Labai labai dideli kondensatoriai

Yra dideli kondensatoriai ir yra labai labai dideli kondensatoriai. Pastarieji turi galingus prijungimo gnybtus su varžtais. Tokie gnybtai reikalingi praleidinėti didelėm srovėm. Kad ir tokie kondikai – 47000mkf x 80V ar 100000mkf (0.1F) x 16V. Tokie įrenginiai sukaupia gana daug energijos. Šitie kondikai naudojami, kai reikia didelios srovės impulsų- dideliuose printeriuose, didelės galios garso stiprintuvuose. Tas 0.1F kondikas labai senas, jam gal 20 ar 30 metų, bet jis pagamintas japonijoje, Matsushitos fabrike. Tais laikais dar patys japonai gamindavo… Kondensatoriaus talpa niekur nenugaravo ir vidinė nuotekio srovė labai maža- pakroviau aš ji iki 14V, po poros valandų voltmetras parodė 13V, iš ryto apie 12.5V, o po paros dar tebėra 12V!

Kondensatoriaus sukaupta energija skaičiuojama džiauliais”

E = CU2/2 ; E = J, C = F, U = V.

Taigi kondikas laiko savyje 27.6J energijos. Kaip matosi iš formulės, įtampą turi žymiai daugiau esmės nei talpa. Va kitas kondikas- 350mkf x 450V gali sukaupti apie ~73J energijos. Ir jis yra lengvesnis bei mažesnis. O tie 73J gali ir užmušti.
Todėl, jei mašinoje stovi 1F kondikas and įėjimo, jis žymiai mažiau sukaupia energijos nei kondikai stovintys po keitiklio. Va jei po keitiklio pastatyti ka nors tokio… O dabar kondiku naudingumas truputi užkeltas…

Talpa (C) yra kruvio kiekis kiekvienam voltui.

C =Q/U ; kur Q = kulonai (kruvio matavimo vienetas) ir U = Voltai.

Vidutinė galia vatais:

Pav = CU2/2t ; kur t = laikas sekundėm.

Kai kondikai naudojami impulsinėse schemose, srovė yra svarbus faktorius. Vidinė virpėjimo (ripple) srovė kartais nurodama kondensatorių parametruose RMS. O žinant kad:

P = I2R ; kur šiuo atveju R yra ESR, vidinė kondiko varža.

Iškarto matosi, kad tai yra išskaidytos jėgos, energijos parametras. Kuo daugiau išsiskiria galios, tuo kondikas karštesnis. Kuo karštesnis, tuo trumpiau veikia. ESR tai suma varžų: diaelektriko varža, plokštelių (folgos) varža, elektrolito varža, išvadų varža. Ir ji matuojama prie tam tikro dažnio. Todėl, kondikas gali gerai dirbti 50Hz klasikiniam maitblokyje, o impulsiniam ji bus totalus šūdas. Butent ši reikšmė kartais sugriauna teoriškai visiškai teisingas schemas.

Kaip pamatuoti tokių kondensatorių talpą? Ypač kai testeris matuoja tik iki 20mkf.
Štai formulė:

Uc = Usupply(1-2.718-t/(RC)).

Ti įtampos priklausomynė nuo varžos, talpos ir laiko.

Iškraukite savo kondensatorių. Pajunkit jį per rezistorių prie stabilizuoto galingo maitinimo šaltinio. Koks nors 5W maitblokiukas netinka. Palaikykit kelias sekundes ir išmatuokit įtampą. O dabar palyginkit su teorinėm reikšmėm:

Input
Maitblokio įtampa Voltais
Kondensatoriaus talpa Faradais
Resistoriaus varža Omais
Krovimo laikas Sekundėmis
Output
Laiko momentu Sekundės
Įtampa ant gnybtų Voltai

very big caps

One reply

  1. Tas 16V 100000mkf kondikas išlaikė kruvį net trys mėnesius. Aš ji pakroviau ir matavau įtampas (angliškam bloge parašyta daugiau). O poto ji užmiršau. Ir beveik po 3 mėnesių atradau ir su atsuktuvu užtrumpinau gnygtus. Buvo fejerverkas- kondikas dar turėjo labai daug energijos.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *