Suknisti Kiniečiai slepia savo produktų aprašymus, datasheetus. Tikriausiai bijo, kad kiti siauraakiai paims ir nukopijuos jų sumautus produktus. Todėl tenka vargti ir atstatinėti mikroschemų aprašymus, burti nuo kokių mikroschemų jos kopijuotos ar vogtos.
Savo eksperimentams panaudojau CMOS vaizdo sensorių, jis deklaruojamas kaip VGA. T.y. 640×480. Tačiau čia yra kabliukas. Sensorius tikrai turi 640 taškų, tačiau tie taškai turi atskirus šviesos filtrus. T.y. realiai yra ŽYMIAI mažiau taškelių, jei laikyti kiekvieną taškelį ivairiaspalviu.

Taškeliai sensoriuje eina maždaug taip:
GBGBGBGBGBGB...
RGRGRGRGRGR...
GBGBGBGBGBGB....

Kaip matosi, žalių (G) taškelių daugiausia, nes žmogaus akis jautriausia žaliai šviesai. Kitų spalvų visai mažai- kas antrą eilutę eina tik spalvos. Visas spalvas programiškai gamina procesoriukas ir pakiša nieko neįtariančiam vartotojui. Šį efektą aš pastebėjau savo FPGA aparate, kai pakišau popierių ir apšviečiau su žalios spalvos lazeriu- ant LCD ekrano pasimatė gražus tinklelis.

Nuotraukoje keli sensoriai ir USB kameros likutis.

Patys sensoriai naudoja tokias pat litavimo aikšteles (pads) kaip ir standartinis PLCC 28 mikroschemų korpusas. Toks pats ir kojyčių numeravimas.
Vienintelis gerumas, kad sensoriuje jau sumontuotas dažnio daliklis ir 10 bitų ADC. Dar yra I2C valdymas, kuris leidžia pareguliuoti jautrumą ir kadro dydį, bei kelis beviltiškus efektus. Deja, I2C komandų aš dar neatburiau. Visa laimė, kad ir nesuprogramuotas sensorius veikia- užtenka paduoti apie 24..30MHz taktinį dažnį ir duomenys pabyra per visas kojeles.

Aš sukūriau šiokį tokį PDF failą, kuri eksperimentiniais tikslais “garbingai” pavadinau datasheetu. Grynai pažintiniais tikslais pažiūrėsiu kaip šitas netikras aprašas platinsis per internetą.

O ir pdf dokumente lengviau pavaizduoti surinktą informaciją ir ją atnaujinti.

Datasheetas: Vimicro VA6241R-P28 datasheet