Tai kiek prieštarauja šio blogo politikai- ši schema nėra išbandyta realiam gyvenime. Ji išbandyta ir veikia laboratorinėse sąlygose.
Tai schema prijungiama prie IGBT tilto apatinių tranzų emiterių. Ten parašyta “PCB shunt” bet realiai ten turi stovėti 0.005 omų eilės galingi, neindukciniai šuntai. Tai srovės duomenų nuskaitymas.
Pagal datašytą naudojami tranzai 10ms išlaiko trumpą jungimą. Jei per 10ms išjungsim tranzus, teoriškai nereikės pirkti naujų. Todėl pagal vieną IXYS corporation dokumentą sukurpiau šią schemą:
Čia prijungtas tik maitinimas ir suimituota avarija. Todėl dega raudonas šviesos diodas.
Schema ganėtinai paprasta: dvigubas komparatorius stebį srovės daviklių parodymus. Nedideli kondensatoriai ir rezistoriai duodą tam tikrą laiko užlaikymą ir turi saugoti nuo falšyvų suveikimų.
Jei tik bet kuris komparatorius pastebi problemą, jis perjungią trigerį kuris indikuoją klaidą, užžiebia diodą, pašviečia į optotranzistorių ir dar atjungia generatoriaus signalų perdavimą.
Sistema atsistato tik išjungus maitinimo įtampą arba padavus RESET signalą. Taip pat gedimo suveikimą galima imituoti panaudojus kitos optoporos įvadus.
Kaip minėjau schema veikia “ant stalo”, bet nežinau kaip ji veiks triukšmingoje aplinkoje. Nors ir pridėjau visokių filtrų, dar neaišku kas ir kaip bus.
Dėmesio! Schema galvaniškai sujungta su aukštos įtampos “minusu”, todėl realiam pasaulyje ji gali užpurtyti. Schemos generatorių signalai įsiterpia prie draiverių, kurie ir taip sėdi po pavojinga įtampa.
Nežinau, gal jau ir matei, bet dėl viso pikto įmetu nuorodą, užėjau šiandien netyčia http://radio-hobby.org/modules/news/article.php?storyid=957
Tas straipsnis kogero vogtas. Originalas ir dar daugiau info guli autoriaus puslapiuose adresu: http://ku.nextmail.ru/
Beja, apie šiuos straipsnius jau kažkur rašiau.