ATX maitblokiuose yra pavojingos įtampos ir srovės, todėl bet kuris baibokas geriau jau jų neremontuoja. Čia toks standartinis atsikalbinėjimas ir atsakomybės atsiribojimas.
Prieš remontuojant reikia pagalvoti apie ekonominį efektą- jei remonto kaštai viršija remontuojamo daikto vertę, tai gal nereikia jo remontuoti. Dažnas pagalvoja- va, pakeisiu kondiką už du litu ir bus didelis efektas. Tačiau į remonto kaštus reikia iskaičiuoti ir savo darbo valandas, ir galimas nesekmes ir detalių kainas. Prieš rašydamas šį straipsnį, aš paėmiau “ant remonto” penkis ATX maitblokius. Jų remontui sunaudojau apie 3 valandas. Vienas maitblokis nesusiremontavo. Jei sakysim mano valanda kainuoja 25Lt, tai galima pasiskaičiuoti ar apsimokėjo remontas. Man tai apsimokėjo, nes blogi maitblokia man atiteko už dyką, pakaitinės detalės buvo visos šrotinės… O jei remontas užtruktu ilgiau?
Todėl remontas iškarto klasifikuojamas ir atliekamas pagal šią metodiką:
- Pasirenkam “vertingus” maitblokius- sakysim min 300..400W, su ATX2 jungtim ir panašiai. Arba šiaip kokius prabangesnius. Senoviškus 125…200W maitblokius neremontuojam
- Vizualiai apžiūrim plokštes- jei ten viskas išlėkė šaibom, tai gal paprasčiausiai nebeapsimoka remontuoti
- Išvalom maitblokius- seniau aš pakęsdavau dulkes, dabar biški alergizuojuos. Aišku nereikia daryti ekstrymo kaip aš mėgstu- plauti vonioje, tačiau dulkes reikia pašalinti
Alia vandenėlio spalva daug ką pasako…
- Suskirstyti maitblokius į pilnai mirusius (kad ir su sudegusiu saugikliu) ir gliučinančius (dėl kondikų ESR)
Pirmo lygio remontai:
Šiam remontui užteks šių įrankių: multimetro testerio, lituoklio, apkrovos, ESR matuoklio (optional), kaitrinės 220V lempos (optional).
Žemosios pusės kondikų, budinčio kondikų remontas: visus kondikus kurie vizualiai išsipūtė keičiam. Likusius kondikus tikrinam su ESR matuokliu (arba keičiam per daug nemastydami). Paprastai pareina budinčio grandinės kondensatoriai ir 12/5/3V grandinės. Neigiamos įtampos, papildomi mažyčiai kondensatoriai paprastai būna geros būklės.
Budinčio grandinės paskutiniu metu yra žemavoltės t.y. visa sistema dirba nuo 5V. Senesnio modelio maitblokiai dirbo nuo auštesnės įtampos, o budintys 5V buvo gaminami su papildomu stabilizatorium. 5V variante dažniausiai stovi tokia grandinė- diodai-kondikas-droselis-kondikas. Kondikai dažniausiai 10V x 1000uF. Rekomenduoju keisti kad pirmas kondikas būtų 16V ar daugiau, antrasis kondikas po droselio gali būti ir 6.3V. Talpą dedam tokia kokia buvo arba didesnę. Kodėl pirmas kondikas aukštesnės įtampos? Ogi todėl, kad ten didesnė įtampos pulsacija. Po droselio ten viskas gražiau. Tas pats galioja ir kitom grandinėm.
Kitos grandinės kondikus reikia ir keisti pagal panašų principą. Tačiau ant 3V grandinės aš dažnai statau 6.3V kondikus- ten gi stovi papildomas stabilizatorius ir pulsacijos turi būti mažesnės. O mažesnės įtampos kondikai ir geresnio ESR ir į ta pačia fizinę vietą galima ikišti didesnę talpą.
Matosi kryžiukais pažymėti kondikai kurie buvo išbrokuoti vizualiai. Taip pat komentaras ant radiatoriaus, kad maitblokis dar veikia. Užrašai labai svarbu, kai vienu metu remontuojami keli maitblokiai.
Trumpasis jungimas žemojoje pusėje– tai kiek rečiau pasitaikantis gedimas. Trumpinti gali ir kondikai, ir blogas montavimas (mačiau, kaip laidelis lietė korpusą) ir pramuštas išėjimo diodas. Praktikoje buvo pastebėtas efektas, kai diodas atsistatydavo kai nuimdavo nuo jo srovę- testeris rodė kad viskas OK. Todėl itartinus diodus reikia tikrinti su apkrova. Vienas pastebėjimas- ATX maitblokis turi minimalios apkrovos rezistorius, todėl tikrinant 3V grandinę dažniausiai testeris rodo trumpą jungimą.
Vienas maitblokis numiro dėl to, kad sustojo ventiliatorius ir užkaito. Kaip ne keista, labiausiai kaistanti detalė yra droselis (multidroselis ant žiedo). Tai to užkaitusio maitblokio droselis taip užkaito, kad nudegė izoliacija tarp laidų ir įvyko trumpasis jungimas. Čia dar pagelbėjo tai, kad kiniečiai panaudojo kažkokius klijus kurie nuo karsčio suanglėjo- o anglis kaipgi ir laidininkas.
PFC (power factor correction)… nemanau, kad pasyvus reguliavimas su droseliu yra labai naudingas. Аš tik pastebėjau, kad tie droseliai zirzia ir dar gana stipriai kaista. O jei kaista, vadinasi naudojama energija veltui. Kai maitblokiuose pradės montuoti aktyvius reguliatorius, tada ir žiūrėsim. Dabar aš tuos droselius metu lauk, o ju pajungimo vietą užtrumpinu. Jei schemoje nėra NTC, tai kaip tik toje vietoje gerai pasistato NTC rezistorius.
PFC droselių kolekcija prieš juos išmetant.
Išlėkęs saugiklis– gana populiarus simptomas. Tai gali rodyti labai paprastą gedimą dėl skirstomųjų tinklų šėliojimo arba gali rodyti aukštos įtampos pusės fatalinį gedimą. Pirmiausia reikia pasitikrinti diodų tiltelį- gal jis buvo pramuštas. Tiltelį gali pramušti ir tas dalykas, kad prie jo prijungtas gana masyvus PFC droselis, o jei kas nors ištraukia laidą iš veikiančio maitblokio? Kaip elgiasi tokiais atvejais droseliukas? Ten dažnai stovi arba palaidi diodai ir diodų tiltelis- ten geriau dėti 600V 4..5A aparačiuką. Prieš jungiant maitblokį į rozetę po diodų keitimo (šiaip reikia pasitikrinti prieš keitimą) reikia pasitikrinti ar nėra prakiaurinti galios raktai. Supaprastintai – ant trijų tranzų neturi buti jokiu trumpų jungimų tarp bet kurių kojelių. Ir šiaip, aukštos įtampos kondikai turi laisvai krautis nuo testerio įtampos. Pradžioje galima vietoje saugiklio dėti srovės ribotuvą- kaitrinę lempą. Darbinis saugiklis gali būti 3…6A. Geriau kiek mažesnis, tačiau jei nėra NTC, tai saugiklis gali ir išlėkti.
Visdėlto sudegė budintis– labai labai verta pagalvoti, kad maitblokį verta paleisti į šrotą. Ten buvo aptikti net egzotiški gedimai dėl trafo šerdies įsisotinimo… Galima bandyti keisti tranzą ir panašiai, bet čia jau reikia galvoti ekonomikos pricipais. Beja, būna protingų budinčių padarytu ant mikroschemos. Tai jau antro lygio remontas.
Sudegė galios tranzai… kodėl jie sudegė? Va koks klausimas turi būti atsakytas prieš keičiant tuos tranzus. Nes aklai pakeitus tranziukus gali juos vėl taip pat gražiai sudeginti. Tai jau antro lygio remontas.
Antro lygio remontas:
Šiam remontui jau reikia visų įrankių iš pirmo lygio bei papildomai: oscilografo, izoliacinio transformatoriaus, LATRo, reguliuojamo aukštesnės įtampos maitblokio su srovės ribojimų, maitblokio budinčio simuliavimui.
Antro lygio remontas jau kaip ir žaidimas. Viso šitos aparatūros užduotis- paleisti saugiau maitlokį. Sakysim jei veikia budintis maitinimo šaltinis- visas ATXas maitinamas nuo pamažintos, abribotos srovės šaltinio (izoliuoto nuo žemės), kontrolinė mikroschema maitinama nuo kito šaltinio. Tada galima drąsiai zonduoti signalus ir sekti kurioje vietoje darosi gedimas. Reikia žinoti elektroninių elementų veikimo principus, išstudijuoti valdančios mikroschemos aprašą ir pasiskaityti kelias knygeles apie impulsinius maitblokius. Nelaikau save dideliu šio reikalo specialistų, todėl nesiplėsiu.
Erotinės fantazijos, pastebėjimai ir mintys 🙂 Visada pravartu pažiūrėti į plokštę ir į deklaruojamus maitblokio parametrus. Pirmiausia galingas maitblokis turi būti masyvus (neskaitant PFC droselio svorio). Galios tranzai turi būti didesni- TO220 korpusas tikrai mažiau šilumos išspinduluoja nei TO247(218). Tas pats liečia ir išėjimo diodus. ATX2 standartas leidžia, kad 12V grandinės (jos yra dvi ar daugiau- procui, motinai, hdd/CDROM, VGA…) gali būti apkrautos iki 10A srovės. Tačiau jei ant korpuso parašyta “+12V1 20A, +12V2 18A” (čia COBA 420W), o ant 12V grandinės matom vienišą dvigubą diodą STPR1620 (ultrafast recovery rectifier diodes 2x8A, 200V, Irmsmax=20A, Vfmax=0.99V) tai galima drasiai teigti, kad duomenys ant etiketės yra absoliutus bullshit. Čia norint patobulinti galima pastatyti geresnius diodus ar net du komplektus diodų- PCB dažnai turi skylutes tiek TO-220, tiek TO-247 korpusams ir iš abiejų radiatoriaus pusių.
Dar viena vieta pigiam patobulinimui- pažiūrėkit, kaip pravestas nulinis laidas. Ten, nuo juodų laidų kunkulo turi būti kiek galima riebesnis ir trumpesnis kelias iki storo laidų gniužulo iš transformatoriaus. Kartais ten verta prilituoti papildomą laidą (ar solder wick lydmetalio nusiurbimo pynę) tarp trafo ir nulio laidų. Ten būna gana didelis įtampos kritimas.
Ventiliatoriaus termoreguliavimo daviklio rezistorių verta priklijuoti prie jau minėto multidroselio.
Verta apžiūrėti PCB plokštę- ten tikrai rasime daug laisvos vietos visokiems filtriniams droseliams, varistoriams ir kondikams. Jei yra noras, trūkstamas detales galima susilituoti.