Kadangi prekyba lempinių stipriakų detalėmis nelabai patenkina norus ir svajas, iš susikaupusio šlamšto nutariau sukurpti naują lempinį stiprintuvą. Tai bus klasikinis stiprintuvas su dvitakčiais išėjimais. Kodėl pasirinkau dvitaktį? Todėl kad norėjau pažaisti su schema, ir todėl kad nusižiūrėjau išėjimo transformatorius, ir todėl kad daugiau lempų 🙂

Esminis dalykas kiekvienam lempiniam stiprintuvui tai jo korpusas… 🙂 Lempų tvirtinimui panaudota plieninė, 1 mm storio skarda nuo seno “balto” kompiuterio. Skylutės išgręžtos su laiptuotais grąžtais ir gręžimo staklėmis.

Pats korpusas tai 19 colių serial (ne LAN) hubas ar switchas. Žodžiu kažkoks prietaisas dailiam plonam korpuse. Pagrindinė mano klaida- kad nepasilikau daugiau tokių korpusų…

Čia dalis detalių jau surinkta ir net 75% lempų kaista. Visos išėjimo lempos tarybinės- 6П3С (6P3S), o štai dėl fazių keitiklio ir pre-amp dar neapsisprendžiau, bet tikrai bus iš 12AX7, 12AU7 ar 12AT7 eilės. (Nes daug jų, pull-outų, turiu).
Maitinimo transformatorius fabrikinis, tarybinis su nominalia 100W galia. Daugiau tokiam aparatui kaip ir nereikia.

Vėliau parašysiu kaip sekėsi. Dabar tai tik pradžia… 🙂

Seniau Telekomas (dabar TEO) DSL vartotojams dalindavo/nuomodavo/parduodavo NOKIA DSL modemus. Tai būdavo Nokia NP5121, praktiškai neužmušamas įrenginys. Pvz. žinau vieną vietą, kur toks modemas dirba jau kokius 6 metus ir jam nieko neatsitiko.

Tačiau šis modemas turi paslaptį. Viduje yra ganėtinai galingas ZyXEL hardware ir užtenka pakeisti firmware ir jūsų modemukas pavirsta DSL rūteriu kuris pats susitvarko su visu tuo PPPoE marazmu. Po perflašinimo, modemas pasivadina ZyXEL Prestige 642R.

Į rankas papuolė defektuota Nokia- buvo išklibęs maitinimo lizdelis. Nutariau išsibandyti perflašinimo procedūra…

Pirmiausia reikia nusikrauti naują firmware iš Zyxel saito. Reikia ieškoti failo “p642r11.zip”, čia R11 versija, kurią reikia įrašyti į modemą.
Toliau, reikia susirasti, susilituoti RS232 kabelį. Tinka kabelis nuo seno modemo. Arba, kaip aš dariau, susilitavau pats- pasiėmiau gabaliuka CAT5 kebelio nuo LAN ir 2 lizdelius: 9 pin d-sub lizdą, vieną moterišką, vieną vyrišką. Per daug nesigylinant į kabelio sujungimus, reikia sulituoti visus laidus nuo 1 iki 8. Tiesiog pirmą kontaktą ant vyriško kirštuko prilituoti prie pirmo kontakto ant moteriško kištuko ir t.t.

Pajungiam, perkraunam Nokiją, pasileidžiam Hyperterminal. Pasirenkam COM lizdą kurį naudojam. Mano atveju tai buvo COM1. Nustatom 9600 greitį, 8 bitai, 1 stop bitas, hardware control.

Nuspaudžiam Enter ir ant ekrano pamatom:
password

parašom “nokia”. Gaunam “promtą”:

MP5121>
MP5121>config reboot

Bootbase Version: V1.05 | 10/17/2000 19:46:36
RAM: Size = 4096 Kbytes
FLASH: Intel 8M

RAS Version: V2.50(AT.1) | 5/24/2001 21:16:14

Press any key to enter debug mode withing 3 seconds.
...........

Spaudžiam enter

Enter Debug Mode

Poto išmeta gana didelį komandų sąrašą….
Mus domina viena komanda kuri padidina konsolės greitį nes labai ilgai kraus naują firmwarę. Dėmėsio, nebeliko promto.

ATBA5
Now, console speed will be changed to 115200 bps.

Dabar hyperterminalą reikia perkonfiguruoti į šitą naują greitį. Perkonfiguravūs, dirbam toliau:

OK
ATTD
Starting XMODEM download...

Čia reikia iš hyperterminalo meniu pasirinkti receive file ir xmodem. Taip nusikraunam seno firmware kopiją.

Total 13384 bytes received
OK

Dabar pradedam perprogramavimą. Pirmiausia reikia įkrauti naujus nustatymus. Jei yra archyve, su ROM išplėtimu.

ATLC
Starting XMODEM upload (CRC mode)....

Čia padarom send file iš hyperterminal meniu. Pasirenkam xmodem režimą.

CCCC
Total 16384 bytes received.
Erasing..
....
OK

O dabar kraunam naują firmwarę.

ATUR
Starting XMODEM upload (CRC mode)....
CCCCCC

Čia pradedam siusti BIN failą iš archyvo.

Total 1010048 bytes received.
Erasing........
........ (daug taškiukų).......
OK
System Reboot...
Console speed will be changed to 9600 bps

Perdarom hyperterminalą vėl atgal į 9600 bitų greitį, įvedam “1234” slaptažodį ir pamatom MP5121 konfiguravimo meniu:

Šiandien nutariau biški pavandalizuoti kiek krūtesnes video plokštes. Į nagus papuolė keletas nVidia ir ATI produktų su AGP ir PCIe (PCI ekspress) lizdeliais. Su įvairiom atmintim ir jų kiekių. Čia video plokščių GPU koliažas:

O kad patikėtumėt, kad čia po vandalizacijos, o ne šiaip surinktos nuotraukytės- va nuotraukytė bendru planu. GPU iškirpti giljotina iš video plokštės.

Šiandien, į nagus papuolė šios plokštės:

ATI: Radeon 9600 XT, R360…
nVIDIA: Geforce FX, FX5700LE, Geforce 6500, Geforce 6600…

Abiejų gamintojų plokštės vienodo kietumo- žirklės kirpo vienodai. Gal kiek sunkiau ėjo per 9600 radeona- ten 128Mb atminties lustai kreivai išdėstyti ir tenka kirpti per juos. Pas visas plokštes radiatoriai pritvirtinti dviem plastmasiniais šūdeliais- užtenka pakišti atsuktuvą ir nulekia. Kiek tvirčiau pritvirtinti pasyvūs radiatoriai- čia pas mažesnio galingumo ATI plokštes. Užkišus atskutuvą tik pasigirsta toks triakšt ir aliumininis radiatorius skrenda per patalpą. 🙂

Ne visos plokštės papuolė į nuotrauka, bet manau, kad sulaužiau plokščiu už gerus 4000 litų. Tikrai geriau pasijaučiau. 🙂

Jei reikalingas reguliuojamas stabilizatorius, arba jei reikia stabilizatorius su nestandartine įtampa, galima pasinaudoti LM317 (LM117) įtampos stabilizatorium ar bet kokia kita analogiška mikroschema. Tai linijinis stabilizatorius (linear) ir ant jos nusodinamas energijos perteklius. Čia galioja tie patys įtampos kritimo ir galios išsiskyrimo dėsniai kai ir senesnėje žinutėje aprašytam įtampos reguliatoriui.

LM317 tai trijų kojų mikroschema, dažniausiai TO220 korpuse, bet yra žymiai mažesnių korpusų. Taip pat ir SMD versijų. Reikia atkreipti į mikroschemos cokoliuote- ji skiriasi nu 78xx serijos. Čia korpusas su varžtelio skylute prijungtas prie išėjimo.

Tipinė schema iš datasheeto. Vietoje dvieju rezistorių galima pastatyti vieną kintąmą ir su rankenėle reguliuoti išėjimo įtampą. Išėjimo įtampa teoriškai gaunasi nuo 1.2V iki max maždaug 28V. Maksimali srovė su TO220 korpusu- 1.5A (Čia aišku irgi teorija, nes reikia skaičiuoti galia ir išsiskiriančią šilumą).

Surinkau schemutę. Vietoje rezistorių panaudojau 10k kintamą rezistorių. Manau galima naudoti bet kokį rezistorių nuo maždaug 3K iki ? net nežinau kiek kiloomų. Deja kažkodėl man 1.2V minimumas nesigavo. Net ir užtrumpinus valdymo laidelį į žemę…

Šitas postas skirtas tiems žmogeliams, kurie kartais rašo man emailus ir klausia atrodo tokius žinomus daiktus…

Taigi, klausimas: kaip pasidaryti nedidelio galingumo stabilizuotos 3.3, 5, 6, 12, 15V įtampos šaltinį.

Pats primityviausias metodas- panaudoti įtampos stabilizavimo mikroschemą. Tai linijinis įtampos stabilizatorius- visa perteklinė energija išspinduliuojama šilumos pavidalu. Todėl dažnai reikalingas radiatorius…

Pagal dokumentacija, tiek įėjime, tiek išėjime turi būti kondensatoriai, kad mažinti įtampos pulsacijas. Bet pagrindas- trijų kojų detalė. Centrinė koja ir skylutė varžtui jungiasi prie korpuso, žemės, nulio.

Mikroschema gali turėti įvairius pavadinimus. Vakarietiškame pasaulyje tai 78xx serija. Pvz. 7805 tai 5V stabilizatorius, 7812 -12V, 7815- 15V ir t.t. Pilnas mikroschemos pavadimimas dažnai būna su papildomom raidėm, pvz. LM7805C. Buna ir visai mažyčių mikroschemu 78L05. Jos skiriasi tik maksimalia darbine stabilizavimo srove ir išspinduliuojama galia.

Tarybiniam pasaulyje arba Rusijoje jos turėjo savo pavadinimą, pvz. 5V stabilizatorius vadinosi КР142ЕН5, dažniausiai ant korpuso buvo rašoma sutrumpintai “КРЕН5”, kas skamba kaip “KREN5”. Todėl tokias mikroschemas pravardžiuodavo KRENAIS.

TO220 korpuse standartinis stabilizatorius leidžiam max 1…2A srovę (priklauso nuo modelio). Dažnai turi apsaugas nuo trumpo jungimo, perkaitimo ir neteisingo pajungimo. Bet ne visada, todėl rekomenduojama pasiskaityti datasheetą. Korpuso maksimali temperatūra 70…80 laipsnių. Teorinis galios maksimumas 20W su begaliniu radiatorium. Be radiatoriaus- tik ~2W. Su realiu radiatorium- 5…10W. Ką tie vatai reiškia? Tiek šilumos išsisklaido, tiek energijos galima atimti iš įėjimo įtampos. Biški matematikos:

Turim aparačiuką kuris naudoja 5V ir 1A. Statom mikroschemutę ir jungiam prie automobilio. Ten įtampa kai nedirba variklis būna 12V, o kai dirba- 14V. Skaičiuojam prie didžiausio įtampos skirtumo.

Ukrit=Umašinos-5V=14-5=9V

Vadinasi, ant stabilizatoriaus bus galia:

P=U*I=9*1=9W. (Jei srovė kils, galia mikliai augs- prie 2A jau 18W)

Taigi, tie 9W virsta šiluma. Tai daugiau už 1…2W, todėl reikalingas radiatorius.

Jungiant prie juodų, sieninių “adapterių”/transformatoriukų visada reikia pasimatuoti kokią įtampą jis duos prie darbinės srovės. Esu matęs “trafukų” ant kurių parašyta 12VDC, bet realiai ten buna vos ne 25V prie 250mA.

P=20*0.25=5W (!) ir tokiai mažai srovei jau prireikia radiatoriaus…

Dar vienas parametras- maksimali įėjimo įtampa. Ji apie 35V. Skaityti datasheetus.

Ir dar vienas parametras- minimalus įtampų skirtumas kai dar veikia stabilizatorius. Pvz. pas standartini 7805 tai 2.5V (t.y. 5V stabilizatoriui reikia paduoti 5+2.5=7.5V). Paprastai tai būna pora-trejeta voltų. Tačiau galima rasti tokių mikroschemų, kurios turi labai maža įtampų skirtumą. Pvz. LX8383 serijos mikroshemos min įtampos kritimas 1.3 … 1.5V. Beja, šios mikroschemos max srovė kiek didesnė- 7.5A

Ką daryti, jei mikroschemos stabilizuojama įtampa netinka? Kai reikia kiek didesnės? Labai paprasta, reikia centrinę koja jungti per rezistorinį įtampos daliklį:

Panašiai veikia ir su 78xx serija. Galima vietoje rezistorių pastatyti kintamą rezistorių ir su juo nusireguliuoti reikiamą išėjimo įtampą. Vėliau, jei norisi, galima išmatuoti kintamo rezistoriaus puseles ir pastatyti du paprastus rezistorius.

Dar galima vietoje rezistoriaus, centrinę koją jungti su žeme per diodą ar stabilitroną (zenerį)- tada išėjimo įtampa padidės diodo kritimo įtampa ar stabilitrono stabilizavimo įtampa. Pvz. 7805 ir 1.5V zeneris duos 6.5V išėjimą.