Internete maždaug taip parašyta: “Intelis, bendradarbiaudamas su keliom kitom kompanijom, tokiom kaip IBM, Dell, Compaq, HP ir Microsoft, neperseniausiai pristatė nauja standartą PCI (personal computer interconnection) įėjimui/įšėjimui; PCI express (seniau vadinta 3GIO arba 3 kartos bendrinį I/O). Šį vardą davė PCI-SIG organizaciją. Organizacija atsakinga už PCI standarto interfeiso tobulinimą.

Priimtas kaip standartas 2002 metų balandžio 17 dieną, PCI express bus PCI standarto pratesėjas. Jis galės egzistuoti su dabartiniu, senu PCI (programiniam lygyje- Levas), tik visiškai naujam lygyje” Nu maždaug taip ten parašyta. Tingiu gražiai versti.

Dabar 2005 metai. Yra motininės plokštės su PCI express x16, video plokštės su PCI express x16. Ir yra PCIe x1 lizdai motininėse… Bet ar kas nors matėt pirkti kokį nors PCI express x1 įrenginį? NE! Tai kokio bybio dėti į motinines tuos lizdelius ir pašalinti “seno” stardarto PCI lizdus? Mano kompiuteris turi vieną x16 ir rodos 2 x1 PCIe lizdus. Ačių Dievui ir mano didžiam protui, kad pirkdamas kompiuterį reikalavau, kad motinoje būtų maksimumas paprastų PCI lizdų. Dabar visi PCIe lizdai yra tušti, o “seni ir atgyvenę” PCI lizdai užpildyti: SCSI kontroleris, TV tiuneris, Firewire IEE1394 kontroleris ir greita tinklo plokštė. O dabar man reikėtų ismeigti dar kelias plokštes ir nebėra kur. Taigi kur tie PCIe x1 įrenginiai?

Gal jau pats laikas išimti x1 lizdus, ir pervardinti PCIe į AGP EXPRESS! 🙂

Jei jūsų monitorius (notebukas) garantinis- neardykite ir neškite į garantinį remontą!

Rekomenduoju dar pasiskaityti straipsnį apie LCD monitorių gedimų simptomus ir jų diagnostiką.

Laikas nuo laiko aš gaunu “sugedusiu” LCD monitorių. Jei įjungus monitorių matai normalų vaizdą ir juostą einančia vertikaliai ar horizontaliai (juodą ar spalvotą) tai tikrai monitorius blogas. Tai pažeista labai delikati matricos detalė. Labai labai retais atvejais padeda pačio monitoriaus suspaudimas. Bet paprastai toks monitorius neremontuojamas. Bet jei įjungus monitorių, pamatome neryškų vaizdą ar statinius raštus, tai reiškia kad remonto galimybė yra. Pagal paskutinę mano statistiką 80% monitorių susiremontuoja.

Kad pradėti monitorių remontą, reikia turėti litavimo patirtį (ypac SMD litavimo) ir keletą atsarginių veikiančių LCD monitoriaus dalių: maitblokių, kontrolerių ir matricų. Pastarosios gali būti ir sudaužytos- jų užduotis tik pratestuoti monitoriaus kontrolerį. Skirtingo dydžio monitoriams reikalingi skirtingi kontroleriai, bet va gamintojas dažniausiai nesvarbu. Taip pat reikalingas “modifikuotas” lempų keitiklis testuoti pašvietimo lemputėm.

Taigi, jei matote statinius ornamentus ar neryškų vaizdą, reikia atsidaryti neremontuojamą matricą ir pažvelgti į plokštę. Ten nėra labai daug detalių. Taip pat prašom apžiūrėti antrinį maitinimo šaltinį ir pratestuoti ar jis gamina reikalingas LCD moduliui įtampas. Poto peržvelgiam ar nėra trūkstamų ar vizuoliai pažeistų detalių. Taip pat su testerių patikrinam visus rezistorius ir kondensatorius. Taip pat pravartu patikrinti ar lankstus laidininkas neišsimovė (yra kai kuriuose modeliuose).

Toliau matome 17″ LCD matricą kuri buvo išmesta kaip neveikianti- statiniai raštai, jokio vaizdo. Taip “Chungwa” CLAA170CE (nors gali buti kad ir LM170E01 LG Philips gamybos, LTM170??? Samsung gamybos…). tiesa pasakius nesvarbu kas yra matricos gamintojas. Jas galima kaitalioti kaip tik sumastai. Netgi skirtingu gamintojų monitorių kontroleriai tokie patys! Juos galima keisti. Aš buvau įsmeigęs Philips matricą į Samsung monitorių ir atvirkščiai. Ir viskas veikia. Tie kontroleriai būna padaryti ant to pačio procesoriaus, skiriasi tik programinė įranga (firmware).

Šis monitorius iš viso neveikė. Klaidos nebuvo rastos. Todėl nutariau išardyti į mažas detalytes. Kai nuėmiau korpusą (ne monitoriaus, o matricos), ištraukiau visas plokštes ir aišku pamečiau visus varžtelius, nutariau dar kartą pabandyti jį įjungti. Ir jis pradėjo veikti. Matyt ardymo metu, kažkur kažką taip pajudinau, kad gedimas pasitaisė. (gal tai buvo “šaltasis prilitavimas” ar koks kakis įkrites tarp mikroschemos kojų).

Kiti gedimai rasti matricose: gamybinis brokas- truko “terminatoriaus” LVDS grandinėje; užsitrumpines kondensatorius 3.3V maitinimo grandinėje; atsilitavęs rezistorius (matėsi per padidinimą stiklą).

Sekanti problema- matricos lempos labai nusėdusios ir jų kištukai nestandartiniai- nesuderinami su mano turimu maitblokiu. Teko lempas perlituoti. Tai nėra sudėtinga. O šiai, kituose monitoriuose, lempos labai lengvai keičiasi- užtenka atsukti du varžtelius ir ištraukti tas nelemtas lempas.
Manau po kelių metų, daugelis Lietuvaičių išmoks keitalioti lempas, nes jų darbo laikas nėra labai ilgas.

Štai vėl surinktas monitorius. Bet aš neturiu korpuso… Ta maža žalia plokštelė tai monitoriaus kontroleris, keistas daiktas dešinėje- maitinimo šaltinis. Jis laikinai apvyniotas polietileno plėvele, kad 230V manęs nenupurtytu.

Iš kur dabar gauti tinkamą 17″ LCD monitoriaus korpusą?

Spintoje radau seną telefoną “Motorola Associate 2000”.

Maitinimo šaltinis jau seniai pamestas ir anteną kažkas nulupo. Bet telefonas vis dar tebedirba. Aišku, aš negaliu skambinti, bet girdžiu užimtuvo signalą arba suspaudes keletą klavišų girdžiu “ši paslauga jum neteikiama”. Nors oficialiai NMT-450 sistema neveikia, bet Telekomas ją naudoja paprastų linijų vedžiojimui- į įvairius kaimus ar ten, kur jau išnaudotos visos kabelio poros.

Laikas nuo laiko aš papildau savo egzotiškų lempučių kolekciją. Štai maža dalis šios kolekcijos:

Iš kairės į dešinę. 5MHz kvarcas. Nelabai senas- pagamintas 1984. But pažiūrėkit kokie grąžūs auksuoti kontaktai. Gal tai iš kokio precizinio generatoriaus?

Sekanti lempa, su adatą viduje. Tai taip vadinama rutulinė didelio intensyvumo išlydžio lempa (HID lempa). Viduje yra lašelis gyvsidabrio ir ksenono dujos dideliam slėgyje. Šios lemputės ganėtinai pavojingos- jos mėgsta sproginėti, o kvarcinio stiklo gabaliukai nematomi rentgeno spinduliais. Tai jei gabaliukas įlėks į akį…
Tai pačios ryškiausios gaminamos lempos. Jos naudojamos projektoriuose. Kad ir kino teatre. Ši lemputė visai maža- tik 150W. Bet ta galia sukišta į kokius 4 mm. (Osram XBO150 150W Xenon Short Arc Lamp).
Iš interneto sužinojau, kad IMAX sistemos kinoteatre naudojama 15000W vandeniu šaldoma lempa.
Tokios lempas jungti reikia tik su specialiai prietaisais stabilizuojančiais srovę tekančia per lempą.

Ir paskutinis dalykėlis tai iš visiškai kitos operos. Tai šviesos detektorius- fotodaugintuvas. Šios lempos tikslas detektuoti labai mažas šviesos dozes. Tokie daugintuvai gali pastebėti netgi vienišus fotonus. Šis modelis labai mažas. Turim ir didesnių. Kai šviesos fotonas trenkiasi į specialų sluosknį, jis išmušą iš jo elektroną. Elektronas pritraukiamas elektrinio lauko ir trenkiasi į specialias plokšteles. Nuo smugio išmušama daugiau elektronų. Kai praeina per visas plokšteles, signalas gaunasi ant tiek stiprus, kad jį lengva užregistruoti paprastais prietaisais.

“Burr-Brown is known as an industry leader of high-precision, audio quality op amps. These ICs can be used in a
variety of audio applications.” Taip rašo Texas Instruments dokumentas. Pagal jį ir pasidariau garso stiprintuvą. Geras žmogus davė keturius OPA541AM operacinius stiprintuvus (taigi galiu tiltinti ar jungti lygiagrečiai). Tai nuostabi mikroschema TO-3 metaliniam korpuse. Pastovus įšėjimas 5A (10A impulse, be garsas ir yra impulsas), viduje mikroschemos gali įšsiskirti 125W šilumos… Ir ji naudoja +-40V (80V) maitinimą. Toks komplektėlis duoda mūsų garso stiprintuvui daugybę galios. Ir labai labai kokybiškos galios. Aišku maitinimo šaltinis šiam monstriukui turi būti geras. Šiuo metu naudoju modifikuotą ATX maitblokį nuo kompiuterio. Jis duoda +-40V (80V), bet tik 2A. Pilnam galingumui reikia jį perdaryti… be neaišku ar aš tai darysiu. Nes dabartinis maitblokis priverčia mano turimas S-70 kolonėles šokinėti. O aš muziką klausau tyliai. Taigi visi ventiliatoriai ir radiatoriai kuriuos sumontavau į stiprintuvą neišnaudojami.

Schema nėra sudėtinga. Aš nieko neišradinėjau. Aš pasinaudojau Texas Instruments (dabartinis Burr Brown sąvininkas) inžinierių paruoštu biuleteniu numeriu: SBOA082, štai schemos dalelė:

Schemą padalinau į 2 dalis: pirma- pre amp, pradinis stiprintuvas (jei muzikos šaltinis kompas, tai jis kaip ir nenaudojams, visas garsas reguliuojasi kompiuterio mikseriu) ir galios dalis. Galios dalis naudoja SMD montažą- taip sutrumpinam visus laidus, pašalinam galimus trūgdžius. Štai plokštės nuotrauka:

Matote daugybę SMD keramikinių kondensatorių? Tai 0,22 mikrofarado kondikai. Didesniu 50V įtampai negavau. Bet jie pilnai suvalgo visus impulsinio maitblokio trigdžius. Bent jau mano oscilografas jų neranda. Aišku yra ir elektrolitiniai kondensatoriai, bet jie didžiasroviai ir prisukti su varžtais.
Dar prašom atkreipti į 0.1 omo šuntą. Tai jau iš OPA541 duomenų. šis šuntas apriboją trumpo jungimo srovę (ir truputį iškraipo signalą…) 0.1 omas apriboja srovę iki 5A, Jei jus tai nervina, prašom įsilituoti 000 omo rezistorių- bus maksimalus galingumas ir trumpo jungimo pavojus. Šuntas turi galėti išspinduliuoti 2W šilumos.

Nelabai žinau ką čia šiandien parašyti. Dirbau ūkinius darbus- atitvėriau aptvarą (levadą – čia toks keistas Lietuviškas žodis) mano arkliui. Įdomiausia, kad kaimyno kieme :).

Tai va, manau, kad aš turiu patį lėčiausia Pentium procesorių. Šis nuostabus technologijos stebūklas ko gero turi įžymų DIV bugą. Intel yra prisižadėjęs, kad bet kada gali jį pakeisti į kitą, be klaidos. Bet aš jo nekeisiu. Tokių mikroschemų jau negamina. Nuostabus storas keraminis čipas, su daugybe tikro aukso. Pažiūrėkit:

Jis dirba milžinišku 60MHz greičiu. Bet koks dizainas… aš tiesiog myliu senus PGA čipukus. Turiu netgi mažytę kolekciją- nuo 386 iki P4. Didžiausias yra Pentium Pro. Taip pat, aš turiu procesorių kuris buvo uždraustas USA. Tie amerikonai tokie keisti.. Ant procesoriaus parašyta: not for resale in USA. (ne pardavinėti amerikej). Tai sena istorija- taip Intelis bandė apsaugoti savo x86 technologiją…

Man jau užkniso visokie ventiliatoriai amžinai besisukantys kompiuteriuose ir kituose įrenginiuose. Ypač kai oras šaltas ir visai nereikia nieko šaldyti. Savo savos kūrybos garso stiprintuve aš įdėjau net 3 ventiliatorius… Jei jie visi suktusi, triukšmo būtų labai daug. Aišku jei apkrauti stiprintuva pilnai, tai tie 400W muzikos užglušintu ventiliarių užimą. Bet jei klausaisi tylios muzikėlės… Aišku modifikuoto ATX maitblokio ventiliatorius turi truputi suktis, nes jo radiatoriai labai maži ir jie šyla net laisvojoje eigoje- jis gamina +- 40V. Bet didžiuliai pačio stiprintuvo radiatoriai karšti kaip lavono subinė.
Štai schema ir plokštės brėžinys:

Visos detalės lengvai randamos- jos išluptos iš senų AT ir ATX maitinimo šaltinių.
Komentarai schemai: R3 tai NTC termoreziostorius. R5 nustatomas ventiliatorių starto temperatūra. Įšėjimo tranzistorius parenkamas pagal ventiliatorių galingumą.
R1 naudojamas padidinti prietaiso histerezei. Jį galima ir nemontuoti. Tik priklijuokit R3 prie radiatoriaus. C1 ir C2 naudojami nuo triukšmų, kad netyčia ventiliatorius nepradėtų veikti nuo kokių nors trugdžių. Jei naudojamas didelis C1, jis suveikia tai startavimo paleidėjas. Įjungus maitinimą ventiliatorius pasisuka kelis apsisukimus- pratampo tepalus 🙂 ir šiaip galima kontroliuoti įrenginio darbą. Plokštė spausdinimui.

Ši schema naudoja tiesioginį įtampos reguliavimą- daug šiluminių nuostolių. Nauja, impulsinė schema yra daug ekonomiškesnė.

Pažiūrėkit į nuotrauką:

Ką čia matot? Manot kad Dimukus is kompo? Labai panašu, bet… Iš kairės į dešinę:

1. Tai ROM! Pastovi atmintis. “Phaser 850 Ver 1.1 Roman Fonts. (c)2000 Xerox Corp. bla bla…”. Šriftai iš printerio.
2. Tai 5V, buferizuotas DIMM. Naudojamas senesniuose Apple kompiuteriuose, tai pat kai kuriuose egzotiškuose kompuose.
3. Tai PC100 3.3V DIMM. Tai jau mums įprastas kompiuterio elementas. Jau senokas.
4. O čia DSIMM, naudojamas Sun SPARCstation 10 kompiuteriuose.

Pirmi 3 skiriasi tik įpjovų padėtimi. Tos įpjovos ir nusako DIMM modulio tipą, maitinimo įtampą.

Iš kompiuterių motininų plokščių galima prisilupinėti geru ir naudingu mosfetų arba jei lietuviškai, tai izoliuoto kanalo lauko tranzistorių.

Kaip juos patikrinti? Labai lengva naudojant paprastą testerį. Daugelis pigių testerių – multimetrų turi garsinį signalą kai sujungiami laidai. Toje pačioje padėtyje galima matuoti įtampos kritimą ant diodo.
Dabar pažiūrim į N-kanalo mosfeto brėžinuką.

Matote vidinį diodą? Reikia jį patikrinti:

Matome 0.5V kritimą ant vidinio šotkio diodo. Atvirkščiai pajungus turim nieko nerasti.

Mano testeris rodo “1” kai būna atvira grandinė.
Dabar reikia patikrinti “gate” hmm… vartus, užtūrą(?). Tai valdymo grandinė, kuri prie nieko neprijungta. Tai ir turim pamatyti testerio pagalba.


O dabar pati įdomiausia dalis. Kai liečiam testerio gnybtu “gate”, mes jį įkraunam ir atitinkamai atidarom prietaisą. Kai liečia kitu poliariškumu- uždarom.
Jei mosfetas geros kokybės, jo “gate” sukauptas krūvis nespėja išsisklaidyti, ir su testeriu mes matome atvirą “kanalą”.

Testeris rodo trumpą jungimą. Tai teisybė, nes šio bandomo tranzo vidinė varža tik kelios omo dalys.
Iškraukim “gate” kad ir prisiliesdami pirštu, ir tranzas uždaro “kanalą”.

testuoti tranzai: NDB6030L, CEB6030L, PHB55N03…PHB70N03 ir t.t.

(tikrinant P kanalo mosfetus susikeičia + ir – gnybtai. Toliau viskas tas pats)

Pabandžiau prijungti toki EPSON ECM-A0404, rodos 20×2 simboliai.

Jis turi 16 pimpaliukų jungtį, biški daugiau nei standartinis 14, bet juk būna papildomi kontaktai pašvietimui ar dar kam nors. Pajungiam, įjungia ir švelnus trumpas… Kažkas negerai. Pirminė apžiūra parodė, kad tikrai 1 ir 2 kontaktai sukeisti vietomis. Perlituojam- ir vėl neveikia. Kas per biesas… Gal sudegė modulis? Pajungiam kitą. Jokių požymių. Ant kito modulio likes gabaliukas senos PCB. Ant jo matosi, kad 2 ir 3 sujungti tarpusavyje ir pajungti į GND. Dar paskutiniai 4 kontaktai sujungti į vieną vietą… Kažkos nestandartinis modulis. Skubiai sujungiam standartinį modulį (16*2) ir jungiam prie kompo printerio porto.

Viskas veikia. Čia WinAmp 5.08e. Vadinasi epson modulis nestandartinis. Trumpa paieška internete nieko gero nedavė- tik keli žmogeliukai ieškantys to pinouto.

Norint pajungti LCD modulį prie Linux sistemos reikia instaliuoti papildomą programinę įrangą. Aš naudojuos Linux Debian sistemą.

Prisijungiam root teisėmis ir rašom:

apt-get install lcdproc

Susikonfiguruojam failą “/etc/LCDd”

O čia straipsniukas kaip visdėlto pajungiamas standartinis LCD modulis prie printerio porto ir kai patikrinti su WinAmp pluginu.