Ir ką įdomaus galima padaryti su nereikalingais Pentium 4 ir panašaus kalibro Celeron procesoriais?

Pirmiausiai reikia susirasti šešis vienodo tipo procesorius. Iš pradžių buvo noras įterpti ir AMD procesorių, bet jo korpusas biški kitokių išmatavimų. Pasirinkom 6 Pentium 4 klasės procesorius, tuos senesnius, su kojytėm.

Eksperimentui panaudojom šiuos procesorius:
Pentium 4, 1.9GHz/256/400/1.75V
Celeron 2.8MHz/256/533
Pentium 4, 1.5GHz/256/400/1.75V
Celeron 1.7GHz/128/400/1.75V
Pentium 4, 2.4GHz/512/533/1.5V
Celeron 2GHz/128/400/1.525V.

Visi senesnio modelio, dangteliai lupasi lengvai. Išskyrus vieną, kurio kristalas buvo prilituotas su specialiu lydmetaliu prie korpuso. Tas specialus lydmetalis dar pridarė bėdų kai litavau galutinį produktą:

Gavosi kiek kreivas kūbelis, su kuriuo galima išsiridenti kelis Gigahercus ar Megahercus 🙂
Sunkokas toks, nes korpusai pagaminti iš raudonojo vario, tik nikeliuoti. Kai gerai ikaitini vieną šoną, atsilituoja kitas… 🙂

Iš senų prietaisų (daugiausiai iš dauginimo aparatų) prisirankiojau grafinių LCD ekranų. Tai paprastai monochromatiniai LCD ekranai be kontrolerių. Tokiems ekranams reikia dinamiškai perdavinėti vaizdą iš kontrolerio. Dažniausiai tai būna SED1351 ar panašūs grafiniai kontroleriai. Gal pačio SED’o datasheetą gal ir galima rasti, tačiau patys ekranai būna visai nesurandami. Pasinaudojęs veikiančia plokšte pabandysiu išaiškinti keletą LCD ekraniukų.

Beja, tokiem ekraniukams dažnai reikia neigiamos įtampos šaltinio. Pagrindinė logika maitinama iš 5V.

LCD ekranas pavadintas “EDMMPU3BDF“, 320×240 monochromatinis grafinis ekranas, baltai mėlynas, dažnai buna su touch screen.
1. screen_on (0-off, 5V- on)
2. nc
3. VSync
4. HSync
5. pixel clock
6. Vcc, +5V
7. GND
8. Vee, -25V (tas pats kas pin 13)
9. D3
10. D2
11. D1
12. D0
13. Vee, -25V
14. kontrastas, ~-18V

Standartinis protokolas pavaizduotas grafiškai (oscilogramos):

Didelis paveiksliukas spausdinimui ir analizavimui.
WF signalas naudojamas kai kuriose LCD panelėse generuoti kintamą įtampą per LCD kristalus, kad apsaugoti metalizaciją nuo erozijos. Ne visi LCD ekranai naudoja šį signalą. Ten paprasčiausias loginis signalas kuris keičiasi kas kiekvieną kadrą.

Radau internete (http://spritesmods.com/?art=mouseeye) kad kai kurios optinės pelės lengvai “hackinasi”. Ilgai ieškojau tokią pelę. Pirmoji kuria radau turėjo defektuotą optinę mikroschemą. O štai antroji paieška pasisekė. Reikia susirasti kiek senesnio modelio optinę pelę, kur optinė mikroschema su aštuoniom kojom. Naudo modelio pelės turi tik vieną mikroschemą, kur jau visi interfeisai (USB ar PS/2) jau integruoti į tą pačią optinę mikroschemą.

Programa rašiau ne aš. Tačiau ten viskas labai aišku. Visi duomenys- koordinačių pokytis ir net vaizdelis is po pelės pado nuskaitomas per 2 laidus. Va kaip atrodo vaizdelis žvelgiant “pelės akim”:

O čia jau skanerio režimas:

Pajungimo schema labai paprasta- maitinimam pelytę nuo 5V. SDIO liniją jungiam prie printerio porto 12 kojos. Prie tos pačios 12 kojos jungiasi diodo anodas (+), o katodas (-) jungiamas prie printerio 5 kojos. SCK jungiamas prie 9 kojos. Pas mikroschemą reikia pasitikrinti ar pajungtas kvarcas ir šviesos diodas (čia jau pelės elementai). Poto reikia nutraukti SCK ir SDIO linijas einančias į pelės kontrolerį. Optinės mikroschemos (ADNS-2610, A1610 ir panašiai) cokoliuotė tokia: 1 ir 2- kvarcas, 3- SDIO, 4- SCK, 5- LED kontrolė, 6- GND, 7- Vcc (+5V), 8- RefA (čia prijungiamas mažas kondikas)

Programinė įranga beveik tokia pati kaip ir originaliam poste, tik kadangi mano tikrasis LPT1 portas susvilęs, tai aš pridėjau papildomos PCI plokštės I/O adresus.

Nusikrauti source code ir sukompiliuota MS Visual Basic programa. Ten yra vienas dllas (inpout32.dll) kuri reikėtų persikopijuoti i windows/system32 direktorija.

Pelės-skanerio softas (binaries + source code).

Nusipirkau naują žaisliuką- GPS imtuvėlį (WBT300). Kažkokį paprastutį, su USB ir Bluetooth prieigom. Praktiškai man nereikalingas zababonas, bet vistiek smalsu pažaisti.

Prie aparačiuko eina kažkoks kinietiškas softas kuris rodo jau dekoduotą informaciją. Koordinatės kiek žiūrėjau išlieka daugmaž pastovios, nors kartais prietaisui vaidenasi, kad priedelis kažkur važiuoja 0.16km/h greičiu.

Kiek nuvylė aukščio rodymas. Mano kambario aukštis kinta nuo 60 iki 170 metrų nuo jūros lygio. O aš galvojau, kad mano namas stabiliai pritvirtintas prie žemės.

Dar prietaisiuko neišardžiau, bet pagal teorija viduje turi buti kažkoks imtuvas, mėlyndančio siustuvėlis ir RS232-USB adapteris. Čia tokia slapta mintis kilo apeiti ta USB navarotą…
O šiaip, pas windozę susiinstaliuoja virtualų COM portą ir galima su Hyperterminalo programėlę pamatyti visus duomenis kurie “išteka” iš prietaisiuko. Va pavyzdukas:

$GPGSA,A,3,25,20,02,04,,,,,,,,,3.5,2.8,2.1*3E
$GPGSV,3,1,12,25,67,177,25,23,39,086,19,20,11,140,20,02,35,276,38*7C
$GPGSV,3,2,12,16,27,057,,29,06,344,17,27,49,200,14,13,83,064,13*75
$GPGSV,3,3,12,04,30,232,29,06,04,011,,08,19,208,,10,13,308,*75
$GPRMC,183101.000,A,5453.5577,N,02356.2293,E,0.00,214.57,120208,,,A*67
$GPGGA,183101.000,5453.5577,N,02356.2293,E,1,04,2.8,66.1,M,28.9,M,,0000*65
$GPGSA,A,3,25,20,02,04,,,,,,,,,3.5,2.8,2.1*3E
$GPGSV,3,1,12,25,67,177,25,23,39,086,19,20,11,140,19,02,35,276,38*76
$GPGSV,3,2,12,16,27,057,,29,06,344,16,27,49,200,14,13,83,064,12*75
$GPGSV,3,3,12,04,30,232,29,06,04,011,,08,19,208,,10,13,308,*75
$GPRMC,183102.000,A,5453.5577,N,02356.2293,E,0.00,214.57,120208,,,A*64
$GPGGA,183102.000,5453.5577,N,02356.2293,E,1,04

Gudresni žmonės iš šio šiukšlyno gali nustatyti eksperimento vietą ir laiką. Šiai kelias eilutes iš karto pats supratau. Tačiau kitos eilutės dar paslaptingos.

Baltiems ir mėlyniems šviesos diodams (LED) reikia apie 3V kad jie pradėtu šviesti. Šiaip, balti šviesos diodai yra mėlyni šviesos diodai su papildomu liuminiforu viduje. Tas liuminiforas aktyvuojasi nuo mėlynos šviesos ir pradeda švytėti. Sumoje gaunasi balta šviesa.

O jei norisi pajungti baltą ar mėlyną diodą prie paprastos AA ar AAA batareikutės? Arba, dar baisiau, prie išsikrovusios batareikos? Labai paprasta. Tereikia surinkti autogeneratorių ant vieno tranzo ir diodas švies. Va jums veikiantis pavyzdukas:

Ši schema internete dažnai vadinama “Joule Thief”. Nors pati autogeneracijos įdėja žinoma labai senai ir naudojama visokiuose gana keistuose prietaisuose.

Ko reikia norint pakartoti eksperimentą? Pirmiausia reikia paprasčiausio tranzistoriaus. Čia panaudotas NPN tranzistorius 2N3904. Rezistoriaus apie 1K ir transformatoriuko susukto ant feritinio žiedo. Žiedukas gali būti visai mažiukas, nes prietaisas nėra galingas. Maniškis turi 2 x 30 vijų plono varinio laidelio.

Trafukas sukamas taip: paimam apie vieną metrą plono laido ir sulenkiam pusiau, kad gautusi du laidai. Ir vienu metu vyniojam dvigubu laidu. Kai viską suvyniojam, laido galus apkerpam, aplituojam ir vienos apvijos pradžia sujungiam su kitos galu. (Pasitikrinti su testeriu ar dar kaip nors ar nesungta kaip nors neteisingai. Galima naudoti skirtingų spalvų laidus, tada bus lengviau atpažinti). Tą sujingimą jungsime prie batareikos pliuso. Kitą transformatoriaus laidą jungiam prie rezistoriau. O trečiąjį jungiam prie tranzistoriaus kolektoriaus. Prie to pačio kolektoriaus jungiam dijodo anodą (+). Rezistoriaus laisvą galą jungiam prie tranzistoriaus bazės (pas ši tranzą, prie centrinės kojos). Tranzistoriaus emiterį ir diodo katodą (-) jungiam prie batareikos minuso.

Schema va tokia:

Teoriniai pastebėjimai (netestuoti).
Galima naudoti ir PNP tranzistorių, tik reikės sukeisti emiterį su kolektorium vietomis, anodą ir katodą ir atvirkščiai pajungti maitinimą. Galima naudoti ir senus rusiškus germanio tranzistorius, tada prietaisas stabiliau veiks prie žemų įtampų.
Toks aparatukas gali veikti ir nuo “pirminių įtampos šaltinių” kaip citrinos, obuoliai su dviem skirtingais laidais sukištais į vaisių… 🙂