Monthly Archives: March 2007

Programuojama logika

Programuojama logika arba mano kančios…

Užėjo noras kiek pasimokinti apie porgramuojamą logiką. Pradinių žinių- nulis. Tik žinau, kad tokia yra.

Pati paprasčiausia ir seniausia programuojama logika tai PAL (PALCE) ir GAL mikroschemos. Deja joms reikia specialaus programatoriaus. O jo schemos internete aš neradau. Tiesa, yra GAL programatoriaus schema, bet aš jos nebandžiau. O beto softas senoviškas…

Teko pasižiūrėti į sekančios kartos mikroschemas. Jos programuojamos per JTAG (serial) kabelį ir nereikalauja specialių sudėtingų programatorių. Bėda, kad tos mikroschemos brangios ir retos. Ypač bananų respublikoje Lietuvoje, kur “support’o” megėjams visiškai nėra. O atsisiusti iš užsienio labai brangu. Teko grybauti per visokius šiukšlynus, senas plokštes. Gerai, kad tos mikroschemos perprogramuojamos (PAL – ne. Jos OTP).

Štai mano grybukai:
CPLD / FPGA
(Tiesa dar turiu keleta Alteros flexu su BGA korpusais… tokie korpusai man neįkandami.)

A ir C tai AMD Mach 110 ir 120 serijos mikroschemos- neturiu softo.
B- Xilinx FPGA XC3142A, turimas softas nepalaiko jos.
D- Altera EPM7032LC44-15T – lygtai turimas softas jos nepalaiko.
E, F, G – Alteros FPGA Flex serijos (EPF10K10TC144, EPF81188ARC240, EPF8636AQC208) – tik vieną palaiko turimas softas.
H- Lattice isp2032VE110LT44 – softas palaiko.
I- EPM3032ATC44 – softas palaiko, tik schemutė veikiančiam aparate.
J- Lattice ispLSI2128 100LT- softas palaiko su “A” raide. Datasheetas sako, kad be ar su A raide tai tas pats. Bet mano readeris šios mikroschemos neatpažysta- arba mikroschema bloga, arba softas nepalaiko. Gaila. Ji man tiktu.

Kad užprogramuoti mikroschemas reikia joms sukurti jedec failus su specialiu softu. Softas brangus. O demo versijos “kramto” tik kai kurias mikroschemas. Taip susiaurino mano galimybes dar labiau.
Didelės mikroschemos turi labai daug kojų. Ir visas kojas prilituoti megėjiškom sąlygom sunku. Tai dar pamažino mano pasirinkimą.
FPGA mikroschemos labai geros, daug logikos elementų, bet jos konfiguracija saugoma SRAM atmintyje- išjungus maitinimą, konfiguracija dingsta. Konfiguraciją galima įrašyti į mažą serial ROM mikroschemą, užkrauti iš kompo per laidą ar su kokiu nors mikroprocesorium sukišti kodą ir kokio ROMo. Mano eksperimentams tai buvo kiek sudėtinga. Todėl teko pasirinkti CPLD- logika kur konfiguracija įrašoma į flash atmintį ir išsilaiko atjungus įtampą.

Deja mano eksperimentams liko tik Lattice isp2032VE110LT44.

• SuperFAST HIGH DENSITY IN-SYSTEM
PROGRAMMABLE LOGIC
— 1000 PLD Gates
— 32 I/O Pins, Two Dedicated Inputs
— 32 Registers
— High Speed Global Interconnect
— Wide Input Gating for Fast Counters, State
Machines, Address Decoders, etc.
— Small Logic Block Size for Random Logic
— 100% Functional, JEDEC and Pinout Compatible
with ispLSI 2032V Devices
• 3.3V LOW VOLTAGE 2032 ARCHITECTURE
— Interfaces With Standard 5V TTL Devices
• HIGH PERFORMANCE E2CMOS® TECHNOLOGY
— fmax = 300 MHz Maximum Operating Frequency
— tpd = 3.0 ns Propagation Delay
— Electrically Erasable and Reprogrammable

Lygiadienis?

Kalendoriuje parašyta, kad šiandien lygiadienis. Bet kažkodėl, kalendoriukyje dienos ilgumas nelygus 12 valandų… Kažkoks tai netikslumas 🙂

kalendorius
Čia parašyta, kad dienos ilgumas 12:09. Kiek paspaudžiojus kalendorių, lengvai surandam, kad lygiadienis visdėlto buvo 19 dieną.

kalendorius

Didelis LCD be kontrolerio prie printerio porto

Išminčiai sakė, kad tai neįmanoma. Išminčiai sakė, kad neužteks kompo greičio… nu kompo greičio gal ir užteks, bet printerio portas nesugeba perduoti tokį kiekį informacijos…

Ot ir ne! Va jums Sharp LM64P10 (640×480 STN matrica), be kontrolerio, pajungta prie printerio porto:

big graphic LCD on LPT

vaizdas kartojasi, nes patingėjau softą labai rašyti. Pas tokias matricas pirmi 4 bitai valdo pusę ekrano, o kiti kitą pusę. Čia aš paprasčiausiai sujungiau D0-D3 su D4-D7.

big graphic LCD on LPT

Aišku matricos “refresh” beviltiškas ir toks vaizdelis gražus vien tik todėl, kad foto aparato išlaikymas viena trečioji sekundės. Gavosi kokie 2…3 fps vietoje rekomenduojamu 80… 🙂

big graphic LCD on LPT

O štai dumenys pasitaiko pikselis į pikselį. Dabar viska reikia perkonstruoti į kokį mikrokontrolerį, arba priklijuoti kelis SED ar Hitachi kontroleriukus.

Žemiau techninė dalis…
Continue reading →

ispDownload kabelis

Norint užprogramuoti naujoviškas programuojamos logikos mikroschemas nebereikia jokių programatorių. Užtenka paprasto kabelio. Paprasto, jei jungsime prie kompiuterio printerio porto.

Iš sugedusio bevielio rūterio išsilupau eksperimentams Lattice isp2032VE mikroschemą ir prisilitavau prie maketinės plokštės. Todėl visus eksperimentus teks daryti su Lattice Semiconductors produktais. Visą programinę įrangą galima nemokamai nusikrauti iš mikroschemos gaminto interneto puslapių. Tai pat duodama nemokama licenzija kurios užtenka pradžios eksperimentams.

Kiek bevarčiau Lattice puslapius, bet kažkaip neradau kabelio schemos. Panaršius platesnius interneto vandenius, Intelio (!) puslapiuose radau senesnį dokumentą apie kabelį, o dar kažkokio žmogaus puslapiuose radau detalią schemą. Tai teoriškai universalus isp ir JTAG kabeliukas. Jei nenaudoti kai kurių opcijų, vieną mikroschemą galima netgi išmesti, bet mikroschemas programuos.

Kadangi naujos mikroschemos maitinamos jau ne nuo 5V, tai kabelis turi veikti nuo 3.3V maitinimo. Bet tada būtų problemos programuoti senesnius modelius… Bent jau mano turima mikroschema yra “5V tolerant”, todėl kabelio elektronika yra 5V. Reikia tik pasirūpinti, kad programuojama schema duotu reikiamą įtampą.

Aišku galima daryti spausdintinę plokštę šiam kabeliukui, bet kam vargti dėl dviejų mikroschemų? Aš surinkau kabelį “ore”.

ispDOWNLOAD Cable For Programming Lattice ISP Devices

Tie du rezistoriai tai jau mano išmislas. Vienas rezistorius jungia jungties korpusą su bendru korpusu. Taip saugomas kompas- didesnė tikimybė, kad korpusas pasijungs pirmas. O rezistorius tik “amortizuoja” galimus įtampos skirtumus. Kitas rezistorius jungia Vcc detect grandinę. Nenorėjau printerio portą jungti tiesiogiai prie kito prietaiso maitinimo- teoriškai šis rezistorius leis kompui detektuoti įtampą, bet ir apribos srovę jei kas pasidarys blogai. Dar reikėtu sudėti visus kitus rezistorius, bet čia jau per daug detalių kai montuojama ore.

Grafinis LCD ekraniukas

Iš kažkokio seno dauginimo aparato išlupau grafinį LCD ekraniuką. Tai standartinis ekraniukas be kontrolerio. Ir dar nukirpau nuo pagrindinės plokštės patį kontrolerį… Viską “ant snarglių” pajungiau prie maketinės plokštės, padaviau maitinimą ir pajungiau prie kompiuterio printerio porto.

graphic LCD

Ant plokštės, nuotraukoje žemiau, matosi dvi pagrindinės mikroschemos- kontroleris Toshiba T6963C ir atminties mikroschema. Ta smulkmė tai negatyvios įtamps keitiklis ir šiaip šiukšlės nesusijusios su LCD moduliu.

Skaityti daugiau….
Continue reading →

LCD modulio testas

Gavau keletą paklausimų apie LCD modulio pajungimą prie kompiuterio printerio porto. Gal žmonės nemoka naudotis interneto paieška ar šiaip neįvaldė kalbų… Taigi supaprastintos instrukcijos kaip greitai pajungti LCD prie kompo ir mikliai sukonfiguruoti WinAmp’o pluginą, kad jis kažką rodytų ant ekrano.

Schema labai paprasta. Dėmesio! Kai kurie senesni arba nestandartiniai, “žieminiai”, moduliai reikalauja papildomo įtampos šaltinio prijungto prie Vee kontakto (kontrastas). Tačiau didžioji dalis skystų kristalų moduliu veikia nuo standartinės įtampos ir kad išbandyti modulį užtenka Vee kontaktą pajungti prie žemės. Daugelis moduliu turi “self-test”, testavimo, režimą. Užtenka pajungti maitinimą ir kontrastą ir viena eilė simbolių pasidaro juodi, o kita eilė nesimato.

Pati schema. Tas kintamas rezistorius būtent ir reguliuoja kokia įtampas bus ant Vee kontakto. Pas standartinius modulius užtenka tą koja sujungi su žeme arba panaudoti kintamą rezistorių tarp +5V ir žemės.

Skaityti toliau…
Continue reading →