1995 o gal 1993

Jau galvojau, kad pamečiau… Gal kur nors disketėse dar ir rasčiau. Tačiau gerai kad yra internetas… Apie ką aš čia? Čia mano pirmasis didesnis programinis projektas. Ir kogero antra programa kuri parašyta C kalboje. Programa paviešinta internete, baisu net gi pasakyti, 1995 metais. 🙂
Radau netyčia naršydamas pagal savo vardą ir pavardę. Pasirodo įtrauktas į kažkokius “classic games” CD rinkinius. Pasirodo, aš buvau geras žmogus ir programa netgi įdėjau su visais sourcais. Dabar nusikroviau, paleidau Amiga kompiuterio emuliatorių ir va kas gavosi:

Ant tikro Amiga kompiuterio visas vaizdelis žymiai tolygesnis. Čia jau emuliacijos problemos (CPU ir GPU dažnio santykis). Sunku suderinti, nes “žaidimas” parašytas visiškai nežinant OS subtilybių ir be jokios dokumentacijos. Nors ir nebuvo dokumentacijos (rašiau reverse engineerindamas keletą bandiminiu programų) šis žaidimukas naudoja GPU akseleraciją! (aišku 95 metų lygio). Kas juokingiausia- nemokėjau skaityti iš disko (arba ilinkinti grafinę medžiagą) ir nemokėjau daryti “fprint” komandos grafinėje aplinkoje… Todėl gavosi tokia keista grafika, tekstas ir garsai… 😉

Source kodas rodo dvigubą datą: 1993 ir 1995 metus. Kadangi rašyta ant dviejų kompų (A500 ir A1200) tai yra didelė tikimybė, kad softas gali būti ir 1993 metų. Tik jis paskelbtas 1995.

Boulder Dash

Nu, bent jau prie labirintų žemėliapių parašyta tiktai senesnė data:

Boulder Dash

Gaila, neišliko mano rašytas ATARI kompiuko softas… 🙁 nebuvo tada interneto.

6 replies on “1995 o gal 1993”

  1. Savel, tu cia dedies Boulderhash autorium ar tik versijos Atariui kureju, nes kiek pamenu ZX turejo boulderi dar iki 1988-u, o ir Vektor-06C irgi savo versija turejo dar 1986-ais.

  2. Originalus Boulder Dash pagamintas 1983 metais. Aš ji žaidžiau ant Atari kompiuterio. Tačiau nebuvo normalios versijos ant Amigos kompo. Nes nelabai ir buvo iš kur gauti.
    http://en.wikipedia.org/wiki/Boulder_Dash

    Kaip ir parašyta komentaruose (žiūrėti iliustracijas), programos autorius yra Peter Liepa.
    http://www.brainjam.ca/

    ZX versija buvo beviltiška- vien ką reiškė galimybė pabėgti iš ekrano. Apie rusiškus šūdinus kompus net nenoriu kalbėti.

    O Algiui siūlyčiau atidžiau skaityti.

  3. Šaunumėlis 🙂 Digerį tada žinojo visi. Na tiksliau advanced jaunimas 🙂
    Kažką panašaus lyg buvau parašęs BK0010 kompui.

  4. @File KaDaryti
    “Su Pagarba Levui, Levas. 1995-Feb-12.”
    @File BOULDER.C
    “BOULDER DASH 2 MAIN BODY. ©1993-5 by SAVELSOFTWARE inc.”

    tai kaip suprantu du metus kurei ir baigei ties 1995? saunu,kad meginai kazka daryt,ir padarei vis delto,nusikroviau Sourca tai ziuriu dabar laaaaaaaaaaabai sena darba 😉

  5. Man čia kai kas priminė chronologiją ir biški prisiminiau. Kažkur 93 metais, ant A500 ir Kickstart 1.3 parašiau aš tą programą. Tada dar neturėjau interneto. Paprasčiausiai kažkur išsimainiau Aztec C diskelį Amigai ir ten buvo keli pavyzdžiai.
    Poto dėl blogo įžeminimo, jungiant printerį prie kompo žuvo 8520 (CIA) čipas. Po kažkiek laiko aš gavau čipą iš Tele3 TV (draugo Ričardo nuopelnas) ir aš tą kompą atsigaminau. Poto jau nepamenu kas ir kaip, tačiau jau turėjo atsirasti A1200 kompas ir aš pastebėjau nesuderinamumą dėl Kickstart versijos pasikeitimo. Taip atsirado antra data. O dar kiek vėliau atsirado internetas ir atradom Aminet’a.

    O softas kaip softas. Tame archyve yra visos mano C programos. Tačiau tos kitos pagrinde adaptuotos iš visokių knygelių ir perrašytos Amigai. O štai BoulderDashas- grynai pačio išmastytas. 🙂 Tiesa, algoritmą bandžiau ant MS Basic skirto Amigai(!), tačiau jis buvo per lėtas šiam žaidimui.
    Toliau C kalboje nerašiau, nes ši kalba buvo pernelyg žemo lygio- kiekvienas pirstelėjimas reikalaudavo kalno aprašymų. Todėl perėjau prie Amiga E kalbos kuri buvo ir greitesnė, ir paprastesnė ir nebuvo tiek daug figūrinių skliaustų. Pridėjus Magic User Interface (MUI) paketą, beja pirma programa kurią įsigijau ir naudojau legaliai (neskaitant kurios įsigytos kartu su hardware ar kai kurie pirkti žaidimai). Beja MUI yra superinis UI paketas tiek iš programavimo pusės (užtenka sumesti į “masyvą” objektus), tiek iš userio pusės (personalizuojasi viskas- spalvos, formos, išdėstymas, dizainas), tiek iš lankstumo- formos dinaminės ir kai kurie elementai gali prisitaikyti prie vartotojo lango dydžio ir t.t. O ir kai kurios formos leidžia vartotojui prisiderinti mygtukų padėtį formoje ir panašiai. Super lankstumas kuris MS Visual sistemai nepasiekiamas. MUI sistemą geriausiai apsako Wiki straipsnis ir ši citata:

    In MUI application the programmer only defines logical structure of the GUI and the layout is determined on run time depending on user configuration. Unlike on other GUI toolkits developer does not determine exact coordinates for UI objects but only their relative placement to each others using object groups. In traditional Intuition based UI coding programmer had to calculate placement of gadgets relative to font and border sizes. By default all UI elements are resizable and change their size to match window size. It can also automatically switch into smaller font or hide UI elements if there is not enough space on screen to display window with full contents. This makes it very easy to build UI which adapts well to tiny and large displays as well.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *