Monthly Archives: May 2006

Įtampos keitiklis be trafo

Kartais reikia nedidelio galingumo keitiklio kokiam nors aparatui. Ir nesinori vynioti transformatorius. Taip pat nesinori naudoti brangias specializuotas mikroschemas. Galima padaryti klasikinį step-up įtampos stabilizatorių su NE555 (ar bent kokiu analogišku 555 taimeriu). Induktyvumas panaudotas schemoje taip pat pirktinis ir jo vynioti nereikia. (schema rasta internete, priglausta prie kito projekto).

Štai schema:
schematics
Schema spausdinimui.

Keletas komentarų: šią schema surinkau kad užmaitinti neonines inkikatorines lemputes. Man reikėjo apie 200V pastovios įtampos. Bet reguliavimo metu, sukinėjant kontamą rezistorių galima nusistotyti įtampa nuo Vin iki maždaug tiek, kiek laiko mosfetas, diodas ir kondensatorius.

Schemoje surašytos teorinės detalių reikšmės, bet renkant aš visų detalių neradau, todėl naudojau kas papuola po ranka.

Pirmiausia, T1 parašytas MPSA42… nu kam čia reikalingas aukštavoltis tranzistorius aš nesupratau. Manau autorius paprasčiausiai turėjo tokių daug ir juos panaudojo. O aš tokio neturėjau, bet čia įtampos vistiek negali viršyti įtampų leistinu NE555 taimeriui. Todėl panaudojau “standartinį” mano projektuose tranzistorių iš kompų maitblokio C945 (50V, 0.1A, npn). C9 kondensatorių įdėjau 100pF. Jo ir rezistoriaus R37 paskirtis- slopinti aukšto dažnio parazitinius virpesius droselyje (snubber circuit). Kintamą rezistorių R40 įdėjau 10K, R38- 470K. Diodą D1 įdėjau iš AT maitblokio rekuperacinės grandinės- FR154. Čia svarbu, kad diodas būtų greitas ir aukštavoltis. L1 tai 100μH, 1A droseliukas iš parduotuvės, bet jie neturėjo 100μH tai įdėjau 150μH.

Aparatukas

Mano reikmėm radiatoriaus ant pagrindinio raktinio tranzo nereikia.
Surinkus schemutę, reikėjo tik su kintamu rezistorium susireguliuoti reikiamą įtampą. Beja, daiktas smarkiai trenkia per nagus- dar ir kondiką C6 įdėjau 10μF…

Lempų žinynas

Brolis padovanojo antikvarinį radio lempų žinyną. Pasirodo jo Antikvaro parduotuvėje būna daikčiukų ir elektronikos megėjams. Dar jis padovanojo tikrai antikvarinių radio lempų- 1920…1930 metų laidos. Su egzotiniais maitinimais ir lizdais.

Tai pirmas tomas žinyno išleisto Leipcige, 1958 metais. Nors tai tik pirmas tomas, bet visos populiariausios lempos jame yra. Žinynas trim kalbomis: vokiškai, angliškai ir rusiškai

datasheet book
Labai gražiai vokiškai skamba radio lempos: Röhren, manau tariasi maždaug taip: “Rioren” 🙂

datasheet book
Žinyne 549 puslapiai. Gražiai ir kokybiškai atspausdinta. Bet klasikinė klaida vistiek palikta. Rusiškos lempos 6Н2П cokoliuotė parodyta kaip 12AX7, t.y. kad “ekrano” kontaktas pajungtas prie kaitinimo vidurio. Taip pat analogų lentelėje neparašyta, kas kaitinimo įtampos skiriasi.

Žalioji akis

Radau stalčiuje indikatorinę lempą. Angliškai ji vadinama “magic eye”. Ji buvo naudojama radijose indikuoti tikslų radio stoties nustatymą, o magnetofonuose įrašymo lygį. Nutariau priderinti prie savo lempinio stiprintuvo, kad “rimčiau atrodytu”.

Va kas gavosi.
EM80

O čia nuotraukytė iš interneto, su daugiau “atsidariusiu” spinduliu.

EM80

Schemą surinkau maždaug tokią (kairėje), bet lemputė rodo oscilogramas, todėl nieko gero nesimato. Todėl reikia daryti pagal schemą dešinėje. Tas detektorius išskiria vieną pusperiodį iš signalo ir su kondikais nufiltruoja neįžiūrimus aukštus. Padarius pagal antrą schemą (tiksliau, pagal abiejų schemų hibridą) gavosi jau žymiai geriau. Kaip ir rašo komentaruose, kondensatorių 0.1 reikia parinkti pagal “skonį”.

EM80 circuit diagram
Lemputė tai rusiška 6Е1П arba europietiškas analogas EM80.

Mažas video (xvid, 300kb).

TEC elementas

Iš didelio neturėjimo ką veikti nusipirkau ganėtinai didelį Peltje elementą. Anot reklamos “TEC cooler – Thermal Enterprises model CP1-12726”.

TEC elementas

Specifikacijos sako, kad tai:
Model CP1-12726
50mm x 50mm x 3.64mm
245 – 320 Watts of cooling power
Operates from 0-15 volts DC and 0-26 amps
Operates from -60 deg C to +180 deg C
Each device is fully inspected and tested
Fitted with 6-inch insulated leads
Perimeter sealed for moisture protection

Nežinau koks tų elementų efektyvumas, bet tikėsime, kad bent 10% nuo 200W bus galima panaudoti šaldymui.

Šis elementas bent jau dvigubai didesnis negu mano seniau turėti šaldytuviukai. Karštajai pusei panaudosime kokį nors seną P4 kulerį, o šaltoji pusė bus maža “kamerytė”. Pagrindinė problema, tai koks nors protingesnis maitinimo šaltinis su keliom apsaugom ir “feedback” įėjimu- reikia gi reguliuoti temperatūrą.