Kai kuriami visokie elektroniniai prietaisai, dažnai dėl klaidų montaže, schemoje ar šiaip dėl blogai parinktų elementų ar kosminės radiacijos 🙂 įvyksta trumpi jungimai ir dažnokai gana brangi detalytė tik pykšt ir sudega. Čia labai padeda maitinimo šaltinis su reguliuojama maksimalia išėjomo srove. Sakysim, brangiausia detalytė schemoje laisvai išlaiko 200mA srovę ir nesudega. Nusistatom savo maitinimo šaltinyje kiek mažiau nei 200mA ir drasiai jungiam prie schemos. Jei schema teisinga, viskas veiks, o jei trumpas ar klaida- maitinimo šaltinis pereina į srovės apribojimo ražimą ir niekas nesudega.

Beja, su šia mikroschema labai lengva pasidaryti švino akumų (o gal ir kitų chemijų) kroviką.

Labai pigų, nesudėtingą šaltinį galima pasidaryti iš L200 mikroschemos. L200 tai mikroschema skirta būtent tokiems šaltiniams arba grynai srovės šaltiniams. Taip pat, pagal dokumentacija, ji nebijo perkaitimu.

Štai paprastutė schema:

R1 tai šuntas su kuriuo nustatoma maksimali išėjimo srovė. Čia galima dėti kokiu 47 omų rezistorių. Geriau galingą, vielinį. Nes prie didžiausios srovės per jį gali tekėti iki 2A srovė. Kad kiek palengvinti kintamo rezistoriaus darbą ar kiek išplėsti reguliavimo diapazoną galima pajungti papildomą rezistorių R3.
R2 rezistorius nustato išėjimo įtampą.
R4 tai 820…1.5K rezistorius.
C1 tai bet koks elektrolitas. Kuo didesnis, tuo geriau.
C2 apie 0.1uF kondikas. Čia elektrolitas nėra labai gerai, jei naudosim schemą prie mažų srovių- didelė talpa įnešą nestabilumą į reguliavimą.
IC1 tai L200C mikroschema su nedideliu radiatorium. Jis reikalingas jei bus dideli skirtumai tarp įėjimo ir išėjimo įtampų ir srovės bus arti maksimumo.

Taip atrodo schema sujungta testinėje plokštėje. Gi reikėjo pasitikrinti prieš rašant…

Biški formulių pasiskaičiavimui:

Imax=0.45/Ršunto (bet ne daugiau kaip 2A. Formulė kiek supaprastinta)
Vout=2.77*(1+R2/R4)