Vienam gimdomam projektui prireikė aukštos įtampos šaltinio. Pageidautina reguliuojama, stabilizuoto. Iš pradžių gal stabilizavimas ir reguliavimas nebuvo aktualu.
Internete susiradau keletą schemų, kur autogeneracijos priemonėm (vienu ar dviem tranzais) ant trafo buvo surenkamas generatorius. Netgi vyniojau pats vieną transformatorių, bet šūdas gavosi: tai generacija nestabili, tai įtampa kažkodėl neužkyla. Poto pagalvojau, o kokio velnio aš naudoju primityvias schemas? Pats čia visalaika bambu apie 21 amžių 🙂 Kiek pasikuitęs, savo šrote radau mikroschemyte 8 kojų DIP korpuse (LT1072). Ir gavosi maždaug tokia schema:

Vietoje pačio daryt rafuko panaudojau transformatorių iš LCD monitoriaus pašvietimo. Ten kaip tik kelios žemos įtampos apvijos ir gerai izoliuota aukštos įtampos apvija. Dar padariau šiuos pakeitimus: D1 diodas- gana lėtaeigis 1N4007, užtat iki 1000V, įtampos daliklis R1-R2 padarytas iš 30K trimerio ir dar maždaug 1Megaomo rezistoriaus. Dabar įtampa gražiai reguliuojasi x0-400V ribose ir dar yra rezervo (nebandžiau maksimumo, bijojau kad pareis diodas ir netgi trafas); C1 – labai mažiukas, tačiau 400V kondikas; o snuberį išbandžiau dvejopą- su diodu ir stabilitronu (zeneriu) ir su diodu ir RC grandine. Dabar liko tik diodas ir RC- vien tik dėl vietos stokos. Gal dar reikėtu pridėti ir tą 15V stabilitroną, bus patikimiau.

Schema veikia gana patikimai, tiesa pastebėjau kažkokį mistinį įtampos nukrypimą starto metu. Kogero per didelės varžos arba mano trimeris kiek defektuotas. Kiek pareguliavus, įtampa stabilizavosi.
Nematavau kiek srovės duoda, bet 1uF kondiką užkrauna gana greitai. Mikroschema šalta. Kogero būtų galima išspausti daugiau galios iš tokio čipo.

Šis projektas pareikalo aukų: mano Mastech matuoklis (testeris) žuvo nuo aukštos įtampos. Pomirtinis matavimas senovišku mechaninių voltmetrų parodė 300V DC skalėje ir apie 900V AC skalėje.

Va filmukas:

Garsas biški atsilieka. Čia konvertavimo metu kažkokius parametrus neteisingai užlenkiau ir išsireguliavo kiek.