Monthly Archives: November 2008

Atari overkill

Prieš n metų buvo tokie 8 bitų kompiuteriukai ATARI. Tai mano pirmasis kompiuteris. Kažkada, pamačiau skelbimą ir nusipirkau vėl tokį kompiuteriuką (tiesa reikėjo jį susiremontuoti: pakeisti vieną RAM čipą ir per naujo papaišyti klavietūrą). Šie kompiuteriai turi kelis softo įvedimo metodus: iš kasetinio magnetofono, iš diskasukio ir iš atminties dėžučių (kartridžų- nuo angliško žodžio cartridge). Sentimentinio priepuolio metu nutariau pasidaryti kartridžą (jau seniau buvau pasidares diskasukio emuliatorių su PC). Kiek paskaitinėjęs internete radau, kad tu kartridžų yra įvairiausių rušių. Galima pasidaryti labai paprastą, tik iš ROM čipo, bet norėjosio ką nors šustresnio. Taip ir kilo šis projektas…

Atari 8 bit cartridge
Čia mano turimas kompiukas Atari 65XE (turėjau aš ir 130XE, su 128K atminties) ir keli eksperimentai.

Atari 8 bit cartridge
Paprasčiausias 8K kartridžas su kiek per didelę Am27C512 mikroschema. 🙂

Atari 8 bit cartridge
O čia projektas “Atari Overkill”. Tinka standartinės flash tipo atmintys (įdėta SST 39SF020A) ir senoviška Alteros CPLD: Altera MAX EPM7128SQC100-15. “MAX” mikroschema išlupta iš kažkokios egzotikos- 100 kojų kaip tik leido nieko nemąstant sujungti visas išorinių elementų kojas į šį čipą. Tiesiog visos kojos iš lizdo, visos kojos iš EPROM, iš visų jumperių ir osciliatoriaus sueina į CPLD.
Dėl loginės klaidos (supainiojau Atari lizdo pinoutą) teko viską pajungti per laidus. Taip ir patogiau- nes galima operatyviai junginėti džiumperius. Geltoni KYNAR laideliai tai PCB klaidų pataisymai ir naujų įdėjų realizacija.
Toliau: Continue reading →

Keli balti LEDai iš mobilaus nuo poros AA batareikų

Užduotis: pajungti kelioliką baltų šviesos diodų (toliau LED) prie mažavolčio įtampos šaltinio. Galima jungti visus diodus lygiagrečiai, ir kiekvienam parinktį balastinį rezistorių. O jei jungti nuosekliai, reikia daugiau įtampos. Kai LED šaltinį panaudojau senus ekranėlių diodus iš Samsung SGH-E710 mobilių telefonų. Šis telefonas ypatingas tuo, kad jame įmontuotas didelis (fiziškai) diodas, kuris apšviečia fotografuojamą/filmuojamą objektą. Diodo parametrų nežinau, todėl nemanau, kad išspaudžiau iš jų visą galią.

Kaip stabilizatorių panaudojau mažutelaitį Texas Instruments čipą: TPS61040. Čipukas labai mažas, bet su kojytėm (SOT-23), todėl jį lengva prilituoti. Čipas angliškai vadinasi “LOW-POWER DC/DC BOOST CONVERTER IN SOT-23 AND SON PACKAGES” t.y. paprasčiausias impulsinis stabilizatorius. Įėjimo įtampa nuo 1.8V (kaip tik 1 ličio bačkutė arba du AA akumuliatoriai) iki 6V. Tuo tarpu išėjimas iki 28V. Vidinis raktas junginėja iki 400mA srovę.

Schema visiškai paprasta ir jai reikia labai paprastų detalių:

Multi white LED on 3V

O štai čia schema jau sulituota ant 23mm diametro plokštės. 45 omų šuntas padarytas iš dviejų 91 omo rezistorių. Apsauginis zeneris (stabilitronas) neprilituotas, nes jis “optional”. Aišku kondikai žymiai didesni nei reikalaujamas minimumas schemoje. Teorinė srovė skaičiuojasi pagal formulę: I=1.233/R.

Multi white LED on 3V

O čia jau patys šviesos diodai. Viename korpuse yra 4 šviesos diodai (po du diodus nuosekliai į porą kojų). Gaunasi kaip ir 16 diodų nuosekliai.

Multi white LED on 3V

Visa schema jau surinkta. Tas vienišas baltas diodas buvo skirtas testavimui ir eksperimentams (nesitikėjau tokio schemos mašumo- norėjau maitinti tik 4 diodus).

Multi white LED on 3V

Ir įjungta schema (maitinama iš 4V šaltinio, deja nuo 3V nėra pilno našumo):

Multi white LED on 3V

Įtampos kritimas ant diodų – 25V, srovė (matuota)- 26.6mA. Galia- 0.665W. Manau srovę dar galima kelti, nes kol kas prietaisas naudoja 198mA srovės (gi max 400mA!) prie 3.96V (0.784W)… Che 84% naudingumo koeficientas 🙂

LED automobilistui

Žinot koks populiariausias klausimas girdimas iš “automobilisto” apie LED? Kaip pajungti? O kas yra rezistorius? O kokį reikia dėti…

Rezistorius tai elementas, apribojantis srovę per šviesos diodą (LED). Pats šviesos diodas yra “srovės” vartotojas. Todėl paprasčiausias sprendimas- pajungti rezistorių ir ant jo sodinti perteklinę galią. Rezistoriaus varža skaičiuojama taip:

Susižinom, kiek mA srovės reikia diodui. Iš kažkur sužinom kiek įtampos krenta ant diodo (nuo 2 iki daug voltų. Daug tai pas specialius baltos šviesos diodus, kurie konstruktyviai sudaryti iš keleto diodų sujungtu nuosekliai diodo korpuse).

Įtampa ant rezistoriaus:

Urez=Umaitinimo - Udiodo.

Pastebim, kad Umaitinimo yra kiek kintama- kai išjungtas automobilio variklis- 12V, kai užkurtas- artėja prie 14V. O jei blogas generatorius- būna ir daugiau 🙂
Taigi jau Urez gaunasi kažkoks netikslus.

Rrez=Urez/Idiodo.

Praktinis pavyzdys:

Žalias šviesos diodas, Idiodo=15mA, Udiodo=3V.
UAutomobilio=12.5V.

Urez=12.5-3=9.5V
Rrez=9.5/0.015=633 omo.

Praktiškai pasirenkam rezistorių iš artimiausio standartinio dydžio, šiuo atveju 620 ±5% omu, bet skaičiuosim toliau tiksliai.

Pasiskaičiuojam, kas bus kai kaitaliosis įtampa:

Idiodo14=(14-3)/633=17mA
Idiodo11=(11-3)/633=13mA

Srovė kiek šokinėja, bet nėra labai baisus šuoliai. Tačiau jei reikia jungti daugiau diodų? Kiekvienam po rezistorių? Galima diodus (identiškus) jungti nuosekliai ir apseiti be papildomu balastinių rezistorių. Dėsniai tie patys, tik reikia imti didesnį diodų kritimą. Sakysim jungiam 3 tuos pačius diodus:

Udiodu=3x3V=9V.
Idiodu=15mA.
Urez=12.5-9=3.5V
Rrez=3.5/0.015=233 omai.

Jei pasidarė neigiami skaičiai, reiškia tiek diodų nuosekliai jungti negalima 🙂

Vėl pažiūrim kas bus kai užsives motoras:
Idiodo14=(14-9)/233=21mA oj… jau daugiau. Pabandykit paskaičiuoti, kas bus jei jungsime 4 diodus. Tikrai didelė tikimybė, kad diodai perdegs… O jei imti galingesnius diodus? Pasiskaičiuokit.

Tai ką daryti? Galima naudoti sudėtingus, modernius balastus. Bet jei nesinori vargintis, lituoti daugybe detalių. Ir dar brangių detalių… Ogi reikia panaudoti dvi detales- vieną rezistorių ir LM317 stabilizatoriu (apie 1Lt išlaidų). Ir gausis stabilizuotas srovės šaltinis.

LM317 gaminamas įvairaus galingumo ir įvairiuose korpusuose. Kuo stambesnis korpusas, tuo daugiau galios gali stabilizuoti aparačiukas.

Va jums aparačiukas surinktas su LM317L (smd soic8 korpusas) ir vienas SMD rezistorius (rodos 1206):
LED parinkimas rezistoriaus

O štai jums ir super sudėtinga schema bei srovės apskaičiavimo formulė:
LED parinkimas rezistoriaus

Mums reikia parinkti rezistorių pagal turimą srovę. Todėl, jei problemos su matematika, va jums formulė:

R=1.25/I (varža omais, srovė amperais).

Ir srovė bus stabilizuota. Todėl diodai bus apsaugoti ir švies tolygiai.

Tik nereikia užmiršti, kad pats reguliatorius turi tam tikrą minimalų įtampos kritimą (apie 3V, gal mažiau…). Schema tinkama ir baltiems diodams, ir mėlyniems. Ir kogero net lazeriams. Svarbu neviršyti reguliuojamos galios (priklauso nuo LM317 korpuso). Nors mikroschema gali dirbti ir 100oC temperatūroje, geriau taip neeksperimentuoti.

Supaprastintas pajungimas į STOP žibintus. Schema specifinė- be balastinių rezistorių.

ATMEGA USB 17 (Proteus)

Jei nenorite lituoti mano konstrukciją, bet norit pakritikuoti ar patobulinti softą, siūlau nusikrauti Proteus programą (ISIS, http://www.labcenter.co.uk ) ir išbandyti kas ir kaip. Didžioji dalis softo veikia ir nieko nereikia keisti. Deja nėra nei USB, nei FM75 mikroschemos, nei akseleratoriaus modelio. Termodaviklis ant I2C kažkos yra, bet reikės pakeisti bazinį adresą programoje. Accelerometro modelį gal kas nors sukurs. Bet va USB emuliacija nelabai galima, nes dar reikėtu emuliuoti ir klientinį kompiuterį ir priedo, reikėtų labai jau galingo kompo.

Proteus

O štai čia pati schema Proteus ISIS formate: Zip archyvas.