Nedidelis lyrinis nukrypimas nuo elektronikos, mikroschemų ir visokių laidelių. Darbe tenka dažnai užsukti į Aikados prekybos saloną (nors pas Vitrą kava skanesnė) ir ten pristatyta visokiausių čiaupų, kranų, maišytuvų ir kitokio santechninio gėrio. Ir pastebėjau, kad pas kai kuriuos kranus nusukti filtriukai (moksliškai- aeratoriai). Klausiu vietinių kame reikalas- sako nieko įpatingo, pavogia klientai. Šiaip tai ten ne parduotuvė, žmonių srautas nėra didelis, bet vistiek mūsų tautiečiai gviešiasi į svetimą turtą. Taigi, kad nereikėtų piz..ti filtriukų, ar šiaip, jei užkalkėjo koks nors arbatinukas (ar tiksliau sakant virdulys) reikia nusipirkti citrinos rūgšties. Tiesa, pagal paskutinė tautinės kalbos komisijos sprendimą ši rūgštis dabar vadinasi “citrinų”. T.y. daugiskaitoje. Nu į dzin, esmės nekeičia. Kaune ir manau daugelyje Lietuvos vietovių geriamas vanduo neįdealus, todėl virduliuose, maišytuvų filtriukuose, skalbimo mašinose ir kituose prietaisuose kaupiasi kalkės.

Va kaip atrodo mano namų filtriukai. Pirmas požymis, kad filtriukai užsikimšo, tai kad vandens srovė netolygi, nebėra to burbuliuotumo.

Surenkam visus nedidelius filtriukus ar kitas detales kurios apaugo kalkių nuosedom. Sumetam viską į elektrinį virdulį, inpilam vandens (vundens arba undens – gražiai skamba) ir minėtos citrinų rūgšties. Ir užverdam…

Po kelių minučių ir geros dozės smarvės, vanduo pasidaro geltonas, o beveik visos nuosedos ištirpsta. Užtenka arbatinuką praskalauti, o filtriukams net to nereikia.

Tas pats galioja ir skalbimo mašinom. Tereikia karta į metus, paleisti skalbimo mašina su “virinimo” programa be skudurų ir su kokiu kilogramu citrinų rūgšties. Viskas idealiai išsivalys. Ir nereikės jokio suknisto Kalgono ar kitos baisios chemijos. Pati citrinų rūgštis yra organinės kilmės ir gražiai gamtoje suyra. O ir šiaip, ji nėra brangi. O už sutaupytus pinigėlius nuo to Kalgono galite nusipirkti ką nors sau malonaus.