Ar męs mokam važiuoti automobiliu?

Per savo automobilisto karjerą teko pavažinėti su keliais skirtingai automobiliais- ir su žiguliuku 7 (benzinas, 1452cc), ir su opel kadett GSI (benzinas, 1998cc), ir su pamažintu VW golf joker (benzinas, 1390cc) ir su dabartine senute honda civic (žibalas, 2204 cc turbo i-CTDi). O dar trumpai teko važinėti ir didelėm BMW ir su visokiais WV kablais, autobusiukais. Nekalbant apie visokius Bolt/CitiBee kastratus.
Kiekvienas automobilis skirtingas, tačiau bendri principai tokie pat- yra variklio apsukų darbinė zona, kur didžiausias sukimo momentas, yra zona kur daugiausia galios ir yra zona kur mažiausiai ėda kuro. Ir labai gerai, kai tos zonos persidengia.
Gal ir nerašyčiau šio straipsniuko, bet prieš kelias savaites buvo pokalbis su profesionaliu vairuotoju- važiavom mažu sunkvežimuku. Ten buvo 3 litrų turbo dizelis, tačiau važiuojant tuščiai (du diedai nesiskaito), užmiestyje motoriukas ūžė kaip bormašina ir aukštesnis bėgis buvo retai jungiaimas (ten jų buvo 6 vienetai). Aš taip atsargiai paklausiu, kodėl laikom 4000 apsukų. Ir man atsakė, kad taip geriau traukia ir taip neužsikemša EGR. Aš toliau temos nevysčiau, tik paminėjau, kad mano hondutė-senutė (19 metai suėjo) važiuoja ant žemų apsukų ir net teoriškai, kai variklis mažiau sukasi, jis ir ilgiau gyvena. Buvau paaiškintas, kad aš ne vairuotojas…

Aišku čia gudravimas, kelionės ilgis tik 45km, užmiestis, kiek miesto ir vienas sustojimas kai atšalo variklis. Tiesa šioje kelionėje buvo ir vienas kamštukas. Pas šitą variklį labai priklauso žibalo sunaudojimas nuo temperatūros. Tačiau šio eksperimento metu, užmiestyje važiavom saugiu greičiu, kartu su kitom mašinom- nuo 105 iki 70 km/h. Mieste važiavom griežtai pagal taisykles, nes buvo tokia nuotaika. Variklis nečiupintas nuo savo gimino laikų, tiesa nuvažiavo nepilnus 200 megametrus. Tai kogero mažiausiai kuro vartojantis ir daugiausia macnumo turintis motoriukas- jis iki 1500 apsukų dirba atmosferiniam režime (a.k.a ekonominis gaidelis), nuo 1500 pradeda suktis honeywellas ir kuro sanaudos pakyla. O jei norim biški parodyti visokiems bmw ant Kalantos gatvės kalnelio (4 bėgis neperjungiant), tai ties 2500 kažkas dar pasijungia ir žibalas liejasi kibirais- jaučiasi iš keisto karščio ir triženklio greičio. Ir niekada nebuvo tie 4000, juolab ten arti ta baisi raudona zona.

Tai kaip visdėto skaitytojai manot, kaip reikia važiuoti automobiliu?

Gerai, gerai. Va jums rudens-žiemos-pavasario statistika (7538km):

Apie 6 litrai šimtui kilometrų. Neužmirškit, kad žiema buvo šaltoka, ir hondutės variklis sušildavo tik prie pat darbo.

Ir paaiškinkit, kaip aš turėsiu šį motoriuką išmesti 2027 metų rudenį? Mane taip tėvai nemokino.

P.S. tam sunkvežimukui užkalė variklį 🙂

Neužmirškit klijų

Beklijuojant tapetus iškilo geometrinių problemų- namelis kogero niekur neturi 90 laipsnių. O dar taip gavosi, kad tapeto kraštelis toks siaurutis. Ir aišku, originalūs klijai visiškai nelaiko tokio mažo ploto. Tačiau ne visi klijai. Yra toks magiškas klijus- metil ir etil cianoakrilatas. Arba buitiškai- super glue. Tačiau jis visokius tapetus prie tinko sunkokai klijuoja. Tačiau jei panaudoti spartintuvą (aktyvatorių)- specialų purškalą arba paprasčiausią acetoną, viskas vyksta labai greitai.

Atitempiam kiek tapetą (dali klijuojamos zonos), patepam klijais, pasmaukom, kad klijai visur patektu, prispaudžiam su špakliuote ir papurškiam aktivatorių

Kaip matosi, klijuoja stipriai. Špakliuotė irgi pakeliui prisiklijuoja. Ir ne bet kaip, o per briauną.

Šis klijų komplektas kainuoja apie 4€. Ten tikrai daugiau klijų nei tiubikuose. Klijai nėra labai “aktyvūs”- atidarytas buteliukas stovi nuo praeitos vasaros. Klijai iš tiubelių greičiau užkietėja. Svarbu, kad į buteliuką nepatektu drėgmė ir nešvarumai. Ir aišku visokie aktyvatoriai su acetonais.

Tokius klijus pradėjau naudoti kai pamačiau, kad juos naudoja visokie staliai.

WiFi upgreidas

Norėčiau padėkavoti vienai kontorai, kuri netikėtai pasidalino visokiom gerybėm. Remiantis geriausiomis žaliosiomis paskatomis, įrangą panaudosime.

Mano namuose (ne fazendoje) kažkokia anomalija- WiFi nėra stabilus. Aišku, dalis nestabilumo gaunasi dėl to, kad viskas surinkta ant šiukšlių- pradedant mikrotik ruteriu, baigiant WiFi AP. Taigi, utilizavo biški įrangos ir pamačiau keletą AP. Jie seni, tačiau nenaudoti, su dėžutėmis. Gaila, bet dauguma buvo tokių modelių, kurie reikalauja kontrolerio. Tačiau porelė buvo Aruba IAP-305-RW ir IAP-207-RW. Čia “I” yra svarbiausias reikalas.

Lygtai veikia. Tik reikia maitblokius susirasti. Ir visai gerai veikia- tikriausiai pagaliau veiks visuose kambariuoe vienodai, bet trukdymo. Ir gal kaimynus slopins 🙂 Vienas AP, jei pastatyti tolimiausiam kampe, o pats nueini į kitą- tolimiausią kampą jau nepramuša. Bet du AP turi susijungti į “mesh”.

Testas darytas perbėgant ištrižai per visą butą.

Firmaware apsiupdeitino į 2026 metų versija. Kogero HP dar palaiko šį modelį, nežiūrint į tai, kad jam kogero 10+ metų.

Biški overkill kaip vienam telefonui ir vienam senam nešiojamam kompiuteriui? 🙂

Molis

Prieš 10 metų rašiau, kad remontuoja kelią į mano fazendą. Taigis, kelias vėl remontuojamas, tiesa, kitoje vietoje. Dabar eismas suorganizuotas kiek prasčiau, tačiau jei nevažiuoti piko metu, kelionės ilgis pailgėja 10 min. O jei važiuoti piko metu- +20, +30 ir anot kai kurių važiuotojų, +60 minučių. Sako, kad iš ryto situacija dar blogesnė. Gerai, kad mano darbo grafikas nėra toks tikslus. Teks kaip minimum porą metų važiuoti aplink.

O dabar kelios nuotraukytės. Jau pradėjo kasti ir dabar galime sužinoti kad slepiasi tuose forto ir Zuikinės tektoninėse raukšlėse. Ten slepiasi superinis molis. Tai kartu paaiškina, kodėl prie 5 forto visada buvo balos.

(nuotraukos neredaguotos, gali būti didelės)

Atsitvėrė nuo eismo
Tikrai daro mega kanalizacija
Kalnas su iškasenomis
Atgal molio nededa, viską užpyla žvyru
Tik tiek padarė, bet dangą susirinko
Je! molis!
čia buvo gatvė
labai gerai matosi molis
tektoniniai sluoksniai
moliukas rankdarbiams
dar molis
torčiuko sluoksniai

Nuotraukose matosi, kad kiek didesniam gylyje nuostabus raudonas molis- tiesiog formuok plytas, išdegink ir statyt fortus. Dabar žmonės gali būti ramūs- niekur tos marios nepabėgs.

Biški molio pasiėmiau gėlėms.

Jei kam reikia biški rudo molio, jums į Zuikinę.

Esė apie stabilumą

O viskas prasidėjo nuo to, kad aš tik pyst ir nusivožiau. Ir dabar labai skauda kojytę.

Pakalbėkim apie stabilumą, ypač visokių taburečių. Aš net galvoju, kad tos senos tarybinės taburetės buvo specialiai gaminamos taip, kad jos žalotu piliečius. Paveiksliukas:

Kompiuterinės magijos pagalba sujungiau paprastą kėdutę ir standartizuotą tarybinę taburetę. Matosi, kad platformos aukštis beveik toks pats, o štai kojyčių apimamas plotas žymiai didesnis. Ir dar- platformos plotas pas kėdutę mažesnis už kojyčių apimamą plotą. Pas taburetę- platformos plotas didesnis. Ko pasekoje pas taburetę yra zonos, kur esant didesniam svoriui, sistema pasidaro nestabili. Kitas netikėtas faktorius- kėdutė biški klibą, o tuo tarpu pas taburetę viskas labai stabilu. Ir tai nėra gerai žvelgiant ergonomikos dėsniais- stabilus pagrindas užmigdo aukos budrumą. Tuo tarpu kai viskas supasi ir kliba, visas vestibuliarinis aparatas kiekvieną sekundę šaukia į smegenius- tuoj bliat vošies!

Todėl manau, kad būtent tokio tipo tarybines taburetes reikia pirmiausia sušėčkavoti:

Ir poto pasinaudojus termodinamikos dėsniais paversti į naudingą energiją:

O kaip mūsų bočiai sprendė šią problemą? Va ilgametė patirtis paremta matyt sulaužytais kaulams:

Kaip matosi kojyčių plotas tikrai didesnis už platformos. Ir patikėkit, teisingas klibėjimas tikrai yra. 🙂

Atsargiai kai atliekat darbus aukštyje darbus (>1.2? metro pagal senas instrukcijas).

Starlinkas

Vos ne kiekvienais metais aš verkiau apie blogą internetą fazendoje. Kai nepadėjo nei 5G nei kiek mažiau G raidžių. O dar man reikėjo skaičiuoti gigabaitus, neužmiršti persijungti interneto tiekėjus iš darbo į namų ir kitos bėdos. Ir atėjo tokia diena, kai pasakiau- pizdu. Jamu aš tą paslaugą už 29€ @100Mbit.

Špokai bus apspinduliuoti. Medis užstoja
Rimtai čia įrengta

Taigi, Levas tapo Musko vartotoju.

Prietaiso atsiuntimas kainavo 21€, lygtai buvo parašyta, kad kažkada atskaičiuos nuo mokėjimų. Kol kas neatskaičiavo. Pristatė per nepilną savaitę- atvežė kurjeris į darbą. Instaliacija- reikia instaliuotis programėlę, kad sujungti prietaisą su savo asmenim (gal galima padaryti tą patį ir be programėlės, per starlinko puslapius). Toliau pajungti maitinimo laidą- ten gal 15 metrų duoda. Ir pastatyti kur nors atviroje vietoje. Po kažkiek laiko, programėlė paprašo pasukti starlinką, kad optimizuoti jo padėti. Aišku buvo firmwarės updeitas, teko laukti. Kažkiek laiko aktyvavosi. Per tą laiką bandžiau išgelbėti kamanę, ir ta gyvulė įgėlė man į pirštą. Po gelbėjimo operacijos viskas pradėjo veikti, tai paleidau youtubę ir pradėjau kalti lenteles prie sienos. Pora kartų buvo ryšio sutrikimas, bet programėlė rodė, kad daro kažkokius updeitus.

O poto pasakė, kad aš vis-dėlto turėčiau nusipjauti tą netikėtai išdygusi medį, nes jis vis-dėlto užstoja gana daug pietinio dangaus. Matyt reikės padaryti kokį stacionarų kotą ir pakabinti prietaisą kiek toliau nuo medžio.

O šaip, kaip ir veikia. Kai panaudosiu daugiau, gal galėsiu parašyti kažką svarbesnio.

Nykstanti amatininkų patirtis

Šiandien buvo pokalbis kur ir sugeneravo post’o temą. Man reikėjo 50Hz transformatoriaus, būtent old-skūlinio metalinio trafo, o ne maitblokio. Ir dėl to, kuičiausi trafų maiše. Ten buvo visas kalnas vienodų transformatoriukų su nenuplėštais laidais, nuo senų kasos aparatų. Kiek stebino, kad kasos aparatas lygtai turėjo du transformatorius. Ir žmogus paklausė, o kaip tu pajungsi transformatorių, kur daug laidų ir niekas neparašyta? Sakau- atsiskambisiu, pamatuosiu varžas ir susifazuosiu. Ir matyt paskutinis žodis buvo pernelyg paslaptingas. Bandžiau paaiškinti, bet žmogui greitai atšoko smalsumas….

Taigi paimam transformatorių ir išmatuojam visas varžas tarp išvadų. Taip randam nepriklausomas apvijas ir atvadus nuo apvijų. Kur didžiausia varža, ten bus ir didžiausia įtampa. Tačiau kartais būna, kad transformatorius turi dvi pirmines apvijas, kad ir 110V + 110V. Jas sujungus nuosekliai gaunasi 220V, o tokias įtampas galima rasti rozetėje. Tačiau kaip nuosekliai jungti? Ommetras neparodys. O sujungus neteisingai, priešpriešos apvijos anuliuoja savo induktyvumus ir gausi didelį pokšt- “trumpą” jungimą.

Nuotraukoje viršuje- nežinomas trafas (kaip visada, jo aprašymas kasos aparato schemoje neatitiko tikrovės. Netgi išvadų skaičiumi).

Juodas – geltonas – mėlynas turi didžiausią varžą, todėl nusprendžiau, kad čia bus 220V. Tačiau kiek neramino pilka-raudona apvija. Jos schemoje nebuvo. Pagalvojau, kad koks papildinys 230V variantui, nes apvijos varža mažoka. Išėjimas violetinis ir rudas, pagal schema buvo ~9V ir ~17V (+5 ir +12V po stabilizacijos).

Ir nors matosi fiziškai, kad pirma eina pilkas, o raudonas yra galas, nutariau pasitikrinti “fazuotę”. Tam tikslu, iš kito mažiuko transformatoriaus per geltonus laidus paduodu apie ~9V AC.

Su apkrova gavosi 8.44V

Ir matuojam kitus laidus:

Pilkas- raudonas: 8.44V
Geltonas- mėlynas: 14.04V
Juodas- geltonas: 65.3V
Juodas- mėlynas: 78.7V (14.04+65.3=79.34V, panašu, kad tikrai sumuojasi) čia kaip per mažai.
Išėjimas (violetinis, rudas): 13.3 ir 7.6V. O čia jau per daug

Kažkaip per mažai voltų pirminėje ir kartu per daug voltų antrinėje. Voltai turi būti proporcingi. Tada pabandžiau pamatuoti juodas-raudonas (kai sujungta mėlynas su pilku) ir juodas-pilkas (kai sujungtas melynas su raudonu). Gaunasi, kad įtampa pirmam variante didesnė- apvijos sufazuotos nuosekliai. Antram variante raudona-pilka apvija dirba prieš kitas apvijas ir jos įtampa minusuojasi.

Jau pagal proporcijas gaunasi, kad trafas neteisingas. Tačiau ko nepabandžius- paduodam į pirminę (juodą mėlyną) ir su papildoma apvija (juodą-mėlyną+pilką-raudoną) gerus 230V ir pakeliui pamatuojam srovę. Gavosi kiek virš 2A ir kiek mažiau, kaip tokio dydžio transformatoriui kaip per daug (nors čia prisideda reaktyvinė srovė). O dar ir burzgė. Ir greitai šilo. Antrinėse, vietoje tikėtinu 17 ir 9 buvo gal du su biškiu karto daugiau.

Gali kilti klausimas- o kodėl nebuvo trumpo? O todėl, kad tokio reiškinio kaip trumpas elektrotechnikoje nėra. Yra tik per didelė srovė, per ploni laidai ir per karšta izoliacija. Transformatorius gali veikti pajungtas bet kaip, tik kai kurie variantai gausis tokie, kad laidai tikrai bus per ploni esamoms srovėm. Tačiau jei transformatoriukas kelias sekundes paveiks 200% ar 300% perkrova, nieko neatsitiks. Tik bus kiek per daug šilumos ir srovės. Teoriškai galima įsotinti šerdį, bet tada irgi bus per ploni laidai 🙂

Spėju, kad šitas transformatorius buvo Japoniškas (kasos aparatas Casio CE-300, EX-247), todėl jo apvijos yra: 0-100V-110V1, papildoma apvija- 17V, kad gautusi 127V.

Čia kaip spėjimo bazė panaudotas 100V maitinimas

Gali iškilti klausimas, kodėl gaunasi 121V+13V > 127V? Todėl, kad aš spėju tas įtampas. O dar todėl, kad yra energijos nuostoliai prie skirtingų srovių, apkrovos ar paprasčiausios aktyvinės (ominės) apvijos varžos. Čia gi matuota be apkrovos. Pvz. skaičiuojant transformatorių, empiriškai primetam apie 10% nuostolius tarp pirminės ir antrinės apvijos. Manau, kad tikrus profesionalius transformatorius ne tik skaičiuodavo su tikrom apkrovom, bet ir eksperimentiniu būdu parinkdavo reikiamus apvijų skaičius.
O šiaip, trafas netinka- kaip minėjau, kasos aparate buvo du trafai. Tai tas pirmas, didesnis trafas buvo ir 1/2 autotransformatorius, kuris iš 220 (230V) darė 110V šiam transformatoriui.

Tikiuosi nesupratot nieko čia. 🙂

P.S. Šiandien buvo šeštokų mokinukų ekskursija į mano darbą. Ir ten stovi lempinė radija. Vienas mokinukas nusistebėjo, kad ši radija “moka groti šiuolaikišką muziką!”. Tikrai nemanau, kad jis mane trolino. Pernelyg buvo nustebusios akys, kai radija, pagal jų prašyma, buvo nureguliuota “ant M1”.

Atnaujinimas 2026.03.26

Pasirodo, mano turimas pirmas transformatorius buvo defektuotas. Tarp pilko ir mėlyno turi būti apvija. Kažkaip pavyko paimti transformatorių su defektuota apvija.

Naujas transformatorius jau lygtai veikia 230V režimu pajungus į kraštines apvijas. Tikiuosi bus gerai ir su apkrova. Vadinasi transformatorius ultra universalus: 0-100-120-220-230 arba 0-110-127-220-240. Kažkas tokio. Vidinė ~100V apvija pirmajam transformatoriuje sudegusi/nutraukta.

  1. Japonijoje labai keisti elektros standartai. ↩︎

Nepatinka

Man biški nepatinka vandentiekio remonto darbai. Prieš kokius 9 metus jau remontavau savo fazendos vandens pompą, o šį rudenį ji pradėjau taip staugti, kad baisu. Tačiau tai buvo ne motoro, o jau pačios pompos problema. Pakeliui išardžiau ir motorą, nes kažkaip sunkiai sukosi. O pompas matyt reikia remontuoti kas 50 metų 🙂

Poto prasidėjo mano kova su guoliais. Variklio guoliai nusiėmė be problemų, o su pompa teko stipriai pažaisti.

statorius ir rotorius
Lentelė per 9 metus dar labiau išbluko
Pompo pagrindas ir “kamera” su vamzdžiais
anga dešinėje suvalgė kažką ir pradėjo liesti
“riebokšlio” plokštuma
čia liečiasi spyruoklinis riebokšlis
naivus bandymas nurauti
vietoj to, kad dirbti, kankinausi su guoliais. Be ugnies niekaip.
6004, kodėl rudys eina ant skaičių?
valio! išlupau
vidinė pusė visai negraži
didesni guoliai iš motoro, iš kur rudys?
Naujas komplektas už 28€
išvalyta guoliavietė. Čia buvo bėdos
o čia jokių bėdų
Pigūs instrumentai, bet be jų tikrai niekas nesigautu. 15 ir 5€

Didesnis pompos guolis buvo beveik be problemų, o mažesnis jau stipriai striginėjo. Tačiau tai nepaaiškino baisaus triukšmo nuo pompos veikimo. Vėliau, besurenkant atgal, kogero supratau- matyt pompa įsiurbė kokį akmenuką ir biški patarkavo gana tiksliai surinktas detales. Jei metalas būtų koks nors špižius ar plienas, tai ta vieta paprasčiausiai išsitarkuotu ir viskas veiktu. Tačiau visa pompa (išskyrus guolių dangtelį) padaryta iš nerūdijančio plieno (316). O šis plienas labai mėgsta “susivelti” ir prilipti. Todėl teko kiek pagadinti geometriją.

Dar vienas blogis dėl 316 plieno- ašis labai minkšta, ir nuimdamas ir uždėdamas guolius aš ją sulenkiau! Todėl beveik visą dieną smaukiausi bandydamas išlyginti- pažymi su flomasteriu, kiši- pasuki, ištrauki, pysteli su plaktuku ir vėl kartoji. Oi kaip ji man atsibodo.

Kadangi teko pompą nuimti nuo spižinio pagrindo, visas su-spyruokliavo. O dabar niekaip negaliu atgal prisukti pompos korpuso- vandentiekio vamzdžiai apsimeta spyruoklėm ir neduoda prisukti varžtelių. O kalbant apie varžtelius- visus keturis teko nupjauti. Visiškai suaugo su pagrindu. Poto išgręžiau 3 varžtelių likučius. O vienas kaip ir liko viduje- norint jį išgręžti reikėtu išmontuoti vamzdžius.

Rytoj bus pratęsimas ir bandymai. A, dar pakeliui pakeičiau motoro laidą- nepakenčiu tarybinių storų guminių kabelių, kur varinės gyslos pajuoduoja tikriausiai nuo gumos ir vario reakcijos. Dabar stovi modernus PVC kabelis, su tikrom “kilputėm” (buvo apsuktas laidas apie gnybtą)

2026.03.22 atnaujinimas

Šiaip-ne-taip pritvirtinau pompą prie pagrindo.

Sukasi. Seniau šioje pusėje buvo elektros pajungimo dėžė. Labai trukdė pakišti kibirą po kraneliu.
Bendras vaizdas iš viršaus. Smalsučiams – vandens slėgis nuo 1 iki 1.5 Bar. Tokio minimumo užtenka skalbimo mašinai.

Vienas iš mano tiuninimo variantų pridarė bėdų. Aš norėjau, kad variklio elektros pajungimo gūzas eitu į sienos pusę. Dabar galima pastatyti kibirą prie pat motoro ir be problemų pumpuoti vandenį. Tačiau pasirodo, kad elektros motoro statorius nėra simetriškas- maždaug per 10…15 mm poslinkis (statorių apsukau, o rotorių įdėjau taip kaip reikia). Naujai sukonfiguruotas motoras “nesėdo” į tvirtinimo skylutes. Teko kiek padidinti variklio tvirtinimo skyles ir per maždaug 7 mm patrumpinau pompos muftą. Kaip tik darbas mano staklytėm– pagriaužti pilkąjį spižių.

Viskas sukasi ir pumpuojasi. Garsas tikrai sumažėjo. Net kai įsijungė, o aš buvau kieme, net sunerimau- kažkoks tylus murmesys ėjo iš garažo. O tik vėliau dašuto- toks buvo pripratimas prie to užesio.

Pumpuojant vanduo nebėga. Tačiau yra įtarimas, kad kai nesisuka, biški “ašaroja” kažkur centre. Gal kažkiek nesandarus centrinis riebokšlis- kai pompa veikia, ten minusinis slėgis, o kai išsijungia- minimalus slėgis, tiek kiek prasisunkia per atbulinį vožtuvą. Gal prisišlifuos dar? Nes ardyti dar kartą labai nėra noro. Tikiuosi, kad sekančius 50 metų veiks be remonto. 🙂