Three days ago, I noticed that mine non commercial web paged didn’t have any rank. One month ago the ranks was 5. Now it is 0. I entered “site:” command in google search and didn’t received any answer. I checked more and discovered that whole domain is deleted from google. There were more than thousand pages listed in google- from selfmade hardware for amiga computer to Lithuanian fauna lovers pages. And this blog is deleted too.

I am deleted!

It is pity, as this domain was not spoiled with trash site and is my oldest work. In fact this domain can be older than google itself. I wrote letter to google, but received only robot mail that they are not responsible for anything. In other words they said “go and fuck yourself”.

Let’s wait few days…

Kažkada, savo senam kompui Amiga buvau pasirašęs softą telefono (sinchroninių ISO 7816) kortelių nuskaitymui… Po kokių 10 metų vėl prireikė. dabar kompas biški kitoks, biški galingesnis ir biški su kitokia operacine sistemą- Windows XP. Ši programa padaryta iš senesnės ir mažesnės programos. Faktiškai, tai ta pati programa su telefono kortelės moduliu. Kad naudotis šią programa, jums reikia turėti Microsoft Visual Basic runtime. Nusikraukite ISO kortelių nuskaitymo programos archyva ir išsiarchyvuokite. Paleiskite vienintelį paleidžiamą failą. Pajunkite kortelę prie LPT1 porto.

ISO kortelė kuri buvo naudojama Kaune apmokėti už autoparkingą

Geležies dalis labai paprasta. Nereikia jokios elektronikos- programa tik skaito iš kortelės, todėl nereikia komutuoti skaitymo ir rašymo laidelių. Duomeų išvadas naudojamas tik skaitymui.

Tik 3 duomenų laidai naudojami (RST, CLK, I/O). Ir aišku žemė (GND) ir maitinimas (Vcc). Naudokite bet kokį 5V maitinimo šaltinį. Galima pasijungti prie USB ar joysticko porto. Visi kiti kortelės kontaktai nenaudojami.

Paleidus programą turite pamatyti maždaug tokį paveiksliuką:

Kairioji pusė tokia pati kaip senojoje programoje. Jei jungiate prie LPT1 porto, nieko nereikia keisti. Dešinėje yra korteliu skaitymo dalis. Laukelyje “bits to read” įvedame kiek bitų reikia nuskaityti iš kortelės. Dažniausiai 128 ar 64 bitus. Čia galima įvesti bet kokį protingą skaičių. Mygtukai “Reset” ir “Read” yra savaime aiškūs. Nuspaudus “Reset” kortelė nustatoma į pradinę būklę- galima skaityti nuo pradžių. O su “Read” mygtuku nuskaitoma bitų porcija. Jei parašysim 8 bitus, tai kiekvienas “Read” nuspaudimas nuskaitys po vieną baitą iš kortelės. “Binary data buffer” laukelyje matome duomenys nuskaitytus iš kortelės. Kadangi visi bitai netelpa į laukelį, ne viskas matosi. Galima pažymėti pele ir pasirinkti daugiau duomenų. Taip pat galima įrašyti savo duomys. Tik prašom elgtis atsargiai- programa neturi apsaugos nuo kvailysčių. Sekantis laukelis, “hex decoded buffer”, yra naudojamas dekoduotiems duomenims rodyti. Čia duomenys rodami žymiai lengviau suprantamam HEX formate.

Programinė įranga parašyta naudojantis mano senom programom ir senu istoriniu straipsniu iš interneto. Deja originalaus puslapio jau nebėra, aš jį ištraukiau iš google kopijos. (Straipsnis anglų kalba).

Kartais labai reikia ką nors pajungti prie kompo ir patyrinėti. Juk kompas tai didelis skaitmeninių signalų analizatorius. Galima pasinaudoti printerio portu. Jei BIOSe nustatytas standartinis printerio portas (SPP), tai duomenų kontaktai veikia tik kaip įšėjimai, todėl gauname tik 8 įšėjimus ir 5 įėjimus. Pradžiai užtenka. Jei naudoti sudėtingesnius režimus (EPP), tai visi DATA kontaktai gali ir rašyti ir skaityti. Seniau buvo labai lengva programuoti printerio portą- užtekdavo pasiūsti baitą į printerio porto adresą &H378-&H37F ir viskas (jei LPT2 tai 278-27F). Bet kaip išrado apsaugotą atmintį (protected memory), tai viskas susikomplikavo. Dabar, jei naudoji Windows 2K ar Windows XP, reikia naudoti specialius draiverius. Man reikėjo minimalio programos ir aš ją parašiau MS VB. Kad ji veiktų jums gali prireikti nusikrauti MS visual basic runtime is Microsoft saito.

“Port tool” tai labai paprasta ir primityvi programa. Pažiūrėkit į paveiksliuką:

Paprasčiausiai spaudžioji ant kairiojo stulpelio ir keičiasi reikšmės printerio porte. Pagal nutylėjima programa sukonfiguruota veikti su LPT1. Jei reikia kito printerio (ar bet kokio kito) porto, reikia įvesti porto adresą apačioje. Programa neturi jokios apsaugos, todėl atsargiai įvedinėkite reikšmes. Ir atsargiai su printerio portu. Ji galima ir sudeginti.

Kaip jau minėjau kitoje žinutėje, aš tebetyrinėjų elektrą taupančias lemputes. Ypač po to, kaip nupirkta Maximoje lemputė numiro per kelias dienas. Nu jau kinietiška lemputė išgasdino savo surinkimo kokybe…
GE lemputė dar neatburta. Bet internete, labai užkistoje vietoje radau mažą schemute, kuri labai labai primena kinietiškos lemputės schemą.

Gali būti su klaidom

Keletas žodžių apie schemą. Lygintuvo B1 ir C4 paskirtį visi supranta. Čia nėra jokiu galios kompensavimo įrenginiu- primityvas ir piguma. C4 apie 400v ir 10mkf. Lempos energija yra reguliuojama L1 droseliukyje. Pačio generatoriaus veikimo ir reguliavimo principo dar iki galo nesupratau.

PTC rezistorius yra naudojamas lempos paleidimui. Toks tikrai yra pas GE lemputę, bet pigioje maximos lempoje to neradau.

GE lemputėje transformatorius paprastesnis- turi tik dvi apvijas. Jie naudoja skirtingus lauko tranzus, taigi valdymo grandines galima ir sulygiagretinti.

Taigis, dirbo dirbo jūsų kompiuteriukas, o vėliau pradėjo neiššio neišto persikrovinėti, striginėti ar iš viso nebeįsijungti. Kas gi nutiko? O gal tai standartinė kondensatorių problema? Atidarykit kompo dėžę ir pažiūrėkit į kondensatorius. (Kondikai tai tokie aliumininiai cilindriukai, apvilti plastikiniu apvalkalu. Jie dažniausiai į motinines įstatomi rankiniu būdu). Jie kondensatoriaus viršus ar apačia išsipūtė ar netgi matote kažkokias išskyras, jūsų motininės plokštės kondikai “parėjo”. Kodėl taip atsitiko? Todėl, kad taupydami, kiniečiai įdėjo pigias detales. Reikia dėti ne bet kokius kondikus, bet kondensatorius su maža vidine varža, specialiai pritaikytus impulsiniems maitinimo šaltiniams.

Susprogę ir ištekėję kondikai

Dažniausiai plokštėse naudojami 1000 … 2500 mkf x 6.3V kondensatoriai. Jei problema pastebėjot laiku- kol dar nesudegė procesorius ar dar kas nors, galima suremontuoti. O jei kompas jau nebeįsijungia, gali būti ir daugiau problemų: sudegė raktiniai lauko tranzai (mosfet), pasvilo procesorius.

Galit paklausti: Ar aš galiu suremontuoti pats? Atsakymas: Jei moki lituoti daugiasluoksnes plokštes, Taip!

Kaip keisti kondensatorius? Nedidelė problema. Jums reikės keletos instrumentų: “galingo” lituoklio (apie 40 … 60W), naujų kondensatorių ir truputėlio lydmetalio su kanifolija.

Pirma apžiūrėkit motininę plokštę ir suskaičiuokit kondensatorius. Jums reikia pakeisti visus kondensatorius (1000 mkf ir daugiau). eikit į radio komponentų parduotuvę ir nusipirkit naujus kondikus. Atkreipkit dėmesį į atstumą tarp kondensatoriaus kojų. Taip pat pirkite ne bet kokius kondensatorius, bet kondensatorius su maža vidine varža, mažu induktyvumu- pritaikytus dirbti impuslinese schemose. Įdėsit šūdinus kondikus- supliaškinsit motiną.

Pasiruoškit darbo vietą. Jei jūsų drabužiai elektrinasi, galit nė nebandyti remontuoti kompus- iškrovos sugadins elektroniką.

Pakaitinkit vieną kondensatoriaus koją ir palenkit kondiką į šoną. Bet vos vos, tik miletrą ar panašiai. Poto pakaitinkit kitą koją. Neskubėkit ir nenaudokit jėgą- sugadinsit plokštę. Taip žingsnis po žingsnio ir išlupsit detalę. Lupdami pažiūrėkit kaip kondikas įdėtas- tai poliarizuotos detalės. Svarbu kur pliusas, o kur minusas. Paprastai ant plokštės būna pavaizduota kaip dedasi kondensatorius.

Kai kondensatorius išimtas, išvalykite skylutes. Lengviausia tai padaryti su specialiu atsiurbimo įrenginiu (~10Lt toj pačioj detalių parduotuvėj) arba paprasčiausiai papūsti į skylę. Galima net su dantų krapštuku pravalyti skylę- pašildai ir įkiši.

Įdėkite naujus kondensatorius, prilituokite ir nukirpkit nereikalingus laidus.

Kai visi kondikai pakeisti, prasitestuokit savo plokštę- gal ir veiks. 🙂

Visi žino tas elektros energiją taupančias lemputes. Jos naudoja standartinį lizdą, bet atrodo kaip dienos šviesos lemputė surangyta į vieną vietą. Jos naudoja mažiau srovės, bet šviečia daugiau. Jos dažnai būna pažymėtos “Watų ekvivalentais”. Kaip rašo GE saitas, žmonės yra įprate šnekėti apie lempučių galingumą matuojama vatais, todėl žmogus nelabai norės pirkti lemputę kuri naudoja tik 20W ir įsukti ją vietoj 100W lempos. Todėl įvedė “švietimo watus”. Jie rodo kokio galingumo paprastą kaitrinę lempą reikia pajungti, kad gautum tiek šviesos, kiek šviečia šį lemputė.

Kas yra viduje tokios lemputės? Korpuso pagrinde yra elektroniė plokštė su keliom detalėm- elektroninis balastas. O lempa tai paprasta liuminiscencinė lemputė.

GE lemputės balastas padarytas su lauko tranzistoriais (MOSFETais): IRFR310 ir SFR9310, tuo tarpu pigi lemputė iš Kinijos naudoja paprastus tranzistorius. Aišku Kinietiškoje lempoje nėra nei filtruojančių droselių nei saugiklio.

Aš pabandysiu nupaišyti šios lempos balasto schemą. Dėmesio, schemoje gali būti klaidų.