Viskas prasidėjo nuo to, kad staiga parūko mistinis melsvas dūmelis iš senoviško tarybinio maitinimo šaltinio. Remontuoti tarybinę technika visiškai nekilo noras, ypač pasižiūrėjus į originalią schemą. Aparatas kaip ir keliavo į šiukšlyną, kai staiga prireikė izoliuoto kiek aukštesnės įtampos šaltinio. O šitame rusiškame aparate stovi klasikinis transformatorius. Ir taip per kelias dienas, ekspromtu gavosi toks kiek keistokas maitinimo šaltinis eksperimentams. Vienintelis noras jį konstruojant buvo, kad jis duotų platų įtampų diapazoną ir nesmirdėtų nuo karštų detalių.
Todėl ir pasirinkom impulsinį stabilizatorių.
Galios transformatorius turi kelias apvijas ir darbinė apvija po išlyginimo kažkur netoli 100V (kiek daugiau). Tokios įtampos jau nevirškina populiarios mikroschemos, todėl nutariau pasinaudoti šrotu. Pagrindinės detalės išimtos iš kažkokio prabangaus ATX maitinimo šaltinio.
Gavosi maždaug toks “aparatas”- senas rusiškas korpusas, kai kurios skylės išnaudotos.
Darbiniai parametrai- 5…75V (duoda ir daugiau, tačiau nelaiko įtampos, nes ji krenta pirmajame transformatoriuje. Be didesnės apkrovos 100V be problemu). Srovė galima ir 1A prie max įtampos. Prie žemėsnės įtampos srovės žymiai daugiau- eksperimento metu 6A saugikliukas sušvito kaip lemputė. Droselį panaudojau labai jau didelį, o raktiniai tranzai arkliniai- jie nėra “jautrūs” mano eksperimentinėm srovėm.. 🙂
Toliau bus kiek detalesnis schemos ir konstrukcijos aprašymas. Continue reading →
