Kad panaudoti Optrex DMC50264N ar koki kita senesnį ir didesnį LCD modulį, reikia turėti kiek aukštesnės-apie 24V įtampos. LCD moduliai naudoja labai mažas sroves, įtampos keitiklis gaunasi labai mažiukas. Firmos gamina daugybę tam skirtų mikroschemų. Aš panaudojau MC34063 mikroschemą nes keltą jų turėjau senose plokštėse. Schema tipinė, iš mikroschemos aprašymo. Galima panaudoti labai mažą droseliuką, nes srovės teka labai mažytės. Deja aš neradau SMD induktyvumo, tai panaudojau griozdišką, net 1 cm aukščio droselį. Beja, tai standartinė “step-up” stabilizatoriaus schema. Galima naudoti išorinį raktą, tada galingumas labai stipriai padidėja.

Schema spausdinimui

Detalės panaudotos schemoje testavimo metu: C1- nežinomas, C2- 330µF x 10V, C3- 10µF x 35V, R1- 1 omas, R2 ir R3- kintamas rezistorius 100K, R4- 180 omų, L1- nežinomas, D1- kažkoks smd S36K…

PCB plokštės brėžiniai pdf formate.

Kada kontrastas ir įtampa nustatyta, vietoje kintamojo rezistoriaus įmontuojam du paprastu rezistorius (R2 ir R3), kurių varžą parenkam išmatave kintamojo rezistoriaus puseles. MC34063 gana galinga mikroschemutė (pagal savo dydį): nuo 3 iki 30V įėjimo įtampa, vidinis raktas junginėja iki 1.6A srovę. Todėl atitinkamai parinkus droselį ir diodą, bei pasirūpinus geru aušinimu, galima išgauti ir kiek didesnes sroves. Tik reikia atminti, kad SO korpuse mikroschema tegali išlaikyti 625mW energijos (DIP korpusas- 1W).

Viena iš populiariausių, nemokama ir legali programinė įranga spausdintų plokščių braižymui kurią aš naudoju- tai Eagle. Tai Cadsoft firmos produktas, tinkantis tiek Windows, tiek Linux ar Mac operacinėm sistemom.

Laisva arba demo versija apriboja vartotoją tik dviem sluoksniam plokštės ir pačios plokštės dydį iki 8×10 cm. To visiškai užtenka megėjiškiems projektams. Programą galima nusikrauti is interneto adresu: http://www.cadsoft.de/ .

Ganėtinai plati elementų bazė ir šiaip labai lengva susikurti savo nuosavą detalę.

Iš minusų- autorouteris visiškai neprotingas. Elementai į plokštę automatiškai nesumėtomi. Dar nežinau, ar aš pats kaltas, ar programos netobulumas- bet labai maži laukeliai pas kai kurias detales ir niekaip nepavyksta jų padidinti neredaguojant pačios bibliotekos.

“Atsirado” keletas apsaugos kamerų perdirbimui. Keletas spalvotų Philipso gamybos, porelė Sanyo ir kitos KC-236C ir KC-383C. Tai vidutinės ir didelės raiškos juodai baltos CCIR kameros.

Apsaugos kameros ir nedidelis rudas pokemonas.

KC263 ir KC383 maitinamos iš tinklo. Nors jos gali išlaikyti gana platų įtampų diapazoną, bet kamerytės neveikė dėl maitblokių gedimo. Pagal šnekas, buvo spėjama, kad jos sudegė nuo įtampos šuolių. Tačiau skrodimas parodė kitką- problema buvo 12V išėjimo kondensatoriuje. Ten panaudotas 1000µF x 16V low ESR kondikas, bet kadangi gamintojas panaudojo pigų produktą, tai kondensatoriai išsipūtė kaip ant motininių ploksčių. Ten įtampa tik 12V, todėl nutariau panaudoti kiek didesnės talpos kondesatorius iš tų pačių motininių (iš 12 voltų grandinės- P4 serija). Teko išgręžti naują skylutę, bet užtat galiu dabar įdėti stambesnius, net 1000 ar net 2000 µF kondikus, 16V.

Visos šio tipo kameros pasitaisė, net ir ta kuria kažkoks galvočius remontavo ir pašalino maitbloki. Su mano išoriniu kamerytė veikia. Darbar reikia sugalvoti ką nors tokio mažo ir ekonomiško…

Philipso (LTC 0450/51) kamerytės lygiai su tokiu pačiu gedimu. Tik čia panašu, kad karščio šaltinis buvo išorėje- apsilydes tvirtinimas. Maitinimo šaltinis žymiai sudėtingesnis, bet pricipas tas pats. Apžiūrėjus atidžiau pastebėti, kad 8 kondikai apsisiusiavo (10µF x 35V) juos pakeitus buvo dar itartas vienas kondikas išėjime- 220µF x 6.3V (pastarąjį pakeičiau į kiek rimtesnį- 1500µF x 10V Sanyo gamybos, iš kompų pagrindinių plokščių). Abi kamerytės veikia.

Dar dvi kamerytės, Sanyo gamybos, maitinamos iš išorinio 12V maitblokio. Viena veikia, kita mirusi (neveikia keitiklis viduje).

Ankstesnėje žinutėje minėtą impulsų generatorių prijungiam prie garso stiprintuvo. Nustatom garso rankenėles per vidurį, o reguliuodami generatoriaus amplitudės reguliavimo rezistorių ir stebėdami išėjimo signalo amplitudę nustatom stiprintuvo galingumą mažesnį negu maksimumas.

Aišku nematome idealaus stačiakampio, meandro formos signalo. Bet tas iškraipytas signalas gali papasakoti apie stiprintuvo parametrus.

Toliau bus daug paveiksliukų. Todėl spauskite and nuorodos į straipsnio vidų…
Continue reading →

Kaip išmatuoti realų garso stiprintuvo galinguma? Nes kartais tokie užrašai kaip “1000W” tiesiog drasko akis ant nešiojamų radijų- batonų. Matavimui prireiks dviejų prietaisų: oscilografo ir žemo dažnio generatoriaus.

Pirmiausia, vietoje garsiakalbio reikia prijungti apkrovą- rezistorių. Mes gi nenorim klausytis cypimo ant viso garso, ir šiaip, galima susvilinti kolonėles. Ypač kokias kinietiškas. Rezistoriaus galingumas turi būti toks kokia numatoma stiprintuvo galia arba galingesnis. Rezistorius tikrai kaista.

Prijungiam apkrovą, prijungiam žemo dažnio generatorių. Dažnį nustatom apie 1000Hz. Tai žmogaus girdimiausias dažnis. Prie apkrovos prijungiam oscilografą. Naudodamiesi tiek generatoriaus išėjimo reguliatorium, tiek garso stiprintuvo garsinimo rankenėle, keliam garsą tol, kol nepasirodys iškraipymai. Beja, tokiam režime stiprintuvas turi galėti dirbti ilgą laiką ir neperkaisti.

Žiūrėti į paveikslėlį:

O dabar reikia biški paskaičiuoti.

P=(U/2.82)²/R

Šiame pavyzdyje: R=4Ω, U=6V. P=1.132W

Beja, tai mano antrojo lempinio garso stiprintuvo testas. O jis tikrai nėra sureguliuotas.

Iš senų lazerinių printerių aš išlupau keletą Optrex DMC50264N LCD modulių. Tai LCD su Mitsubiši M50530-026FP ir M50521FP čipetu. Tai 4 eilučių ir 16 simbolių ekraniukai. Prijungimas prie kompiuterio tik per 3 kontrolinius laidus. Ant LCd modulio yra paprastuti nuoseklus-paralelinis keitiklis padarytas su 74HC164A mikroschema. Visi mygtukai esantys ant modulio kontroliuojami panašiai, su 74HC166A.

Ant plokštelės yra vienas lizdas J1. Jo išvadai: 1- EXE, 2- +5V, 3- FPD, 4- GND, 5- CLCK, 6- GND, 7- FPS, 8- +24V.
LCD naudojama tik: GND, +5V, +24V (LCD kontrastas, kita nuo 10…24V), CLCK, FPD, EXE.

Maitinimo šaltiniai ir taip aiškūs. FPD tai duomenys perduodami į registrą, kurie užfiksuojami su CLCK pagalba. EXE tai tiesiogiai pajuntas į LCD kontrolerį, ir impulsas reikškia, kad duomenys užkrauti ir reikia vykdyti komandą. LCD kontroleris gali būti valdomas naudojant 8+3 bitus arba 4+3 bitus. Šiame modelyje kontroleris pajungtas per 4+3 valdymą. Taigi programuotojas per pirmą komandą turi pranešti kontroleriui, kad naudos 4 bitų interfeisą.

Duomenys persiunčiami nuo vyriausio bito iki jauniausio (MSB iki LSB). Bitai pajungti sekančia tvarka:(MSB) nc nc oc1 oc2 d7 d6 d5 d4 (LSB). Kad iškoduoti LCD aš parašiau mažą programą MS Visual Basic’e ir pprijungiau LCD modulį prie LPT porto per kelis TTL buferius. Šitas modulis sriobia gana dideles sroves per duomenų portą. Taip pat, gana didelės srovės teka per maitinimo laidus, ypač kai aš panaudojau mažiuką ROHM BP5311 5V->24V DC/DC konverterį, kad jis iš 5V gamintu LCD kontrastui reikalingą įtampą.

Programa labai paprasta. Duomenys surašyti lange binariniam pavidale išsiunčiami per LPT portą į LCD modulį. Pajungimas: LPT D3(kontaktas 5)=DATA-FPD, D4(kontaktas 6)=CLCK, D2(kontaktas 4)=EXE

O štai ir rezultatas:

Mygtukai nuskaitomi panašiai. Ir dar vienas momentas. Aš nepastebėjau jokio RESET įvado, todėl programuotojas turi būti labai atidus.

Pats svarbiausias yra pirmasis baitas siunčiamas į LCD kontrolerį. Aš nutariau, kad geriausiai siusti &H0D0B, (&HDB). Tai SF komanda: I/O=4bit, Font=8, Duty=10, RAM=11 (4 eilutės x 40 žodžai). Dėl to, kad matosi tik pirmi 16 simbolių, programuotojas turi persiuntinėti 24 tuščius simbolius arba tiesiogiai perstatyti kursorių į naują vietą.

Senesnėje žinutėje rašiau, kad kažkada jau dariau lempinį stiprintuvą. Šiandien, būdamas kaime ir ganydamas arklį, radau seną žurnalą kuriame yra ta schema. Kiek prisimenu, išėjimo kaskadas pas mane veikė, buvo gana didelis mikrofoninis efektas pas išėjimo lempą. O pradiniam stiprintuve matyt buvau pridaręs klaidų. Aš palikau stiprintuvą ilgesniam laikui, kad atsigautu smegenys ir motina jį išmetė, nes nusprendė, kad tai šiukšlės… 🙂

Schema spausdinimui.

Garso kokybės gerinimo rekomendacijos: pašalinti elektrolitus C9, C10 ir C11. Pakeisti rezistoriaus R2 varža į 240K. Sumontuoti grįžtamojo ryšio grandinę iš antrinės transformatoriaus apvijos per 10K rezistorių (R16) į lempos Л1б katodą (punktyrinė schemos dalis).

Išėjimo transformatorius: šerdis Ш formos. Šerdies plotas apie 4cm². Pirminė apvija turi 2500 vijų ПЭЛ 0.16 mm laido, antrinė- 75 vijų ПЭЛ 0.8-0.9 mm. Išėjimo galia ~3W, išėjimo (garsiakalbio) varža apie 4.5-5 Ω.

Lempos: Л1 – 6Н2П, 12AX7; Л2- 6П1П (6П6С miniatiurinis analogas = 6V6!, galbūt 6AQ5?)

Schema paimta iš Радио 8, 1967.