Monthly Archives: August 2008

Naujos kartos kreditinių kortelių skaitytuvas: saugumas

Visos naujosio kreditinės ir debetinės kortelės turi integruotą mikroschemą, ir kad nuskaityti pinigėlius reikia įvesti PIN kodą. Ar tai saugu? O jei ten kas nors prisijungs ir nuskaitys tavo duomenis? Pabandysim teoriškai pasinagrinėti kelius saugumo faktorius.
Kad nuskaityti pinigėlius iš kortelės reikia:

  • (senas modelis) kortelės numerio- jis matosi ant kortelės, kartais galiojimo- irgi matosi, vardo pavardės- matosi ir parašo- jį galima padirbti. Kortelių aptarnavimo taisyklės numato įvairias patikras, bet kur tomis taisyklėmis naudojasi? Prekybos centre? Nuplaukusi nuo darbo srauto kasininkė galvoja tik apie tai, kaip jai nesuklysti. O kortelės saugumas jai dzin. Gerai, kad dar yra ryšis su CC (credit card) centru, kur pasitikrina kai kurie duomenys ir kliento mokumas. Pačios kortelės magnetinėje juostelėje tėra įrašyta ta pati informacija kuri pavaizduota ant kortelės. Magnetinė juostelė tik paspartina duomenų įvedimą. Teoriškai, net nenuskaičius juostelės, galima elektroniškai atlikti piniginę operaciją. Net buvo taisyklės kaip tai padaryti. O seniau to elektroninio tikrinimo išviso nebuvo- pirmosios kortelės su relijefiniu užrašu buvo iš viso naivus dalykas ir tiko tik naiviems amerikonams.
  • (naujo modelio) kortelės numerio ir pin kodo. Iš čipuko dar ištraukiami papildomi duomenys kurie leidžia sukurti unikalų, nepasikartojantį kodą kuriuo ir bendraujama su banko sistema. Pin kodą galima nužiūrėti, o štai vidiniai kodavimo duomenys yra unikalūs kiekvienai sesijai ir nesikartoja. Kortelės numeris čia nelabai ir dalyvau tiesioginėje formoje.

Surinkus kortelės numerį ir sužinojus PIN kodą galima pasidaryti magnetinės (seno modelio) kortelės dublikatą. Ir pinigus išsigryninti seno modelio bankomatuose. Čia pagrindinė sukčių laimė, kad bankomatai dar tebesuderinti seno modelio kortelėm. Kai tik bankai nebenaudos magnetinių kortelių, saugumas žymiai padidės. O dabar… durnių laivas. PIN kodą galima nusižiūrėti, nufilmuoti ir panašiai. O kortelės numeris ir taip lieka labai viešas. Padaryti naują magnetinę kortelę kaip apmy..ti tris pirštus. Įranga kainuoja apie 300$.

Tačiau pažiūrim į ateitį… pažiūrėkit į paveiksliuką. Nors vienas prietaisas be korpuso, tačiau tą klavietūrą matėt visi.

CC Reader security check

Taip tai PIN kodo įvedimo klavietūra ir kortelės autorizavimo prietaisiukas. Toliau skaityti nuspaudus nuorodą, bus dar ir fotkių: Continue reading →

Nauda iš mobilaus

Šis straipsniukai kaip ir pratesimas anstesniam postui. Ką galima padaryti iš sugedusio mobilaus telefono. Kad ir mažiuką White LED prožektorių:

Samsung white LED torch

Čia panaudota ekraniuko plokštelė nuo Samsung SGH-E710 (Šis modelis turi milžinišką baltą šviesos diodą). Deja mikroschemos numerio ir gamintojo aš nenustačiau. Ant mikroschemos parašyta tik “603” 🙂 Tačiau pasinagrinėjus schemą, nustačiau kad tai beindukcinis (Charge Pump) įtampos užkelėjas- baltų diodų draiveris. Jis iš Ličio batareikos (4V… 3.7V) gamina vos ne 5V skirtus maitinti baltus diodus.

Schema maždaug tokia. Čia iš kito Samsung mobilaus, bet principas aiškus. Prašom pasinagrineti AnalogicTech firmos produktais. Schemoje tai AAT3172 mikroschema:
Samsung white LED torch

Dar vertas ir “backlight” schemos gabaliukas su Linear Technologies LT1937 mikroschema. Ji galima kam nors pritaikyti:
Samsung white LED torch
Didesnė schema.

Galimas ir toks variantas, su LT3465…
Samsung white LED torch
Didesnė schema.

Dar galimi variantai ir su Texas Instruments mikroschema TPS61061. Todėl drasiai galima ardyti ir mobilius telefonus ir pritaikyti keistiems daikčiukams. 🙂
Senesnėje žinutėse rašiau apie video plokštės panaudojimą.

Vandalizavimas kaip mokslas

Vėl straipsniuko pavadinimas chytras… Elektronikos megėjui kartais iškyla klausimas- iš kur pigiai gauti detalių eksperimentams. Ypač tokiems, kur brangios detalės svyla dešimtim ir finansiškai tokie eksperimentai gali brangiai kainuoti. Dar tokie klausimai kartais iškyla ir mano weblogo skaitytojams- kodėl tas Levas savo schemoje panaudojo tokią brangią ir egzotišką detalę? Ogi todėl, kad ta detalė visai pigiai (dažnai ir už dyką) gaunama iš senos aparatūros. Aišku, dėl darbo specifikos (prisiminkit tomografą) paardau tokią egzotiką, kurios niekas kitas negaus. Bet kaip pavyzdį panagrinėkim tikrai prieinama elektroniką.

Štai vandalizavimo auka- beveik šiuolaikinė kompiuterio motininė plokštė- kelios detalės, jungtys. Rodos nieko gero…
(Dėmesio! Nuorodos į datasheetus gali ir neveikti. Tai “offsite links”.)

salvage

Toliau skaityti ir daugiau nuotraukų: Continue reading →

Vabzdžių lempos tobulinimas

Vasara kaip ir į pabaigą, tai didžiojoje parduotuvėje kur pavadinimas su “X” raidėm ultravioletinių lempų vabzdžiams išpardavimas- 4.99Lt. Už tiek jau galima lempą nusipirkti ir sugadinimui. Gal tos lemputės viduje tinka PCB plokščių gamyboje- tada verta pirkti, nes paprasta UV lempa žymiai brangiau kainuoja nei šis komplektas. Priedo gaunam ir dar detalių… 🙂

Lempos veikimo principas paprastas- ultravioletinė šviesa vylioja mašaliukus (ji vylius – žinokit, šis žodis tikrai yra. Jį sugalvojo naujieji kalbininkai) ir jie įskrenda į lempos vidų. O ten elektra juos užmuša.
Bėda ta, kad elektros įtampa ten keik mažoka ir ne kiekvienas vabaliukas užtrumpina grandinę. Originalūs šviestuvai turi gana aukštą įtampą ir srovę- vabaliukai paprasčiausiai sudega.

UV killer

Išardom lempa, viduje maža plokštelė su keliom detalėm. Ten padarytas lempos maitinimo droselis ir aukštos įtampos generatorius. Originalioje lempoje įtampa sieke apie 600V, trumpo jungimo srovė- 5mA.

Schema maždaug tokia:

UV killer

Schemoje matau vieną esminį trukūmą- vienas iš elektrodų tiesiogiai sujungtas su rozetės laidų. 50% tikimybė, kad ten bus 230V ir tiek amperų, kiek turi ta rozetė. Viduje nėra jokių saugiklių.

Tobulinimo eksperimentai:
Lemputė šviečia, tai balasto nereguliuosim. Tik gal reikės pabandyti pakeisti esamą lempą į Backlight UV.
Bet su aukšta įtampa reikia kažką daryti. Aišku galima didinti itampos daugintuvo pakopas- daryti kaip Dekatrono lempos schemoje. Tačiau, aš išlupau iš seno dujinio katilo dujų uždegiklį. Jis duoda aukštos įtampos impulsus. Aukšta įtampa siekia maždaug 3000…5000V, tačiau srovės aš nesugebėjau išmatuoti. Tikriausiai labai nedaug. Sukišau ši maitblokį į lempos korpusą. Dabar tarp elektrodų vijų chaotiškose vietose šokinėja gražios kibirkštys.

UV killer

Laukiam vakaro, pažiūrėsim kokie rezultatai. Vieną minusą jau matau, tiksliau girdžiu- lempa spragsi, kai kibirkštis šoka tarp elektrodų…

Metalų apdirbimas

Konstravime man sunkiausia dalis- mechaninis apdirbimas, korpusai ir kitas šaltkalvio darbas. Šiaip man net inkilą tiesų pagaminti didelė problema… 🙂 Tačiau kartai gyvenimas priverčia čiupti reples, žirkles, plaktukus ir kitus instrumentus.

Megėjiškame konstravime dažnai naudojamas lakštinis aliuminis- daromi korpusų dėžutės, visokios durelės, panelės ar radiatoriai. Aliuminis- minkštas metalas, bet ko jis, rupužė, tai sunkiai pasiduoda buitiniam apdirbimui? Ogi todėl, kad šis lakštinis aliuminis… nėra aliuminis. Grynas aliuminis aptinkamas tik šynu pavidalu elektros pastotėse- jis ten minkštas, lengvai lankstomas. O šis lakštinis aliuminis yra kokios nors rušies diuraliuminis (aliuminio lydinys su priedais, kurie sutvirtina aliuminį, pagerina jo sąvybes. Panašiai kaip legiruotas plienas).
Diuraliuminis turi tendencija su laiku kietėti- čia jo pagrindinė sąvybė. Kol detalė apdirbama- jis minkstas, plastiškas metalas. Po kažkiek laiko- sukietėja. Kartais taip sukietėja- kad pasidaro trapus ir lūžta nuo menkiausio palenkimo.

Kad išvengti diuralio apdirbimo kančių, reikia panaudoti metalo terminį apdirbimą: atkaitinimą, grūdinimą ir atleidimą.

Užgrūdintas diuraliuminis- minkštas apdirbimo metu, vėliau sukietėja. Grūdinama taip: įkaitinam metalą iki 360-400°C. Kas neturi IR termometro, temperatūrą gali pasitikrinti braukiant medine degtuko dalim per metalą- jei lieka juodas brukšnys temperatūra kaip tik. Kiek pakaitine metalą, metam jį į šaltą vandenį.Jis suminkstėja ant tiek, kad jei norima išlginti poros milimetrų lakštą nebereikia net plaktuko- padedam lakštą ant lygiaus paviršio (pvz. ant keraminiu plytelių) ir su tešlos kočėlu išlyginam nelygumus. Nekalkit tokio diuralio- liks negražūs plaktuko pėdsakai.
Po 3 ar 4 dienų diuraliuminis vėl sukietės. Jei metalas pasidaro kiek per kietas, galima panaudoti atleidimą- pakaitinam detalę iki velniai žino kokios temperatūros ir lėtai aušinam. Temperatūra nežinoma, rusiškoje literatūroje parašyta, kad prie tokios temperatūros pajuoduoja muilo (ūkinio) sluoksnis.
Atkaitinimas (отжыг) skirtas suminkštinti detalę, kad pašalinti grūdinimą (ir vidinius itempimus) ir neleisti vėliau sukietėti. Pas diuralį- tai įkaitinimas iki 360°C ir lėtas ataušinimas.

Panašus efektai galioja ir kitiems spalvotiems metalams (apie juodus nerašysiu, nes ten daugiau įpatybių ir plienus radioelektronikos megėjai rečiau apdirba).

Varis (tikras, raudonas, varis): grūdinimas (kad sukietėtu)- įkaitintą detalę (400°C) lėtai aušinti. Atkaitinimas- greitas aušinimas. Įkaitinam vario detalę iki raudonumo (600°C) ir staigiai aušinam vandenyje ar tepale.

Brass zalvaris

Žalvaris (латунь, brass) suminkštinamas (kad lengvai lankstytusi, būtų kalus ir tąsus) įkaitinant iki 500°C temperatūros ir lėtai aušinamas.

Grubu, bet veiksminga

Kartais reikia kokybiško, didelės srovės, mažos įtampos šaltinio. Dažniausiai tokie daromi su impulsiniu stabilizatorium. O dabar tie stabilizatoriai veikia ant labai aukšto dažnio, PCB darosi sudėtinga ir šiaip daug vargo… Bet galima elgtis grubiai. Kiekviena rimtesnė video plokštė turi net du tokius stabilizatorius. Labai patogu pasinaudoti “šustresne” video plokšte dėl papildomo maitinimo gnybto. Štai pavyzdukas- nVidia Geforce 7600GS (AGP) 256Mb DDR2 DVI HDTV TV out ir kiti pribumbasai…

VGA regulator

Nuo plokštės nulupam GPU, atmintį ir šiuo atveju AGP2PCIe bridžą- jie mums nereikalingi, ir šiaip jie elektrą vartoja ir labai kaista 🙂

Pasinagrinėjam stabilizatoriu. Ju čia du. Abu surinkti su ta pačia mikroschema- Intersil ISL6549CBZ (ant pačio čipo 6549CBZ). Mikroschemoje yra du stabilizatoriai- linearinis (mažatriukšmis) ir impulsinis. Mane labiau sudomino impulsinis…

VGA regulator
Didesnė schema

Viskas reguliuojasi dviem rezistoriais R1 ir R4. Rekomenduojama keisti tik R4. Šioje plokštėje CPU core maitblokis (mažiau volto) padarytas su kairiuoju (fotkėje) droseliu (pilkas kvadratas 1uH) ir maitinasi nuo 12V. O štai periferijos, atminties maitblokis dešinėje. Su droseliu susuktu ant žalio žiedo. Šis maitblokis energiją ima iš 5V maitinimo. Pati mikroschema maitinasi nuo 12V.

VGA regulator

Nupjaunam maitbloki (aš panaudojau dešinę pusę dėl to, kad maitblokis stabilesnis ir yra kištukas. CPU core maitblokis labai žemos įtampos ir be milžiniskos, galbūt dešimčių amperų, apkrovos dirba nestabiliai.
Įtampa be reguliavimo 1.87V, bet užtenka pakeisti R4 ir bus kitokia. Aišku nereikia pulti į kraštutinumus, nes prie didelių Vin ir Vout skirtumų gal reikės keisti induktyvumą.
Įėjimo įtampa į mikroschemą max 14V. Į raktus irgi geriau neviršyti šios ribos. Rekomenduojama 12V. Dėl droselio induktyvumo rekomenduoju pasiskaityti datasheetą. Beja, ant plokštės yra ir visokios apsaugos bei srovės matavimo grandinės, bet jos gana sudėtingai atliktos, todėl neverta jas reverse-engineerinti.

Kitokios video plokštės su kitokiom mikroschemom, bet jei yra droseliai, vadinasi impulsinis maitblokis yra ir jas galima perdirbti pagal savo poreikius.

Papildymas 2008.11.02

Galutinis

Žalias laidas- išėjimas. Geltonas storas- 12V. Juodi laidai- žemė. Ploni geltoni- įtampos nustatymo kintamasis rezistorius. Pakeičiau išėjimo kondensatorių į aukštesnę įtampą (25V, 1000uF). Dariau stress-testą. Srovės maitblokis duoda daug, o kai užtrumpini, pirmasis svyla Q1 tranzas (prasimuša) ir visas 12V galingumas papuolą į išėjimą.
Įtampa reguliuojasi nuo 0.8V iki beveik 12V.

Truputi pakibirkščiavo Kaune

Šia nakti, Kaune, kiek pakibirkščiavo Grigas su savo ratais. Kai kam tai didelės bėdos, ypač jei LAN kabeliai išvedžioti medžiuose ir nėra visokiausiu apsaugų nuo žaibavimo. Kitiems faini vaizdeliai per langą.

Aš esu kiek apsaugotas nuo žaibų, nes netoliese stovi net trys padorūs žaibolaidžiai. Tačiau, žaibas labai jau toks inoringas daiktas. Kai dariau šias nuotraukytes, jis trankėsi tik į TV anteną.

zaibai

zaibai
(matot dešinį žaibuką? Ten jo viršuje kažkoks “rūkas”. Tai sekančiam kadre tas rūkas sprogo ir apšvietė visą kadrą)

Audros pradžioje trankėsi ir arčiau, kogero pora kartu trenkė ir į artimiausią anteną, nes garsas buvo geras. Tik kad autorius patingėjo savo subine pakelti ir nufotkinti audros maksimumą.
Taip pat, ne vieną kartą trenkėsi ir į elektros perdavimo linijas, nes mirkčiojo lempos ir UPSas persijunginėjo į rezervinį maitinimą. Tačiau internetas nenutrūko. Ko nepasakysi apie TV signalą- kelis kartus per audrą buvo dingęs vaizdelis.

Toliau kiek didesnis animuotas gifas apie antenos apšaudymą. Continue reading →

Maniakiniai skambučiai

Jau senai turiu tą patį telefono numerį ir jis paviešintas internete. Labai retai, bet vistiek papuola visokie keisti skambučiai. Karta paskambino Kiniečiai ir kažko klausinėjo- deja dėl žiauraus akcento nieko nesupratau. Kartais skambina Lietuviai maniakai kurie pakvepuoja į ragelį. Vakar vakare gavau egzotiškiausią skambutį. Nežinau ar skambino kokie maniakai, ar nepavyko ryšis ar kompiuterinė klaida. Efektas buvo toks, kad skambinantysis su dideliu akcentų kartojo mano “klausau” ir “alio”. Įdomumas tame, kad skambinta iš egzotiškos vietos…

egzotiniai skambuciai

Skambino iš +9647504510989. Kiek suprantu, skambutis atėjo iš Irako… 🙂 Ten draugų kaip ir neturiu…

Būtų malonu, kad weblogo skaitytojai pasidalintų savo egzotinių skambučių variantais.

BGA remontas

BGA ir megėjiškas litavimas. Tikras siaubakas iš pirmo žvilgsnio. Bet kiek pagalvojus, nėra jis labai sudėtingas procesas. Tiesa reikia priemonių, kantrybės, nedrebančių rankų, tvirtų nervų ir aišku nereikalingos hardwarės mokymuisi ir eksperimentams.

BGA remontas pasižymi tuo, kad jei atkeli BGA čipą, reikia pakeisti visus burbuliukas- rutuliukus ant mikroschemos.

Remontui reikia: orputės (karšto oro litavimo stotelės), SMD pastos (geriau švininės, nes bešvinė yra sunkiai valdoma buitinėm sąlygom), fliuso, lydmetalio “sugertuko”, trafaretų (šablonų), kažkokio tvirtinimo elemento, rakelio (tikrai yra toks žodis, špakliuotė guminė).
Orpūtę turėjau jau gana senai, trafaretus už 10$ nusipirkau pas kiniečius per eBay (tiesa prastos kokybės), litavimo pastą pirkau Lemonoje (gana brangi rupužė), vietoje rakelio panaudojau labai ploną PCB iš LCD matricos plokštės.

Treniravimosi auka Philips GoGear SA6025/2 mp3 grotuvėlis, kuris dėl mano kaltės visiškai neveikia (pastumiau procesorių ir susiklijavo keli rutuliukai). Šio eksperimento rezultatas tiktai parodyti kaip tai daroma. Grotuvėlis jau sugadintas trumpojo jungimo…

Bus daug iliustracijų. Visi žingsniai bus aprašyti ir iliustruoti. Pati technologija man nebuvo žinoma, tik žinojau kad taip daroma ir dar RolF keliais žodžiais užsiminė kaip tai daroma.

BGA reballing
Štai čia plokštelė prieš eksperimentą. Plokštelė bešvinė, todėl ji atlaiko aukštas temperatūras. Tai gerai. Bet ir lydmetalis sunkiai lituojasi. Pakaitinam visą plokštę, kad pašalinti galimas termo deformacijas. Toliau kaitinam mikroschemą kurią norime pakeisti. Jei reikia, kitas detales reikia apsaugoti širmomis. Oro srautas neturi būti labai stiprus, kad nenupūstu detales…

Toliau bus daugiau. Spauskit ant nuorodos: Continue reading →

Philips GoGear SA5145/2 detaliau

Seniau rašiau kaip ardosi tie grotuvėliai, o dabar papasakosiu kam jie buvo ardomi. Jie buvo ardomi, kad pasidaryti keletą veikiančių grotuvėlių. Šis straipsniukas liečia visus GoGear SA51XX serijos grotuvėlius (SA5115 -1G, SA5125 -2G ir SA5145 4 gigų versijos).
Pirmiausia, grotuvėlio Liion (o gal Li-Poli) akumai buvo pakrauti iki maksimumo. Tam vėl pasitarnavo mano Ličiopakrovėjas. Dabar, kai visų akumų įtampa viršija 4V galima analizuoti toliau.
Vienas grotuvėlis buvo su sulaužytu USB lizdu- aš likusius metalinius kontaktėlius kiek palenkiau ir atidaviau žmogučiui tą grotuvėlį. Liko kiek sudėtingesni variantai.

Toliau daug, daug raidelių, todėl spauskit ant nuorodos: Continue reading →