Rusiškos PDP detalės

Nors esu nusistatęs prieš tarybines detales, teko kiek nuleisti savo kartelę, nes netikėtai radau gerybių. Kažkas prie n metų pasislėpė Электроника-60 kompiuterio vidurius, buvo suvyniota į chemiškai suirusį poroloną . Gal buvo kokie atsarginiai ar brokuoti ar šiaip jau buvo sukeistas ir sudėto blogi. Buvo 4 plokštės- dvi didelės: procesorius su kažkiek RAM ir kogero koks nors I/O (ar flopikų kontroleris). Aš jas atidaviau sunaikinti, nes pirmiausia rusiškos ir pilnos aukso ir žaliukų, o antriausia- plačios konfiguracijos (4 slotai). Tokio backplane aš neturiu. (visos plokštės buvo ne mano).

Užtat liko absoliuti egzotika. Kogero dvi video plokštės. Grafinės!

Kaip matosi iš nuotraukų, visi žaliukai, geltoniukai ir auksiukai vietoje. Žalia PCB netrumpina buso, bet mėlynam lizde jokios dinamikos. Plokštė neasiliepia skanuojant bussą. O štai geltona (MS4702) generavo video vaizdą lizde, bet kol aš susiradau monitorių (televizorių) jį kažką užtrumpino ir maitblokis nukeliavo į apsaugą. Gal ji dar ir sveikia, gal sriobia labai daug elektros. Ar matosi busse nespėjau praskanuoti. Reikės pradžiai patikrinti maitblokį, nes jis toks senas ir iš šiukšlyno. Dar gali būti, kad tikrai nėra galios, nes ta veikianti PDP dalis kaista kaip koks pečiukas.

Žalia plokštė tikriausiai tai 400×268 juodai baltų pixelių grafika ir dokumentacijoje kažkodėl vadinama ПБА4.135.998 nors instrukcijos gale kodas perbrauktas ir paršyta ПБА7.102.624. Ji kaip ir neveikia (ir dar kryžiukas viniuku nubrėžtas). Bet kažkur išskaičiau, kad reikia paduoti sinchro impulsus paduoti iš kitos plokštės.

Ruda plokštė: Электроника МС4702, grafinė spalvota korta 256×256 ir 8 spalvos.

Dabar nežinau, ar jas kapstyti. Artėja pavasaris ir aš visas šitas nesąmones su PDP padėsiu į archyvą.

Rotring NC-scriber CS 50

Tai straipsniukas apie sėkmingą Rotring NC-scriber CS 50 (mini ploterio) gavimą ir remontą.

Viskas prasidėjo nuo Youtubės, kur vienas dėdė remontavo tokį prietaisą. Ir man užsinorėjo tokio pat. Tačiau kainų pasiskleidimas ebay labai nustebino nuo 80€ už “neveikiantį” iki “tūkstančių” už “kvalitat zer gut”. Todėl užsistačiau automatinę paiešką ir kiek primiršau. Ir staiga pasirodė- neveikiantis, bet pigiai.

Ir kažkaip pasisekė nupirkti už pradinę kainą. Kai atvažiavo- tikrai neveikiantis. Bet neveikė, nes kiek klibėjo power kištukas. Palitavus kiek, atsirado vaizas ir rankenėlė nuvažiavo į parkavimo zoną. Net spaudžiojant raides kažką darė. Kol sugalvojau kaip pritaikyti rašiklį, prietaisiukas numiro. Dar kartais suveikdavo keli patrukčiojimai, bet vis blogyn ir blogyn. Nu tada ardom ir ieškom kondensatorių. Va šitų:

Tokių neturėjau, bet pamatavau įtampą- 5V! Todėl greitai įsmeigiau 200µF @16V, o vėliau radau 1500µF @10V. Manau mikrofaradų užteks ilgesniam laikui.

Interfeisas kaip visada tragiškas, ir manau reikėtu priprasti prie pačios prietaisiuko paišymo logikos. Pvz- nori nupaišyti apskritimą. Logiškai nuvažiuoji į apskritimo centrą, spaudi paišyti apskritimus. O tas tik pyst, ir nuvažiuoja kažkiek į šoną. Gal visa esmė tame, kad šis ploteriukas turi būti prisuktas prie braižymo lentos šlifos liniuotės1 ir važinėti ant kulmano2 patiesto vatmano3. 🙂

Manau, jei kas nors parodytų tarybiniam braižytojui šitą prietaisiuką tai jis apsisysiotų iš pavydo.

  1. Paralelinė liniuotė. Ji troselių ir svarmenų pagalba galėjo judėti po visą lentą ir jei pati liniuotė nepasukama, linijos gaudavosi paralelinės. ↩︎
  2. kulmanas – bendrinis žodis kilęs iš Kuhlmann firmos pavadinimo. Jie gamino geras braižymo lentas ir matyt sovietai buvo jų pripirkę. (nes matyt patys nesugebėjo pagaminti). ↩︎
  3. vatmanas – bendrinis žodis kilęs iš Whatman firmos. Ji ir dabar gamina visokius popierius ir laboratorinius filtriukus. Čia vėl sovietai nesugebėjo pagaminti, tai svarbius brėžinius paišė “ant importo”. ↩︎

Darbe irgi visi džiaugėsi prietaisiuku:

HP 1630A loginis analizatorius

Čia kažkas mane trolino dėl cypress loginio analizatoriaus. Nutariau pasižvalgyti po ebay šiukšlynus. Nupirkau pradžiai Tektronix, bet pastarasis nelabai. Todėl sekantis buvo Hewlett Packard 1630A. Kiek jis kanalų turi aš nelabai suprantu, kogero 32, nors rodo ir daugiau. Tiesa pasakius, nelabai rodo, nes yra ribojimas ant ekrano.

Viso pirkinys “atsistojo” arti 100€ su visais pristatymai iki mano darbo. Tačiau pilnas komplektas, ir net kažkas nepatingėjo sudėti visus laidelius ir instrukcijas. Ir dar gerai, kad tie “podai” nenusiima- nes daugelis loginių analizatorių būna su prarastais galais. O ten ne paprasti galai, o su analoginiais stiprintuvais- palaiko platesnį įtampos diapazoną ir neapkrauna tiriamo signalo.

Matyt nuo transportavimo pasislinko Yoke, todėl vaizdas kreivas.
Visi “podai”. Yra skirtumas tarp “timing” ir “state” variantų.

“User interface” visiškai nešiuolaikiškas ir gana painus. Intuityviai niekas nesigavo iš pirmo karto. Dar neaišku, ar šiame prietaise yra kokia RTC baterija- laikas nusimuša po kiekvieno išjungimo. Ir kogero visi nustatymai. Nors service manuale ir forumuose apie tai nesako.

Jei netyčia kils noras pirkti senovinę techniką, pirkite HP. Nes jie, iki kažkurių metų visus service manualus, schemas dėjo prie kiekvieno aparato. Atspėkit, kodėl daugybė “unikalių” tarybinių matavimo prietaisų taip panašūs į HP? Ne tik dizainu, bet ir viduriais. 🙂 Smagu matyt buvo visokiems НИИ “išradinėti” prietaisus liaudies ūkiui.

Čia mano PDP11 J11 CPU pasileidimas

Dabar galvoju, ar verta man išardyti tą HP dėl Yokės ir batarijos paieškos. Ar pradėti nuo instrukcijos skaitymo…

Generic C grožis arba kaip buvo geriau prie…

Tęsiant temą. Vėl tas pats PDP11, mano amžininkas ir kartu stipriai senesnis už mane. Viskas kažkaip kitaip ir panašiai. Ir toliau bežaidžiant užkniso tie visokie oktaliniai skaičiai, keistos programos (PDPGUI) parašytos Paskalyje ir su kriptiniais vokiškais klaidų pranešimais. Todėl nutariau padaryti dalį darbų old style metodu. Tiksliau- ancient style metodu. Kaip buvo prieš 50 metų ar daugiau…

T.y. renkames gryną “C” kalbą (čia bus kažkuri gcc windowsams) ir iš seno source kodo gabaliukų (archyve.org ir randominiai linkai) ir vajėzaumarija, AI generatorium generuojam naujas C programas.

Ko man reikia:

  • Parašom programą asembleryje ir sukompiliuojam. Gaunam bin failą ir lst. Tačiau čia lst kiek keistas, nes jis labai daug ką ignoruoja, rašo visokius simbolius ir t.t. O man reikia, kad išsistatytu tikras, kanoninis asembleris. Šita funkcija neprivaloma (optional), nes kai kurios programos jau bin.
  • Radau senovinį disasemblerį [disas11, 1991?] kurį pavyko sukompiliuoti. Bet jam reikia COREDUMP failų.
  • Su AI rašom bin -> COREDUMP konverterį. Beja, coredump formatą AI pats atstatė iš dalies disas11 source kodo.
  • Disasembleris duoda keistoką output failą dis, nes teoriškai galimas savaime modifikuojantis kodas. Jis rodo alternatyvini disasemblerio kodą jei prieš tai buvusi komandą pasikeistu. Gerai, kad alternatyvinis kodas pasislinkęs per tarpiukus. Su AI rašom programinę utelę kurį išfiltruoja ir palieka tik pagrindinį kodą.
  • Pagaliau išvalytas kodas visiškai oktalinis. Tam tikslui AI rašo C kalboje kitą utelę kuri konvertuoja visus octalus į hexus.

Ir tik dabar, aš galiu palyginti šešioliktainį disasemblerį su hidros parodymais ir pagaliau suprasti, kad dar reikia apšikti kažkiek žolės, kad gautusi rezultatas.

Apie ką męs čia? Ogi kad męs ne prieš AI. Tai geras įrankis ir teisingai naudojamas veikia. Paprašai parašyti utelę (beja, čia pačio AI pasiūlymas, nes jis pabijojo konvertuoti galbūt užkopyraitintą failą) ir jis parašo. O poto sakai- o tu padaryk, kad skaičiukai būtų su leading zero, išėjimas į failą, o ne stdout ir kad kai kurios specifinės eilutės eitu kitaip. Ir tas AI vergas sugeneruoja. Programos paprastos, bet pačiam rašyti nuo nulio gautųsi gal per daug laiko. Čia atsakymai atėjo per sekundes.

A, ir dar, reikėjo binarinį failą konvertuoti į oktalinį, tinkamą pumpuoti tiesiai į CPU per ODT. Toks bin to ODT text stream konverteris.

o dabar viską sukišim į makefile ir viskas man veiks automatiškai, vieno mygtuko paspaudimu.

Microslop mikrotranzakcijos

Šiuolaikinio pasaulio realijos. Seniau arba negroja arba instaliuoji kodeką. Dabar MS tiesiog prašo pinigų. Ir tas kitiems “juokingas 1$” surenka ypač daug pinigų, nes žmonės priprato prie mikrotranzakcijų.

Kapitalizmui pavyko pakeisti žmonių mąstymą- nuomoti, o ne turėti. Gauti produktą be komponentų ir prisipirkti vėliau. Sutikti, kad produktas “suseno” ir nebeveikia, todėl reikia pirktis/nuomotis naują.

Ghidra ir PDP11

Biški užsiciklinau su savo PDP kompiuteriu. Ir nutariau vieną programą kiek kitaip paleisti. O tam reikalui reikia daryti disasemblerį. Tačiau chaotiškam listinge (LST) labai sunku susigaudyti. Tačiau pasaulis išrado gana patogias priemones, kaip Ghidra. Tačiau viena bėda- nėra modulio PDP kompiuteriams. Kažkur githube guli kažkoks tvarinys kuris tipo palaiko PDP11, bet ten pati Hidra sulaužyta dalimis (ir nesikompiliuoja) ir kiek žiūrėjau, pačio PDP modulio (language) nėra. Vėl apgavystė. Todėl biški užpykau ir nutariau pasidaryti savo, “su šliundromis ir pokeriu“. O ten tokia “rogių kalba” (SLEIGH)…

Kol kas darau tik disasseblerį, nes iki kitoko nepriaugau. Ir dar kalnas klaidų nes:

  • Aš nesuprantu rogių kalbos
  • Aš nesuprantu PDP J11 procesoriaus kalbos
  • Aš nesuprantu PDP asemblerio
  • Aš neapkenčiu aštuntainės skaičiavimo sistemos
  • Aš nesuprantu ten kažkokio p-code, kur rašosi { } skliaustukuose

Šiaip procesorius makro CISC ir kogero pilnai Ortogonalus. T.y. visos komandos turi visus adresacijos būdus. Netgi nelogiškus, su visais galimais registrais- pvz operacijos su PC veikia kaip ir su bet kuriuo registru. Tačiau operacijos su PC turi savo sintaksę suprantama žmonėm. Palyginam:

A:	MOV (PC)+,R1
	.word 5
	HALT
B:	MOV #5,R1
	HALT

Atrodo kaip skirtingos programos (A) ir (B). Tačiau listingas rodo:

11 000024 012701                  	MOV (PC)+,R1
12 000026 000005                  	.word 5
13 000030 000000                  	HALT
14 000032 012701  000005          	MOV #5,R1
15 000036 000000                  	HALT

Binarinis kodas visiškai vienodas. Paprasčiausiai iškreiptas parašymas (PC+) programoje (A) sako, kad imk reikšmę sekančia už PC ir naudok, o poto PC padidink. O programoje (B) sako, imk tiesiog skaičių ir naudok. Bet tas skaičius kaip tik ir stovi prie komandos…

O dabar įsivaizduojam, kad komanda MOV turi du parametrus. Tie parametrai gali buti su 7 skirtingom adresacijom su 7 skirtingais registrais ar tiesioginiais skaičiais. Komanda MOV gali užimti ir vieną žodį (1Word=2bytes), ir du žodžius, ir tris žodžius (6 baitus!)…

Bet kad žinotumėt koks kaifas, kaip pradeda biški viskas veikti- smegenių mankšta. Čia jums ne shortus skrolinti youtubėje.

Ai, dar nepabaigtas produktas GitHube: Ghidra PDP11 processor language file/module (slaspec).

P.S. žinokit, ta hidra moka atkompiliuoti gcc programas. Bent jau mano kurybą su STM32 gana gerai atkompiliuoja.

Su Naujais, 2026 metais!

Šiaip ne taip datempėm iki 26-tų šio šimtmečio ir tūkstantmečio metų. Baisu pagalvoti, bet ketvirtis dvidešimt pirmo amžio praėjo. 2025 metai buvo nelabai kokie bent jau dėl blogos ir šaltos vasaros. Jau nekalbant apie visus kitus niekus. Todėl va jums linkėjimas:

…gili potekstė….

Čia, galima sakyti, amžina lempa. Tai bekontaktė gyvsidabrio lempa (EDL electrodeless discharge mercury lamp arba Induction-lighting). Jos amžius priklauso tik nuo liuminiforo patvarumo ir ar nebus sudaužyta.

O toliau galerija randominių nuotraukų ir palinkėjimai prie jų:

PDP 11/70 (?) veikia!

Jau anksčiau rašiau, kad viskas prasidėjo nuo procesoriaus, poto radau backplane, poto radau kito procesoriaus plokštę. Poto pirkau J11 procesoriaus plokštę (M8192) ir RAM (M8059). O paskutinis pirkinys- combo plokštė (M8047) 2x UART, ROM ir RAM.
Taip po truputi ir biški pridedant šūdo ir pagaliukų gavosi mano PDP11/70 variantas.

Nors UART plokštę pirkau su paveikslėlių rėmeliu (užtat pigiai), po valandos skaitymo, pavyko sukonfiguruoti ir paleisti kompiuteriuką. Pašalinau ROM ir kiek pačiupinau jiumperius (čia wire wrap sujungimai).

Šis agregatas jau sriobia energiją. Mano laboratorinis maitblokis jau nepatraukė- virš 5A iš 5V. Todėl radau kažkokį archainį maitblokį su visom reikiamom įtampom (+5, +12 ir -12V) ir viską sudėjau į šiokį tokį korpusą. Viena bėda- kompiuteris tai colinis, o mano visos dėžutės metrinės. Todėl net vieną vakarą sukiojau varžtelius.

Kad jus žinotumėt, kaip mane pradžiugino šis vaizdelis:

Kartais kiek nedaug reikia iki laimės momento. Kažkokie kvaili oktaliniai skaičiai…

Dabar reikia kažkaip išmokti naudoti “PDPGUI” programa ir per ją galima pakurti tikrą operacinę sistemą. O poto gal net ir žaidimą.
Beja, savo eksperimentų su vienišu J11 procesorium neužmečiau. Tik ten mano smegenys sunkiai veikia ir viskas netelpa į senovinę CPLD (pernelyg platūs busai – 16 ir rodos 24 bitų. Nebelieka “takelių” viduje mikroschemos).
Dar reikia išbandyti ir procesorių iš šiukšlyno nardymo.

Ir dar va šitas lobis. Aš jam backplane neturiu. O gal užtektu panaudoti tik dvi jungtis?

dešinėje plokštėje nėra pagrindinio “control” čipo.

O dabar “fun fact”. Pasirodo šie DEC PDP kompiuteriai praktiškai nėra 16 bitų. Realiai tai 8 bitų mikrokontroleris kuris vykdo mikrokodą ir emuliuoja 16 bitų kompiuterį. J11 procesoriuje viskas vienoje mikroschemoje. O štai senesniuose modeliuose buvo galima net patiems juzeriams susikurti mikroprocesoriaus komandą. Arba nusipirkti “optimizuotas” komandas kokiems nors “biznio” ar “mokslo” skaičiavimams.

Tikrai įdomi relikvija. Bet vistiek dar norėčiau gauti daugiau šio kompiuterio komponentų ir gal visdėlto tarybinį ДВК-2, su “kanoniniu” metaliniu korpusu ir su “dizainerišku” displėjumi (15ИЭ-00-013).

P.S. visame internet nėra padoraus “backplane” aprašymo, kuri kogero atitinka ir DVK. The PDP 11 backplane bus and card pinout.

MicroNecroWare

Kol kas nieko padoraus nepadariau, todėl noriu pasidalinti ištrauka iš mano mikroschemų kolekcijos. Šios dienos tema- keramikos korpusai, auksas, senovė ir netipiniai sprendimai.

Viskas prasidėjo, kai 1971 metais pasirodė pirmasis 1702 čipas. Intelio originalo neturiu, bet va jums antikvaro.

Aprašymai:

  • nežinoma 1 ir nežinomos 1 vidus – neįdentifikuotas čipas.
  • D2708, D2708 vidus – 8 kilobitų (1kilobaitas) EPROM. Multi poliarinis maitinimas? (+5V, -5V ir +12V)
  • MK2716, MOSTEK – 16 kilobitų (2 kilobaitai) EPROM.
  • MM1702, MM1702 vidus – 2 kilobitai (512 baitų) EPROM. Kaip manot, papildomas čipas viduje diodas ar kondensatorius? Dvipoliaris maitinimas! (+5V ir -9V)
  • MS2516, MS2516 vidus – 16 kilobitų (2 kilobaitai) EPROM.
  • nežinoma 2 ir nežinomos 2 vidus.
  • Intel P4002-1 kogero 320 bitų RAM (4 bitų pločio).
  • Intel P4040 – 4 bitų procesorius.
  • D8748 – 8 bitų mikrokontroleris.
  • К573РФ6А ir jos vidus – 64 kilobitų (8 kilobaitai) EPROM. Viena prarado turinį, kaip tik ta, kurioje buvo mano pirmas “komercinis” softas ZX spektrumui– LPT ir Epson printerio draiveris. Kuris net pseudografiką spausdino. O kita puikiausiai išlaikė info.
  • К573РФ6Б tas pats kaip viršuje, tik kitoks, naujesnis korpusas. O čia Орион softas.
  • MWS5101 – 256 * 4 bitai RAM (128 baitai).
  • Signetics 2650AI – bitų procesorius.
  • M27C322 ir jos vidus – 32 megabitų, 16 bitų pločio EPROM (2M words, 4M baitų).
  • M27C160 – 16 megabitų, 16 ir 8 bitų pločio EPROM (1M words, 2M baitų).
  • AD569AD – 16 bitų DAC.
  • AD676JD – 16 bitų ADC.
  • D27C1024A – 1 megabitų, 16 bitų pločio EEPROM (64K words).
  • D8751H ir jos vidus – MCS51 mikrokompiuteris su UV valoma EEPROM.
  • Burr Brown DAC80 – 12 bitų DAC.
  • MK38P70 + M2764 – keistas sprendimas: mikrokontroleris ir ant kupros (piggyback) EPROMAS. Tai ST eksperimentai. Galvoju, kad toks korpusas buvo labai brangus. Beja EPROM viduje matosi irgi papildomas čipas (diodas?).

Ir bonusas:

Altera EP600DC ir Intel D5C060

Taip CPLD (programuojama logika). Altera EP600DC ir Intel D5C060. Tokias galima ištrinti, bet manau nei softo tokiom projektuoti ir programatoriaus tokias jau rasti nebegalima.

Dumpster diving 2025.11

Kaip jau rašiau, ieškojau savo PDP11 “kompiuteriui” likusių elementų. Visko neišknisau, nes didmaišių neleido ištraukti. Reikės nutaikyti momentą kai viską rušiuos ir kažkaip sudalyvauti. Tačiau biški radau retro elektronikos ir prototipavimo pavyzdžių- wire wrap, perfoboard ir pan. Todėl galerija.

Nardymos po šiukšles buvo beveik sėkmingas. Gaila, kad dėl Au nulaužė kažkas PDP Q-bus plokščių jungtis. Kiek gi ten to aukso ir buvo…


2025.12.03

ir ką męs čia matom… pdp lsi 11?