂
Dėl borakso:
Pirkom UAB “santimas”- ten kokybiškas, vokiškas. Poto pirkom- Technikos gatvėje, kur ant parduotuvės parašyta “Acetilenas”. Bet pas juos viską nupirkom- 0.5kg po 4Lt. O tada užkniso, ir iš UAB “Margūnas”nusipirkom 25kg maišą. Techninis boraksas turi “rūgštų kvapą”…
Levai, Levai
Raktelį lituoti reiikėjo taip: įsuki raktelio ąsą į spaustuvus (jei gali liesti sugadinti reples – valio, mažiau reikės kaitinti). Į kiaurymę – varžtą ar pan ir kuom nors paslegi, kad nejudėtų. Kaitinti reikai pradžioje visą detalę (iki 90-150°C), vėliau – tik litavimo vietą. Kai įraudonuoja, tepi lydmetalį ir degikliu kaitini taip, kad jis tekėtų į reikiamą vietą.
Fin.
Yra AlZn strypeliai, skirti lituoti spalvotiem metalams, ketui ir pan. Įmanoma sulituoti ir Al (bent jau 6006 lydynio) detales.
Tiesa – raktelį prieš tai nuvalei? Ne? Teks 😉
ejs, ejs 🙂
Nugi fotkėse matosi įsuktas varžtas. Kam valyti, jei raktas ka tik sulaužytas. Metalo lūžis dar gražiai pilkas.
Pagrindinė bėda- nu neturiu aš degiklio padoraus…