Kiek apdirbau pirkinį- šlifavau, galandau, poliravau, ėsdinau. Gavosi šioks toks rezultatas. Deja, pasiekti pilno grožio nepavyko. Gal ir ruošinys buvo kiek per prastas ir šiaip, šaltkalvis iš manęs gaunasi nekoks… 🙂
Tai paprasčiausiais “virtuvinis peilis” (taip buvo parašyta) iš taip vadinamo Damasko plieno. Aišku čia ne senovinis Damasko plienas, nes jo technologija nebuvo niekur užrašyta. O čia šiaip, plieno apdirbimo rekonstrukcija kuri irgi vadinama Damasko plienu. Bent jau išoriškai ir dar kai kuriais parametrais šitas plienas prilygsta senoviniam variantui. Va jums peiliuko nuotrauka:
Tie raštai tai ne kokia graviruotė- tai plieno sluoksniai. Kalant tokį plieną metalas išploninamas, perlenkiamas ir sulydomas. Taip daroma kol gaunasi apie 400 sluoksnių (Taip bent rašo literatūra. Nors čia kaipgi binarinis skaičiavimas- 2,4,8,16,32,64,128,256,512 perlenkiant per pusę). Tai gaunasi toks raštuotas plienas. Tiesa, kad gautusi šios specifinės bangelės, naudojamas papildomas kalimas. Beja šis plienas visur buvo naudojamas kalant šaltuosius ginklus- nuo Japoniškų katanų iki Lietuviškų kalavijų (kalam vijam). Damasko plienas išsiskiria tuo, kad naudojant cheminius reagentus išryškinami sluoksniai. Kai galandau aštriąją dalį, visi raštai paprasčiausiai išnyko. Vėliau panaudojau chemiją ir raštai vėl atsirado.
Čia priartintas vaizdelis prie pjaunančios dalies, matosi kad sluoksneliai eina iki pat centro.
Dar Damasko plienas išsiskiria, kad tos bangelės daromos specialiai- tai kaip ir dekoratyvinis elementas. Pas klasikines katanas tie raštai nėra taip banguoti.
Peilio dalis prieš ėsdinima:
Kairėje esanti dalis buvo išėsdinta jau Indijoje. Dešinėje pusėje visi ornamentai nusidrožė galandinimo metu. (Peiliai parduodami nepagaląsti).
Dabar reikia prikonstruoti rankeną (kriaunas). Problema ta, kad kotelis yra gana plonas ir trumpas. Nesigauna pritvirtinti dvipuses kriaunas ir užkniedyti. Reikia daryti apvalias kriaunas ir klijuoti (kaip sviestiniam peiliui).