Šiaip superinis filmas. Pirma dalis beveik rimta- kai žiūrėjau prieš šimtą metų, net baisoka buvo. Antra dalis- komedija su siaubukais ir absurdo elementais. O trečia dalis tai jau gryna absurdo komedija su nusivažiavimais. 🙂
Monthly Archives: March 2011
eBay biurokratija
Aš esu eBay sistemos narys nuo 1999 metų gruodžio mėnesio. Deja jau nepamenu kur registravausi. Labai didelė tikimybė, kad .com puslapiuose. Kam aš apie tai rašau? Ogi todėl, kad vienas žmogus paprašė nupirkti peilį odos lupimui (toks su specialiu kabliuku) ir nesugebėjau. Pirkimo metu iššoko langelis, kad jungtinės karalystės ir Airijos istatymai draudžia pirkti peilius ir kirvius emailu. WTF? Prieš kelis mėnesius pirkau ir dar prie ko čia UK? Beviltiškos paieškos helpe nieko neparodė, tik sužinojom kad yra toks draudimas UK. Bet vistiek nesupratau. Dar beviltiškai paieškojau kokių nors kontaktu ebay.com puslapiuose, bet deja to nėra- vienintelis kontaktas telefonu ir tik tam tikrom “pacific seashore time”. Supisti amerikonai. Prisiloginu prie ebay.co.uk (nes ebay.de viskas vokiška…) ir randu live chat.
Susisiekiu su kažkokiu maumu kuris patvirtina, kad yra toks istatymas. Aš savo ruožtu paklausiu o prie ko čia aš? Jis sako gal jūsų adresas UK? Sakau, pažiūrėk pats- Lithuania. Tiek ebay, tiek paypal tiek kiti. Atsakymas trumpas ir neinformatyvus: Oh, I see.
Sakau (spaudžioju) kad sprestu mano problemą. Sako pabandyk pirkti iš .com saito. Sakau kad ir pirkau! Toliau buvo ilga pauzė ir pasiūlymas… pasikeisti adresą. Aš jau pradedu parintis- gi adresas Lietuva, ką čia dar keisti. Vėl ilga pauzė ir pasiūlymas skambinti į ameriką, nes jie nieko negali padėti…
Taigi, ebay pasirodo nustato kad jus UK rezidentas pagal 11 metų senumo registracijos domeino galūnę (ir tai nesu tikras ar ebay.co.uk buvo online tada, nors domeinas registruotas 98). Ir visiškai nesvarbu, kad jus gaunat ir apmokat ebay sellerio sąskaitas iš Lietuvos ir kad jūsų mokėjimo kortelės Lietuviškos ir panašiai.
Ir išviso, keistai atrodo, kad kažkoks ebay atlieka jungtinės karalystės muitinės darbą…
20W LED draiveris iš 230V
Pirkau gi 20W LEDą. Tokia mintis, kad laikas taupiasias lemputes keisti į ką nors egzotiško. Aišku yra pirkti ir LED draiveriai, bet labai norėjosi pabandyti ką nors savo. Pats LEDas tai daug mišriai jungtu mažesnių šviesos diodų. Įtampos kritimas prie 20W gaunasi kažkur 13V ir teka 1.5A srovė. Kadangi įtampa didelė, buvo sugalvota tokia chalturkė- panaudoti Fairchild mikroschemą FSDM0565R iš LCD monitoriaus maitblokio. Čipo galia iki 70W, o ir visos kitos reikiamos detalytės guli donore. Vienintelis skirtumas- LCD monikas naudoja įtampos stabilizaciją, o man reikia srovės. Nesinorėjo daug energijos prarasti šunte, tai jo varžą pasirinkom 0.1 omo. Prie 1.5A įtampa bus tik 0.15V. O tokia įtampa tikrai nesujudins optoporos. Todėl pastačiau operacinį stiprintuvą kuris stiprina signalą.
Nesu labai tikras ar gerai sumasčiau schemą. Štai jos “originali” dalis:
Visa kita kairė pusė standartinė: 230V lygintuvas, kondikai, paleidimo grandinės, antrinė maitinimo grandinė, snuberiai…
Visas durnumas, kad schema maitinasi iš to pačio šaltinio… Maži kondensatoriai reikalingi, nes labai jau jautri bjaurybė- net parazinės srovės prilietus pirštu iškraipo parodymus. Su mažais kondikai schema lygtai pasidarė stabilesnė.
Fotkė surinkto draiverio:
Visos detalės sulituotos išskyrus vieną X klasės filtrinį kondensatorių. Dydis gavosi visai kompaktiškas. Gal kiek pasistengus, perdėliojus detales ir patiuninus radiatorius, viskas tilptų į taupiosios lempos futliarą. Tačiau gavosi, kaip gavosi. Mėlynas trimeris reguliuoja srovę per LEDus. Raudoni LEDai čia kaip ir likutis nuo testavimo- jie vargšeliai dirbo bandymo pelytėm, kol aš trumpinau po kelius diodus, junginėjau plokštę į tinklą ir panašiai- bandžiau imituoti visokius pereinamuosius procesus.
Norintiems pakartotį schemą ispėju- trafą reikės vynioti. Arba reikės biški perkomutuoti apvijas. Nes normaliom sąlygom, LCD monitoriaus trafas duoda 5 ir 12V. O šiam LED reikia, kad įtampa būtų kiek didesnė. Ar užteks PWM su standartiniu trafu aš nežinau.
Kiek testo filmuko:
Diodas karštas. Radiatorius- kažkoks AMD CPU radiatorius. Nėra pats didžiausias. Radiatorių reikia parinkti pagal LED galią.
Jei domins, Eagle projektas (schema ir PCB) bus paviešintas.
Labai norėčiau, kad blogo skaitytojai paanalizuotu tokio srovės feedbacko gerumą ir galimus nelaimingus atsitikimus.
O čia taip gaunasi, kad virš LEDo pastatai objektyvą ir projektuoji vaizdelį ant lubų:
Aiškiai matosi vidinė šviesos diodo struktūra. 🙂
IGBT/MOSFET junginejimosi parametrai
Bekonstruojant kelias schemas iškilo paprastas žalias klausimas- kas vis dėlto yra tranzistoriaus įjungimo ir išjungimo laikas? Datašytuose tai tas laikas nurodomas- td(ON), tr, td(OFF), tf… arba pilnas pavadinimas: Turn-ON delay time, Rise time, Turn-OFF delay time, Fall time…
Šiaip šie skaičiai, dažniausiai matuojami nano sekundėmis yra labai svarbūs. Jie nusako kaip elgiasi tranzistorius perjungimo metu.
Šis testas atliekas surinkus maždaug tokią schemą:
O tačiautaigi kaip čia viskas? Kartais kai kuriuose datašytuose būna grafikėlis toks sumakaluotas (čia vieno IGBT datašyto gabaliukas):
Labiau sumakaluoti grafiko tikriausiai negalėjo…
O štai kito datašyto jau stilizuotas paveiksliukas (MOSFET):
Va dabar viskas aiškiai matosi. O kas neišžlibina, didelis paveiksliukas. Atsispausdinkit ir pasikabinkit ant sienos. 🙂
Viskas, jau einu, nieko daugiau nespėsiu parašyti.
Dabar biški apie valdymo greitį ir raise time.
Yra labai paprasta formulė paskaičiuoti kokios galios (srovės) reikia išjudinti tranzistorių. Rodos reikiama galia P=Vcc * Q * f; Vcc- maitinimo įtampa, Q- gate krūvis iš datasheeto, f- jungimo dažnis.
Jungimo dažnis tai ne tau reikiamo signalo dažnis, o laikas per kurį pakyla signalas iš off į on. T.y valdymo signalo fronto ilgis.
Pvz. darom kažkokį generatorių kuris išpučia 10kHz dažnį (100 000ns), skiriam signalo užkilimui ką nors iki 1% to dažnio (jei lėčiau junginėsim, tranzas perkais dėl junginėjimosi nuostolių). Vadinasi Ton dažnis 1000kHz (1000ns, praktiškai reikia trumpesnio periodo).
Pasiimam arklinį tranzą IXFN27N80Q (800V, 27A). Jam Vg turi būti ne mažiau 10V, užtūros krūvis 170nC. Paskaičiuojam:
P(on)=10V * 0.000 000 170 * 1000 000=1.7W
Tiek galios reikia kad šitą tranzą įjungti. Panašiai reikės ir išjungti :). Todėl drasiai galima gautą rezultatą padauginti iš dviejų. (Jei tiksliai, tai reikėtu atskirai skaičiuoti įjungimą ir išjungimą). Aišku, čia labai didelis tranzistorius. Paskaičiuojam tranzistoriuką išlupta iš kompo motininės plokštės: STD12NF06. Šį tanzistorių galima valdyti ir nuo 5V, tačiau rekomenduotina valdymo įtampa 10V. Tranzo krūvis jau žymiai mažesnis- 10nC.
P(on)=10V * 0.000 000 010 * 1000 000=0.1W (pamažinus įtampą per pusę, galia irgi sumažės per pusę)
Taip galima nuspręsti, ar turimas “draiveris” patrauks tranzistorių.
Panaši formulė, tik kitais skaičiais:
Pd(on)=(D*Roh*Vcc*Qg*fsw)/(Roh+Rgext+Rgint);
Pd(off)=((1-D)*Rol*Vcc*Qg*fsw)/(Rol+Rgext+Rgint);
P=Pd(on)+Pd(off);
Čia D- signalo duty cycle (0.00x – 1.0); Roh- draiverio varža kai high signalas; Rol- atitinkamai low; Fsw- junginėjimo dažnis, Rgext- išorinis rezistorius ant G; Rgin- vidinė, konstrukcinė tranzistoriaus g varža; Qg- g krūvis.
Iš P manau galit pasiskaičiuoti ir srovę kuri tekės į tranzistorių iš draiverio. Taip galima įvertinti ar reikia papildomos tranzistorių pakopos ar net specialaus draiverio.
Pvz. 555 taimeris duoda max 200mA srovę. O ir dar vienas momentas- 555 taimerio rise ir fall laikas 100ns… Imeskit 100ns į aukščiau paminėtas formules ir paskaičiuotik galias. Tada ir pradeda aiškėti kodėl gaunasi anomalijos 🙂
Papildomos formulytės:
I=Q/t;
I- srovė amperais, Q- krūvis kulonais, t- laikas (periodas) sekundėm.
Teorinis 555 perjungia teorinį 10nC tranzą per 100ns…
Srovė iš mikroschemos I=10nC/100ns=1/10=0.1A, tiek dar patrauks. Tačiau didesnio teorinio tranzo tai jau ne:
I=170nC/100ns=1.7A. Tuo tarpu “teorinis” 555 duoda tik 0.2A.
(formulėse ir skaičiavimuose gali būti klaidų. Skaitykit datašytus.)
Žalias lazeris- fizika
Komentare vienas skaitytojas priminė, kad jis man davė sugadinta žalią lazerį ir ten mėtėsi palaidas kristaliukas. Jis priminė pabandyti paspinduliuoti į kristalą. Prisiminiau kur numečiau tą lazeriuką- teko kiek paieškoti garaže ir pagaliau radau.
Kristaliukas visai mažas:
(standartiniai 5mm langeliai)
(raudona rodyklė- IR rezonatorius, žalia- dažnio dvigubintuvas)
Diodas spinduliuoja 808nm lazerio spindulį.
Šis spindulys patenka į Nd:YVO4 kristalą kuris pradeda spinduliuoti 1064nm.
KTiOPO4 (KTP) gauna 1064nm spindulį ir išspinduliuoja padvigubintą dažnį: 532 nm – žalia spalva.
Štai eksperimento filmukas:
Iš pradžių bandžiau filmuoti su paprastu fotiku, bet IR spindulių blikai akino visą filmavimą. Teko su izoliacija priklijuoti dvigubą stiklinį IR blokuojanti filtą iš kažkokios išardytos mokslinės aparatūros. Su filtru vaizdelis iškarto pasidarė panaudojamas- IR spinduliukas pasidarė vos vos matomas, o štai žalia spalva lengvai prasimuša.
Saugokit akis.
13 dienos bambesys
Marijos žemė- stebuklų šalis. Ypač žiniasklaida…
Perversmas Egipte- pas mumi kyla turistinių kelionių į Egiptą kainos. Libijoje pilietinis karas- pas mus svarbiau ką Radžis padarys su konkurentu Gruzinu. Bahreine verčią valdovą, atšauktos F1, pas mumi svarbiau ką daro kokia zvonkė. Jungtiniai Arabų Emiratuose žmonės krebžda dėl Saudų šeimos valdymo- pas mumi šokiai su kuo nors. Jemene biški šaudosi- pas mumi… o kas yra Jemenas? Žemės drebėjimas Japonijoje- pas mus Brazauskienė kažką padarė… Nafta atpigo, nes Japonijos perdirbimo fabrikėliai padarė kajuk, pas mus manau kuras dar labiau pabrangs, matyt importuojam iš Japonijos. Chujarino atominė Fukušimos elektrinė – pas mus “ne vienas kelyje”, “žaidimas myslės”, “tik tarp mūsų” ir “jokių kliūčių”… Net toks kanalas kaip “info TV” rodo kažkokis juodai baltus filmukus apie tarybinius laikus…
Internete gal kiek geresnė informacija.. pvz. ar neiškritot iš kėdės per tą žemės drebėjimą? Nes delfi remdamasi Italijos geofizikos ir vulkanologijos institutu pareiškia: žemės ašis pasislinko ketvirčiu metro.
Įdomu, jei atskristu ufonautai, ar Lietuvos informacinės agentūros nutrauktu kokius nors “Chorų karus”?
Čia Lietuva, čia lietus lija. Čia pasaulio centras…
ATMEGA USB 24: steperiai per USB portą
Jau rašiau, kad ištraukiau kelis žingsninius variklius ir kiek su jais pažaidžiau. Poto pažiūrėjau į internetą, radau daug ten grožybių… tačiau grožybės arba reikalavo labai jau advanced softo ir super-duper draiverių, arba naudojo printerio (LPT) portą. Mano kompo LPT portas ir taip jau susvilintas, o su papildoma plokšte nekiekvienas softas sugeba dirbti. O ir tas LPT metodas man nepatinka. Todėl nutariau išrasti dviratį. Pasiėmiau savo seniausią ATMEGA16 testinę plokštelę su USB lizdeliu, prikabinau jau aprašytus raktus ir kiek paprograminau. Gavosi toks niekalas:
Sistemos principas- stepus valdo ATMEGA, didelis kompas per USB siunčia komandas ir gali nusiskaityti kai kurių registrų būklę- nu kad atbulinis ryšis. Didelis kompas siunčia komandą- steperį numeris vienas pasuk per 1056 žingsnius pagal laikrodžio rodyklę ant 5 greičio, o steperį numeris du pasuk per 38 žingsnius prieš laikrodžio rodyklę ant 15 greičio. Kol steperiai sukasi, didelis kompas gali nuskaityti komandos bitus, kiek liko žingsnių ir A porto (ir dalį B porto) bitų būkles. Ant tų portų galima užkabinti galinukus ar kokius trumpo jungimo bei termo daviklius.
Dar yra komanda “atleisti vadžias”- tada nutraukiama srovė per motorų apvijas ir juos lengvai galima sukinėti. Nes kai įjungtas stabdis, kai kurie labai priešinasi.
Beja, filmukyje matosi, kad motorai ant didžiausio greičio nepasisuka. Reikia eksperimentiškai sužinoti savo turimo motoriuko ribas.
Viskas primityvu ir paprasta. Atiduodu source kodus, todėl vietoje motoriukų lengvai galite valdyti ką tik norit- softas visiškai paprastas. Beja, valdymas tik command line, be jokių langelių. Tačiau softas kompiliuojasi ir ant windows ir ant Linux. Beja, USB įrenginukas draugiškas sistemai ir naudoja HID draiverius.
Full source code and HEX.
1W lazeriukas
Po truputi tvarkiau savo naujo lazerio mechaninę dalį ir kiek elektrinę. Gal būčiau daugiau padaręs, bet čia vienas gudrutis užkrovė ant galvos LCD monitorių remontą. Pakeliui susitvarkiau savo 17″ monitorių archyvą. Rezultatas patenkinamas- 3 monitoriai veikia. Beja, to gudručio monitorius nesusitvarkė, nes “kažkoks kitas meistras” jau buvo pridirbęs…
Taigi apie lazeriuką. Jau rašiau apie jo įsigijimą ir fotkę dėjau. Pakartosių seną fotke:
Lazerinis diodas, dalis kolimatoriaus korpuso, kolimatorius ir bronzinis radiatorius- tarpiklis.
Viskas susideda maždaug taip:
Bronzinė “vtulkė” dedasi į kolimatoriaus korpusą. Ją ištekinau “в притирку” t.y. tvirtai laikosi, nekliba ir šilumą lengvai perduoda. Diodas (dar neapterliotas termopasta) laisvai juda ant šios plokštės. Ant vienos kojos matosi užmauta spyruoklė kuri spaudžia diodą į radiatorių. Kita koja apauta raudonu izoliaciniu vamzdeliu. Jau sumontuotas vienas radiatorius.
Galutinai (beveik) surinkta sistema:
Matom du radiatorius. Čia todėl, kad lazerio draiveris surinktas pagal klasikinę analoginę schemą su LM317. Papildomas 7805 apriboją maitinimo įtampą. Dabar lazeris pilnai dirba kažkur nuo 8V. Aišku sistema kaista, bet geriau kaista, nei netyčia susvyla kiek dar brangokas lazerinis diodas.
Šiaip lazeriukas šviečia. Jis tikrai galingesnis nei klasikinis DVDRW lazeriukas. Tačiau jis kartus ir didesnio taško. Va nesufokusuotas lazerio vaizdelis.
Aiškiai matom lazerio kristalo formą. Aišku ir tokį spindulį galima sufokusuoti į mažytį tašką, tačiau deginti pradeda daug anksčiau nei reikia :).
Tačiau labai didelio stebūklo nesitikėkit.
Neišvaizdus filmukas:
A ir dar, lazeris maitinamas maždaug pilna galia kuria reikalauja datasheetas, jokių turbinimų. 1W reikia duoti 1.2 – 1.3A. Aš duodu maždaug 1.00A. Optinė (teorinė) galia ~0.8W.
Internetinis sukčiavimas kaip pramoga
Viskas prasidėjo, kad vienas žmogus ieškojo automobilio www.mobile.de puslapiuose. Ir vis jam pasitaikydavo neįtikėtinai pigus automobilis. Jau iš karto buvo aišku, kad čia kažkas nešvaraus. Tačiau nebuvo aiški apgavystės schema. Bet buvo laisvo laiko ir pabendravom su aferistais…
Taigi- pigus automobilis, Subaru Impreza, tik 8600 eurų. Pagal fotkes viskas ten nuliovai… Ant durniaus buvo paspaustas “contact” mygtukas ir parašyta užklausa. O po kelių valandų mobile.de administracija išėmė skelbimą ir dar net mums parašė žinutę, kad tai afera. Čia didelis pliusas Vokiečių kompanijai.
Tačiau kitą dieną atėjo emailas iš pardavėjo, kad jie gali parduoti tą automobilį. Su tokiu briedinių tekstu:
Spausti toliau: Continue reading →
Ultragarsinis dispergatorius
Straipsnio autorius: Evaldas iš naujienų grupės omnitel.electronics.
Papuolė remontui toks įdomus prietaisas – ultragarsinis dispergatorius (Диспергатор ультразвуковой УЗДН-2Т). Pagal gamyklos lentelę prietaisas 1978 m „gimimo“.
Pagal „Techninį aprašymą ir naudojimo instrukciją“ naudojamas „kristalinių, miltelių pavidalo ir kitų objektų preparavimui tyrinėjant elektroniniu mikroskopu biologijos, chemijos, medicinos, mineralogijos, metalurgijos ir kitose mokslo ir technikos srityse. Be pagrindinio panaudojimo, dispergatorius gali būti naudojamas emulsijų ir suspensijų paruošimui, mechaninių teršalų plovimui nuo smulkių detalių, tvirtų ir trapių medžiagų apdirbimui bei ultragarso poveikio įvairioms medžiagoms tyrimui.“
Nuotrauka iš interneto, čia ne aprašomas prietaisas, bet labai panašus.
Prietaiso pagrindiniai parametrai:
- Maitinimas ~220V
- Naudojama galia 1000W
- Generuojama (elektrinė) galia 400W
- Darbinis dažnis 22kH ir 44kHz
- Dydis 350х485х675
- Svoris 70kg.
Konstrukciškai prietaisas gana primityvus. Sudarytas iš 3-jų pagrindinių modulių, dažnio generatorius, galios stiprintuvo ir maitinimo. Dažnio generatorius padarytas pagal kiek keistą multivibratoriaus apkrauto rezonansiniu kontūru schemą, dažnių diapazonas pasirenkamas jungikliais ir švelniai reguliuojamas kintamos talpos kondensatoriumi, modulyje yra potenciometras galios reguliavimui, matavimo prietaisas pagal kurį dažnis suderinamas spinduolio rezonansui ir kelios signalinės lemputės.
Toliau pradinis galios stiprintuvas iš 4 tranzistorių kuris „įsiūbuoja“ galinį stiprintuvą. Visi tarpkaskadiniai ryšiai – transformatoriniai.
Galinis stiprintuvas – tiltelio schema, su 60V maitinimu kiekviename petyje (viso 120V per abu pečius)
Tranzistoriai lygiagretuoti po du ir dar tarpusavyje lygiagretuoti keli stiprintuvo moduliai. Viso panaudota 26vnt. KT808A tranzistorių. (išeina 6 kultiniai Brig 001 stiprintuvai ir dar lieka)
Galinio stiprintuvo apkrova – ultragarsinis spinduolis prijungtas tiesiogiai.
Tikrinant oscilografu generatoriaus signalas tik nedaug primena sinusoidę, bet matyt tai nesvarbu.
Viso spinduolių komplekte yra 4, po 2 skirtingų tipų kiekvienam dažniui. Spinduoliai veikia magnetostrikcijos principu pagrįstu tuo, kad medžiaga keičia savo matmenis veikiama magnetinio lauko. Magnetinis laukas kuriamas ritės kuria teka ultragarsinio dažnio srovė. Spinduolio darbinis antgalis pagamintas iš titano. Darbinio antgalio virpesių amplitudė priklausomai nuo dažnio ir spinduolio tipo – 10…70mikronų (mikronas 1/1000mm)
Spinduolio korpusas aušinamas tekančiu vandeniu.
Dabar apie gedimą. O jis banalus ir tas kurį aš iš karto įtariau tik paviršutiniškai susipažinęs su konstrukcija. Neveikė hidraulinė relė, kuri neleidžia įsijungti galios stiprintuvui jei per spinduolį neteka vanduo. Tiesa pasakius aš jos nesutaisiau, nors konstrukcija primityvi – guminė membrana spaudinėja mikrojungiklį, bet ji neveikia, nežinau ar guma sukietėjo ar kas, bet neveikia ir viskas. Vietoj originalios hidraulinės relės panaudojau išorinį srauto daviklį. Tai dar geriau, nes originali relė stebėjo tik ar yra vandens slėgis, bet jei vanduo neteka (sakykim užsikimšo išbėgimo žarnelė) tai galėjo baigtis spinduolio gedimu.
Beje techniniame aprašyme paminėta būtent išorinė hidraulinė relė su srauto davikliu, bet kadangi instrukcijos pirmosiose eilutėse parašyta, kad „gamintojas pastoviai tobulina savo produkciją ir pasilieka sau teisę keisti konstrukciją“ tai ir „patobulino“.
Konstruktoriai apie remontą pagalvojo – tam daiktas pritaikytas, moduliai sujungti išardomomis jungtimis, taigi išsitraukus galima patogiai pasidėti ant stalo, o komplekte turėjo būti (bet matyt pasimetė) kabeliai moduliams remontinėje padėtyje prijungti.
Šiek tiek paeksperimentavau su veikiančiu prietaisu. Spinduolio antgalį panardinus į vandenį girdisi garsus kavitacinis triukšmas ir vanduo „verda“, o palaikius kelias minutes iš tiesų gerokai įkaista. Spinduoliu liečiant tik vandens paviršių susidaro rūkas, o užlašinus vandens ant antgalio jis momentaliai rūko pavidalu išsisklaido.
Instrukcijoje perspėjama stengtis skysčiuose nenaudoti maksimalaus galingumo, nes kavitacija „sugraužia“ antgalį.
Dar kas įdomu ir charakteringa tiems laikams – pačiame pirmame aprašymo puslapyje didelėmis raidėmis parašyta, kad „be leidimo ir registracijos vietos ryšių inspekcijoje prietaiso naudojimas neleidžiamas“.
Įdomu kokį ryšį turi 44kHz kuris net nėra radijo dažnis su radijo ryšių tarnyba ?:)
O čia filmukas: