Levas, SSD ieškotojas

Yra toks vidinis juokas kai ateinu į elektronikos sandėlį. Vieno žmogučio vis klausiu- ar radai SSD diskų. Nes jis dažnai ardo nešiojamus kompiuterius, kartais rušiuoja maišus diskų ir šiaip elektroniką. O jis atsako- nenervuok (jis pats nori kompa savo pasigerinti). Kodėl nenervuoti? Ogi aš paskutinius 5 kartus po tokio klausimo randomiškai ką nors pakeliu ir ištraukiu SSD diską. Tiesa, tai dažniausiai kokios nors Adatos ir mažų dydžių iškasenos.
O dar būna serveriniai diskai ir gana greitai tas žmogus suprato, kad SAS diskai tai ne SATA diskai.

šitas diskas turį kažką panašaus į USB jungtį kitame gale. Nežinau kas ten.

Va čia jums SAS solid state beveik 2T diskas. Bet jis neveiks net jei ir pavyks pajungti fiziškai (diskas senas naujas- NOS. Čia HPE padovanojo). Man pačiam namie SAS diskai neveikia nors fiziškai galiu įkišti, nes prisukau prie savo stacionaraus kompiuterio SAS krepšelį. Kuris pas mane atsirado 2016 metais ir dar komentaruose paminėtas EVO850.

Kaime, kai reikėjo žaisti su juostelėm ir SAS jungtimis, tai prie linux kompiuterio prisukau rodos HP RAID SAS kontrolerį (jo firmware galima perrašyti į “normalią”.) ir kitą tokį pat krepšelį. Man patiko jo dizainas. Ir operatyviai galiu kaišioti diskus tarp kaimo Linux ir namų Windows.

HP SAS krepšelis ir kažkoks SAS kontroleris ant PCIe raizerio ir netestuotas komplektas iš IBM serverio

Todėl galiu jungti ir SAS diskelius. Tai sukėlė laviną- aš pradėjau kaupti visokius mažiukus SAS diskelius. Ir jau kuris laikas pradėjo rodytis tokie diskeliai be “10K”, “15K”, o su kukliu “SSD”.

Čia diskeliai mažiukai, bet jau indomūs. SSD diskai čia kiek kitokie, jie pastorinti, sunkūs ir jaučiu kiek kitokių parametrų nei eilinis SSD.

Ir šiais metais, kažkoks HPE atstovas (Hewlett Packard Enterprise) išmetė kiek labai senos, bet nenaudotos technikos (NOS – new old stock). Jau kiek rašiau apie Arubas namų WiFi tinkle. Tačiau čia diskeliai. Jie buvo supokuoti individualiose dėžutėse, su rėmeliais. Kai kuriuos rėmelius nuėmiau ir išmečiau, nes ne mano stiliaus, kelis rėmelius nutempiau prie darbo serverio- mūsų serveris HP.
Ant viršaus- Samsung EVO 850, šio straipsnio kaltininkas. Jis buvo mano nešiojamas kompe ir dirbo virš 10 metų. Tačiau jis mažiukas ir mano pornografijos archyvas nebetelpa, ypač kai atsirado 4K. Taigis, bežaidžiant pastebėta, kad ant vieno diskelio buvo parašyta ne SAS, o SATA. Ir pasirodo, į HPE serverius buvo dedami SSD diskai.

Taip mano kompiuteryje atsirado HPE MK000960GWCFA diskas (realiai tai Samsung), o senasis EVO automatiškai pavirto rezervine kopija. Ir kaip tokiam senam kompiuteryje kaip DELL LATTITUDE E6540 naujas HPE diskas laksto kaip vėjas. Bet tiesa, jis kiek šiltesnis. Tačiau žinant kaip kaista šitas i7 nešiojamas antikvaras, tai ne bėda. (nekalbėkit apie M2 NVE, nelyginam. Žinau. Stačionariam kompiuteryje toks stovi. Tikrai greitesnis. Šie diskai yra hotswap archyvai ir panašiai. Pasmaukykit savo NVE veikiančiam kompe 🙂 ).

evo greitis buvo 65.67MB/s kai naujas buvo

Tai va. Aš tik norėjau pasigirti savo laimikiu. Ir spėju, ta kaina tikrai buvo tokia, kaip čia parašyta. Beja būtent toks rėmelis eina į mūsų darbo serverį. Bet dėti ten SSD? nu jau ne. Idėjau mechanika, gal 4T. Irgi HPE NOS.

O šiais laikas nemokamas Windows klonavimas be išorinio boot disko buvo atliktas su DiskGenius. Jokių crakų, nusikroviau iš oficialaus puslapio. Pusvalandukas ir HPE diskas kabantis ant USB laido pavirto sisteminiu. Tiesa, hidden diskas (system recovery) pasidarė matomas. Vėliau paslėpsiu. Tačiau aš dabar turiu daugiau vietos filmukams ir nuotraukom. Ir puiki rezervinė offline kopija spintoje.

Truputi sunervino reklama :)

biški man čia eismą reguliuoja, tai nutariau pažiūrėti Lietuvišką žiniasklaidą… nu bl&%$#, reklamų daugiau nei kokiuose “free software dowload” puslapiuose. Iš tikro, aš nesilankiau tuose puslpiuose jau metų metais.

Todėl pirmiausia išjungiam “secure DNS” – ten tikrai nieko nėra secure, visi duomenis apie jūsų lankomus porno saitus yra saugomi ir parduodami. Toliau einam į host failą (C:\windows\system32\drivers\etc\hosts) [failas reikalauja admin teisių] ir jį redaguojam arba pakeičiam maniškiu.

ir kiek mažiau mirgesio puslapiuose. To “skaičius-bet” puslapio reklama eina iš pačio 15minučių, todėl ir rodo.

Pakeliui senus korelius ir fotošopus galėsite testuoti.

Galima tokius blacklistus ir į firewallą supumpuoti.

Kas baisiausia toks domeinų sąrašas sugeneruotas iš vieno atidaryto 15 minučių puslapio. VIENO, Karlai, vieno vienintelio. Apie 150 skirtingų domeinų iš vieno puslapio.

Interneto dinozauras Levas

Kuičiausi su senais loginais, prisiminiau facebuką. Vienas prisijungimas suveikė, o štai kitą iškarto užblokavo, nes “įtartina veikla” ir paprašė prisijungti su tuom “prietaisu kuriuo buvau prisijungęs”… kogero 2014 metais. Nemanau, kad pavyks atblokuoti tas kapines. O pakeliui pradėjau kuistis ir atkasiau interneto archyve pirmojo savo puslapio kopija. Dar iki domeino pirkimo…

Žinot, gaunasi, kad aš esu senesnis ir už facebook, ir už google… “Main gate page. ©1997;,1998,1999 by Savel. Version 2.2.1 (1999.01.16)” sako, kad pirmos versijos buvo 1997 metais. Taigi 29 senumo.

Windows gelmės

Buvo blogai įkištas USB kištukas ir Windows pradėjo mėtyti keistas klaidas. Čia per FAR klaida parodyta, tačiau patikėkit, tokia pat klaida buvo ir pas windows failų kopijavimą (windows explorer, error 800700221).

Klaida skamba keistokai “The wrong diskette is in the drive. Insert %2 (Volume Serial Number: %3) into drive %1.“.

Kas pirmiausia keista- kada skaitytojai paskutinį kartą naudojo disketes, tuo labiau kokias nors instaliacijas kai buvo naudojamos keliose disketėse įrašyti failai? Čia į “sexy” galite nekreipti dėmesį- aš mėgstu naudoti “neteisingus” pavadinimus. Mano darbo kompiuteryje galima rasti ir “xxx” ir “porno” folderius. Matyt kažkoks paaugliškas protestas.

Antras keistumas- tie “%2”, “%3”, “%1”. Tai FormatMessage() komandos parametrai, panašiai kaip printf.

Vadinasi kažkur giliai giliai, kokio nors kernel32.dll gelmėse tupi Windows NT3.x klaidų pranešimai (win32) kurie kiek nesuderinami su šiuolaikiniais reikalais, tokiais kaip USB šokinėjimas tarp 3-2-1 standarto esant blogam kontaktui. 🙂

Visus kitus klaidų pranešimus moderni sistema “perima” ir perrašo į kažką panašaus į “The printer is out of paper.” ar “The system cannot read from the specified device.”, o štai šio specifinio niekas ir nepastebėjo. Todėl modernūs windowsai neradę klaidos pranešimo, krapšto savo “atbulinį suderinimą” ir iškasa tokį antikvarą.

O problema pasitaisė pasmaukius už USB laido.

  1. 0x80070022=0x80070000+0x22, ERROR_WRONG_DISK=0x22?, HRESULT The operation completed successfully= 0x80070000. Ir sumoje klaida “The wrong diskette is in the drive. Insert %2 (Volume Serial Number: %3) into drive %1.”. Paprasčiausiai OS nenusiuntė klaidos sukelėjų pavadinimus, arba dar giliau, disketės skaitytuvas negali būti su kokia nors “E” raidė ir gal “volume serial number” pasidarė žymiai didesnis nei buvo kokias 1993 metais. Far manager naudoja kitą API, bet klaida lieka ta pati. Trumpai sakant, kažkas užmiršo 0x22 klaidą. ↩︎

pamišusiems:

#include <windows.h>
#include <stdio.h>

int main(void)
{
    DWORD err = ERROR_WRONG_DISK; //dec 34 = 0x22, tas pats kur su %1, %2, %3
    LPVOID msgBuf = NULL;

    DWORD flags =
        FORMAT_MESSAGE_ALLOCATE_BUFFER |
        FORMAT_MESSAGE_FROM_SYSTEM |
        FORMAT_MESSAGE_IGNORE_INSERTS;

    DWORD len = FormatMessageA(
        flags,
        NULL,
        err,
        0,              // kalba: 0 = automatinė
        (LPSTR)&msgBuf, // čia Windows įdės tekstą
        0,
        NULL            // argumentų nėra, todėl %1, %2 liks neišpildyti
    );

    if (len == 0) {
        printf("FormatMessage failed: %lu\n", GetLastError());
        return 1;
    }

    printf("Klaidos tekstas:\n%s\n", (char*)msgBuf);

    LocalFree(msgBuf);
    return 0;
}

Čia AI parašė. O rezultatas:



Klaidos tekstas:
The wrong diskette is in the drive.
Insert %2 (Volume Serial Number: %3) into drive %1.


C:\Users\User\Documents\Visual Studio 2022\FormatMessage\x64\Debug\FormatMessage.exe (process 11468) exited with code 0 (0x0).

26-tos vasaros fotopostas

Nieko specifinio nedariau, todėl nedidelis fotopostas. Dabar aš gyvenu fazendoje ir pasiėmiau kiek laisvų dienų. Ta proga kiek apsitvarkiau rūsį:

Kiek medienos ištraukiau iš rūsio
Šios batareikos generuoja vos 600W, nes piko metu užstoja medžiai

Berušiuojant lentas radau ąžuolinius 2×2″ (5x5cm) brūselius, kuriuos buvau pamiršęs. Tai jie pragulėjo apie 20 metų, gerai išdžiuvo. Tai buvo kiek brokuota mediena… Bet prisiminiau, kam ji skirta ir susiradau senovines špižines kojas:

Tokios kojos buvo naudojamos visuose parkų suoliukuose. Jos labai sunkios- todėl niekas suoliuko nenusineš. Riesta forma labai ergonomiška, tačiau reikia daug siaurų lentelių. O dar, visos skylutės išgręžtos kiek kreivai, tai tokio suoliuko surinkimas grynai rankinis darbas.

kogero ąžuolas
darbo eigoje
M8 “carriage bolts” – amžinam
Matosi medienos brokas

Su freza nuskutau dvi briaunas- kad subinės nebraižytu. Prisukau su arkliniais M8 “carriage bolts”- DIN 603 (kaip jie vadinasi Lietuviškai?). Mediena tikrai brokuota, su trūkimais, augliais ir krentančiom šakom. Tačiau suoliukai tai nėra bėda- atsukau gerąją pusę į viršų.

Galutinis suoliukas:

Šiaip, suoliukas patrumpintas- apie 150cm ilgio. Toks ilgis buvo man reikalingas, o ir mediena geriau suėjo.

Dar buvo kiek elektroninės pagalbos ir va ką prisodino voverys:

čia ne mano
čia ne mano
Voverių išdaigos

Vienam žmogui reikėjo pagelbėti su home assistant- bet su bendrom pajėgom jis sujungė visus kondicionierius, rekuperatorius ir dar kažką į vieną sistemą. Čia mažo viešbučiuko kontrolė. Guodėsi, kad žmonės bet ką prispaudžioja pas kondicionierius ir jam užkniso viską atstatinėti. Dabar viskas bus išmaniai- centralizuotas valdymas, o klientams bus QR kodas į vidinį WWW.
O voverys pilną kiemą prisėjo graikinių riešutų.

O čia vienas lifehack iš Japonijos.

Grioveliai ant pakopų
Nėra labai gilūs. Dar ir paspalvinau.

Ant laiptų pakopų reikia padaryti “išgriaužas”, kad atsirastu taktilinis ryšis. Tada, kai lakstai basas, jauti pakopas. Pats slydimo sumažėjimas minimalus- tačiau esmė glūdi pasąmonėje. Susiformuoja refleksas, kad koja turi jausti tą griovelį. Jei koja nejaučia griovelio, vadinasi koja neteisingai pastatyta. Pats asmeniškai esu griuvęs nuo šitų laiptų. Viena karta su šuniuku.

Ir dar liūdna nuotrauka:

Sužeistas stirninas

Šis stirninas kogero lankėsi mano kieme žiemos metu. Buvo pritrypta ir prišikta. Tačiau vasaros metu kažkas atsitiko ir tokį aš ji pamačiau prie kiemo vartų (bliūda atnešė kaimynai). Ar jis susidūrė su automobiliu, o gal šoko per pernelyg aukštą tvorą… tačiau galinės kojos nesivaldė ir buvo kažkiek kraujo ant vidinės pusės. Teko skambinti 112 ir jį kogero sunaikino. Nemačiau kaip ji paėmė.

Impregnantas < > antiseptikas?

Antiseptikas – fungicidinis ir insekticidinis produktas, skirtas prevencinei ilgalaikei medienos apsaugai nuo pelėsių, medieną ardančių vabzdžių ir grybelių.

O štai senukuose parduodamos impregnuotos lentos:

Čia tikrai pelėsis! Ir jie tai laiko ekspozicijoje.

Dabar man durnam paaiškinkit kas čia durnas? Ar tie kurie sudėjo supelijusias lentas į ekspozicija? Ar tie kurie aiškina, kad lentos “impregnuotos”? Gal lentos impregnuotos dažais bet ne fungicidais? Ir kokie durniai pirks tas lentas dabar. O ir ką galvoja tie durniai, kurie pirko tokias lentas senukuose pernai ir išsiklojo savo terasas?

Molis 2

Tai pratęsimas apie Didžiosios gatvės remontą. Prieš mėnesį rašiau apie remonto pradžią. Dabar bus “updeitas”. Norėčiau tik patikslinti, kad pagrindinius remonto darbus šiuo metu atlieka “Kauno vandenys”, visokie “keliai” tik susirinko asfalto dangą. Vaizdas pasislinko. Beja, jei jūsų automobilio klirensas didesnis ir turite kiek naglumo, ne darbo metu galima pravažiuoti senuoju maršrutu- pats posūkis jau pravažiuojamas. Kuitimas vyksta ties 65 namu (kur senais laikais lakstydavo savižudės vištos).

Dar galima pastebėti, kad priešgaisriniai hidrantai pakeitė kelio pusę. Dar yra nedidelės viltys apie kelio praplatėjimą, bet įtariu visą ploti užims pėstieji ir dviratininkai (kad jie padangas prasikiaurytu).

Bandau ieškoti geresnius remonto žemėlapius. Tačiau nelabai… Nafig tas žiedukas pradžioje tai nežinau.

Tai “siūlomas projektas 2019”, gali būti, kad paskutinė redakcija bus kitokia.

Ar męs mokam važiuoti automobiliu?

Per savo automobilisto karjerą teko pavažinėti su keliais skirtingai automobiliais- ir su žiguliuku 7 (benzinas, 1452cc), ir su opel kadett GSI (benzinas, 1998cc), ir su pamažintu VW golf joker (benzinas, 1390cc) ir su dabartine senute honda civic (žibalas, 2204 cc turbo i-CTDi). O dar trumpai teko važinėti ir didelėm BMW ir su visokiais WV kablais, autobusiukais. Nekalbant apie visokius Bolt/CitiBee kastratus.
Kiekvienas automobilis skirtingas, tačiau bendri principai tokie pat- yra variklio apsukų darbinė zona, kur didžiausias sukimo momentas, yra zona kur daugiausia galios ir yra zona kur mažiausiai ėda kuro. Ir labai gerai, kai tos zonos persidengia.
Gal ir nerašyčiau šio straipsniuko, bet prieš kelias savaites buvo pokalbis su profesionaliu vairuotoju- važiavom mažu sunkvežimuku. Ten buvo 3 litrų turbo dizelis, tačiau važiuojant tuščiai (du diedai nesiskaito), užmiestyje motoriukas ūžė kaip bormašina ir aukštesnis bėgis buvo retai jungiaimas (ten jų buvo 6 vienetai). Aš taip atsargiai paklausiu, kodėl laikom 4000 apsukų. Ir man atsakė, kad taip geriau traukia ir taip neužsikemša EGR. Aš toliau temos nevysčiau, tik paminėjau, kad mano hondutė-senutė (19 metai suėjo) važiuoja ant žemų apsukų ir net teoriškai, kai variklis mažiau sukasi, jis ir ilgiau gyvena. Buvau paaiškintas, kad aš ne vairuotojas…

Aišku čia gudravimas, kelionės ilgis tik 45km, užmiestis, kiek miesto ir vienas sustojimas kai atšalo variklis. Tiesa šioje kelionėje buvo ir vienas kamštukas. Pas šitą variklį labai priklauso žibalo sunaudojimas nuo temperatūros. Tačiau šio eksperimento metu, užmiestyje važiavom saugiu greičiu, kartu su kitom mašinom- nuo 105 iki 70 km/h. Mieste važiavom griežtai pagal taisykles, nes buvo tokia nuotaika. Variklis nečiupintas nuo savo gimino laikų, tiesa nuvažiavo nepilnus 200 megametrus. Tai kogero mažiausiai kuro vartojantis ir daugiausia macnumo turintis motoriukas- jis iki 1500 apsukų dirba atmosferiniam režime (a.k.a ekonominis gaidelis), nuo 1500 pradeda suktis honeywellas ir kuro sanaudos pakyla. O jei norim biški parodyti visokiems bmw ant Kalantos gatvės kalnelio (4 bėgis neperjungiant), tai ties 2500 kažkas dar pasijungia ir žibalas liejasi kibirais- jaučiasi iš keisto karščio ir triženklio greičio. Ir niekada nebuvo tie 4000, juolab ten arti ta baisi raudona zona.

Tai kaip visdėto skaitytojai manot, kaip reikia važiuoti automobiliu?

Gerai, gerai. Va jums rudens-žiemos-pavasario statistika (7538km):

Apie 6 litrai šimtui kilometrų. Neužmirškit, kad žiema buvo šaltoka, ir hondutės variklis sušildavo tik prie pat darbo.

Ir paaiškinkit, kaip aš turėsiu šį motoriuką išmesti 2027 metų rudenį? Mane taip tėvai nemokino.

P.S. tam sunkvežimukui užkalė variklį 🙂

Neužmirškit klijų

Beklijuojant tapetus iškilo geometrinių problemų- namelis kogero niekur neturi 90 laipsnių. O dar taip gavosi, kad tapeto kraštelis toks siaurutis. Ir aišku, originalūs klijai visiškai nelaiko tokio mažo ploto. Tačiau ne visi klijai. Yra toks magiškas klijus- metil ir etil cianoakrilatas. Arba buitiškai- super glue. Tačiau jis visokius tapetus prie tinko sunkokai klijuoja. Tačiau jei panaudoti spartintuvą (aktyvatorių)- specialų purškalą arba kokį “nefrasą”, “stabdžių valiklį” (Hydrocarbons, C6-C7, n-alkanes, isoalkanes), viskas vyksta labai greitai.

Atitempiam kiek tapetą (dali klijuojamos zonos), patepam klijais, pasmaukom, kad klijai visur patektu, prispaudžiam su špakliuote ir papurškiam aktivatorių

Kaip matosi, klijuoja stipriai. Špakliuotė irgi pakeliui prisiklijuoja. Ir ne bet kaip, o per briauną.

Šis klijų komplektas kainuoja apie 4€. Ten tikrai daugiau klijų nei tiubikuose. Klijai nėra labai “aktyvūs”- atidarytas buteliukas stovi nuo praeitos vasaros. Klijai iš tiubelių greičiau užkietėja. Svarbu, kad į buteliuką nepatektu drėgmė ir nešvarumai. Ir aišku visokie aktyvatoriai su acetonais.

Tokius klijus pradėjau naudoti kai pamačiau, kad juos naudoja visokie staliai.

WiFi upgreidas

Norėčiau padėkavoti vienai kontorai, kuri netikėtai pasidalino visokiom gerybėm. Remiantis geriausiomis žaliosiomis paskatomis, įrangą panaudosime.

Mano namuose (ne fazendoje) kažkokia anomalija- WiFi nėra stabilus. Aišku, dalis nestabilumo gaunasi dėl to, kad viskas surinkta ant šiukšlių- pradedant mikrotik ruteriu, baigiant WiFi AP. Taigi, utilizavo biški įrangos ir pamačiau keletą AP. Jie seni, tačiau nenaudoti, su dėžutėmis. Gaila, bet dauguma buvo tokių modelių, kurie reikalauja kontrolerio. Tačiau porelė buvo Aruba IAP-305-RW ir IAP-207-RW. Čia “I” yra svarbiausias reikalas.

Lygtai veikia. Tik reikia maitblokius susirasti. Ir visai gerai veikia- tikriausiai pagaliau veiks visuose kambariuoe vienodai, bet trukdymo. Ir gal kaimynus slopins 🙂 Vienas AP, jei pastatyti tolimiausiam kampe, o pats nueini į kitą- tolimiausią kampą jau nepramuša. Bet du AP turi susijungti į “mesh”.

Testas darytas perbėgant ištrižai per visą butą.

Firmaware apsiupdeitino į 2026 metų versija. Kogero HP dar palaiko šį modelį, nežiūrint į tai, kad jam kogero 10+ metų.

Biški overkill kaip vienam telefonui ir vienam senam nešiojamam kompiuteriui? 🙂