Šiaip ne taip datempėm iki 26-tų šio šimtmečio ir tūkstantmečio metų. Baisu pagalvoti, bet ketvirtis dvidešimt pirmo amžio praėjo. 2025 metai buvo nelabai kokie bent jau dėl blogos ir šaltos vasaros. Jau nekalbant apie visus kitus niekus. Todėl va jums linkėjimas:
…gili potekstė….
Čia, galima sakyti, amžina lempa. Tai bekontaktė gyvsidabrio lempa (EDL electrodeless discharge mercury lamp arba Induction-lighting). Jos amžius priklauso tik nuo liuminiforo patvarumo ir ar nebus sudaužyta.
O toliau galerija randominių nuotraukų ir palinkėjimai prie jų:
Raudonas arklys, tiksliau ružavas miegantis ponis – išsimiegokite.Sena bet ne besotė- lai jūsų kuro išlaidos nedidėtuBe žaibų – lai jūsų elektros nevedžioja EV krovos stotelių specialistaiSlaptos radijos – lai pildosi slaptos mintysNetikėti atradimai – šitas kainuoja daugiau nei foto dešinėjeAukso šliosas- lai jūsų finansai gerėja kaip gerėjo šito niekalo kainaPagaliau žiema, bet nesušalkiteGyvsidabrio rezervai – geriau nedaužyti visko po rankabaronkinės lempos balastas – nepersitempkite, ribokite srovę ir įtampą
Jau anksčiau rašiau, kad viskas prasidėjo nuo procesoriaus, poto radau backplane, poto radau kito procesoriaus plokštę. Poto pirkau J11 procesoriaus plokštę (M8192) ir RAM (M8059). O paskutinis pirkinys- combo plokštė (M8047) 2x UART, ROM ir RAM. Taip po truputi ir biški pridedant šūdo ir pagaliukų gavosi mano PDP11/70 variantas.
Nors UART plokštę pirkau su paveikslėlių rėmeliu (užtat pigiai), po valandos skaitymo, pavyko sukonfiguruoti ir paleisti kompiuteriuką. Pašalinau ROM ir kiek pačiupinau jiumperius (čia wire wrap sujungimai).
Šis agregatas jau sriobia energiją. Mano laboratorinis maitblokis jau nepatraukė- virš 5A iš 5V. Todėl radau kažkokį archainį maitblokį su visom reikiamom įtampom (+5, +12 ir -12V) ir viską sudėjau į šiokį tokį korpusą. Viena bėda- kompiuteris tai colinis, o mano visos dėžutės metrinės. Todėl net vieną vakarą sukiojau varžtelius.
Kad jus žinotumėt, kaip mane pradžiugino šis vaizdelis:
Kartais kiek nedaug reikia iki laimės momento. Kažkokie kvaili oktaliniai skaičiai…
Dabar reikia kažkaip išmokti naudoti “PDPGUI” programa ir per ją galima pakurti tikrą operacinę sistemą. O poto gal net ir žaidimą. Beja, savo eksperimentų su vienišu J11 procesorium neužmečiau. Tik ten mano smegenys sunkiai veikia ir viskas netelpa į senovinę CPLD (pernelyg platūs busai – 16 ir rodos 24 bitų. Nebelieka “takelių” viduje mikroschemos). Dar reikia išbandyti ir procesorių iš šiukšlyno nardymo.
Ir dar va šitas lobis. Aš jam backplane neturiu. O gal užtektu panaudoti tik dvi jungtis?
dešinėje plokštėje nėra pagrindinio “control” čipo.
O dabar “fun fact”. Pasirodo šie DEC PDP kompiuteriai praktiškai nėra 16 bitų. Realiai tai 8 bitų mikrokontroleris kuris vykdo mikrokodą ir emuliuoja 16 bitų kompiuterį. J11 procesoriuje viskas vienoje mikroschemoje. O štai senesniuose modeliuose buvo galima net patiems juzeriams susikurti mikroprocesoriaus komandą. Arba nusipirkti “optimizuotas” komandas kokiems nors “biznio” ar “mokslo” skaičiavimams.
Tikrai įdomi relikvija. Bet vistiek dar norėčiau gauti daugiau šio kompiuterio komponentų ir gal visdėlto tarybinį ДВК-2, su “kanoniniu” metaliniu korpusu ir su “dizainerišku” displėjumi (15ИЭ-00-013).
Kol kas nieko padoraus nepadariau, todėl noriu pasidalinti ištrauka iš mano mikroschemų kolekcijos. Šios dienos tema- keramikos korpusai, auksas, senovė ir netipiniai sprendimai.
Viskas prasidėjo, kai 1971 metais pasirodė pirmasis 1702 čipas. Intelio originalo neturiu, bet va jums antikvaro.
MM1702, MM1702 vidus – 2 kilobitai (512 baitų) EPROM. Kaip manot, papildomas čipas viduje diodas ar kondensatorius? Dvipoliaris maitinimas! (+5V ir -9V)
MS2516, MS2516 vidus – 16 kilobitų (2 kilobaitai) EPROM.
К573РФ6А ir jos vidus – 64 kilobitų (8 kilobaitai) EPROM. Viena prarado turinį, kaip tik ta, kurioje buvo mano pirmas “komercinis” softas ZX spektrumui– LPT ir Epson printerio draiveris. Kuris net pseudografiką spausdino. O kita puikiausiai išlaikė info.
К573РФ6Б tas pats kaip viršuje, tik kitoks, naujesnis korpusas. O čia Орион softas.
MWS5101 – 256 * 4 bitai RAM (128 baitai).
Signetics 2650AI – bitų procesorius.
M27C322 ir jos vidus – 32 megabitų, 16 bitų pločio EPROM (2M words, 4M baitų).
M27C160 – 16 megabitų, 16 ir 8 bitų pločio EPROM (1M words, 2M baitų).
AD569AD – 16 bitų DAC.
AD676JD – 16 bitų ADC.
D27C1024A – 1 megabitų, 16 bitų pločio EEPROM (64K words).
D8751H ir jos vidus – MCS51 mikrokompiuteris su UV valoma EEPROM.
Burr Brown DAC80 – 12 bitų DAC.
MK38P70 + M2764 – keistas sprendimas: mikrokontroleris ir ant kupros (piggyback) EPROMAS. Tai ST eksperimentai. Galvoju, kad toks korpusas buvo labai brangus. Beja EPROM viduje matosi irgi papildomas čipas (diodas?).
Ir bonusas:
Altera EP600DC ir Intel D5C060
Taip CPLD (programuojama logika). Altera EP600DC ir Intel D5C060. Tokias galima ištrinti, bet manau nei softo tokiom projektuoti ir programatoriaus tokias jau rasti nebegalima.
Kaip jau rašiau, ieškojau savo PDP11 “kompiuteriui” likusių elementų. Visko neišknisau, nes didmaišių neleido ištraukti. Reikės nutaikyti momentą kai viską rušiuos ir kažkaip sudalyvauti. Tačiau biški radau retro elektronikos ir prototipavimo pavyzdžių- wire wrap, perfoboard ir pan. Todėl galerija.
Back plane, padrožtasPDP backplane su palygintais pinaisPDP jungties specifikaPDP Q-bus RAM be kištukoPDP Q-bus atmintisPDP Q-bus kažkas be jungtiesPDP Q-bus kažkas kita pusėMazochistines wire wrap. ViršusWire wrap apačiaGraži perfoboard skirta DIP mikroschemomKita pusė – originali Vero BoardKitas variantasKogero konstravo kokiam ZX garsą čia UARTasGal wirewrap laikiklisMicro Networks paslaptis. Neradau info
Nardymos po šiukšles buvo beveik sėkmingas. Gaila, kad dėl Au nulaužė kažkas PDP Q-bus plokščių jungtis. Kiek gi ten to aukso ir buvo…
Jau kiek rašiau apie DEC DC J-11 procesorių. Jis kaip ir beveik veikia, bet kartu ir neveikia. Matyt nukentėjo ir mechaniškai (žiauriai pabrauktas viršus), ir elektriškai (niekas neatmeta to fakto, kad jis jau buvo blogas). O ir amžius elektronikai gana solidus.
Čia mano eksperimentinė plokštė. Alteros CPLD sukonstravau šiokį tokį CPU “aprišimą” ir teoriškai jis turėjo paleisti mano mikro programą ar pasileisti į amžiną “NOP” ciklą. Tačiau procesorius pyktybiškai daro savo darbą ir iššoka į debug konsolę – ODT. Kas tai yr? Ogi tai monitoriaus “programa” leidžianti serial terminalo pagalba redaguoti atmintį, paleisti programas ir ką nors dar. Toks daiGtas kaip WozMon pas Apple 1 kompiuterį. Tik čia ne softas, o pačio CPU silikone, mikrokode parašytas softas. Kad jis veiktu nereikia nei atminties, nei kokio ROM. Reikia tik specifinės UART mikroschemos ir kelių mikroschemų. Į debug režimą galima papulti kai lūžta procesorius, HALT komanda arba “blinken lights” mygtukais.
Pas mane nėra nei blinkenlights, nei UART konsolės. Todėl teko panaudoti logini analizatorių. Gaunasi maždaug taip:
Gaila, kad loginis analizatorius labai nestabilus ir tik 16 kanalų
Tie skaičiukai “7772”, “7564”, “7566” tai oktaliniai gabalai adreso. Tikri adresai: o17777772, Peripheral Interrupt Request Register; o177564; Console send status (aka TPS); o177566; Console send buffer (aka TPB). Tai čia procikas uždraudžia pertraukimus, pasitikrina ar galima siųsti simbolį ir išsiunčia simbolį per terminalą. Duomenis irgi galima pasitikrinti- ten nusipaišo “command promptas”. Tačiau aš norėjau kito režimo. Vadinasi arba nenuskaitė blinken lights, arba susihaliucionavo HALT koja arba lūžo procesorius.
Tačiau pastebėjau, kad režimas kinta nuo “taktilinio” debuginimo- priklausomai kur priglaustas pirščiukas, CPU režimai buvo kitokie. Nepadėjo net ir procesoriaus litavimas (kad ir kaip tai keistai skamba). Vistiek sistema nestabili. Kas baisiausia- problemos priklauso nuo A17… A22 kojų kurios yra …. tik išėjimai. Priklausomai ar tas kojas patempi į pliusą ar žemę. Nebent CPU manualas meluoja.
Gal pasileido? Reikia viską analizuotis pagal fucking manualą
O čia kas kažkelintą kartą pasirodo kažkas įdomiau. Kogero taip veikia mano programa, kuri pabėga iš savo ciklo ir užsišoka ant NOP komandos. Ko pasekoje CPU adresas didėja ir tas labai gerai matosi ant dekoduotos (pas šiuos CPU adresas ir data yra multipleksuojamos per tas pačias kojas) adresų šynos. Čia 16 bitų procesorius ir jo NOP komanda yra 2 baitų ilgio. Todėl A0 (čia D0) nesikeičia. Keistokai atrodo WR lygis (beja, pas šį prociką nėra nei RD nei WR kojyčių. Čia irgi reikia dekoduoti). Bet šis režimas nestabiliai pasileidžia. Nu nėra mano procesorius stabilus.
Ko pasekoje supsichavau ir nusipirkai eBay DC J11 (PDP 11/72) procesoriaus plokštę (tipo veikiančia) su būtent tokiu pat CPU. (minus 155 pinigai) ir kiek vėliau Q-Bus atminties plokštę (minus 75 pinigai)… Dar negavau.
Galvoju šiandien, kaip aš sujungsiu tas plokštes- aš gi Q-Bus backplane neturiu. Nueinu apie 16:00 į elektronikos sandėlį ir žiūrau… bl… panašu, kad guli gal ir PDP11 backpleinas. Pakėliau- surudijęs, sulankstytas, kažkoks ne PDP. Bet kištukų kiekis atitinka. Pasidėjau į slaptavietę. Žiūrau sau į tą kalną plokščių, jei yra backpleinas, tai gal kokia plokštelė atsiras. Radau kažkokia, analoginę lyg ir panaši, bet auksiniai kontaktai nukirpti. Dar pakuičiau ir net širdis sustojo. Va:
Mano lobis
Tai silpnesio modelio PDP-11/23 procesoriaus plokštė su F-11 čipsetu. 18 bitų adresacija, be MMU (vadinasi mažai RAM), be FPU. Bet ALU dalis lygtai yra. Buvo baisi, išploviau su muilu, distiliuotu vandeniu ir izopropilo alkoholiu.
Ir baigėsi darbo valandos. Reikės rytoj kažkaip įsiprašyti ir kaulyti, kad leistu man rankutėmis perrinkti gal toną beviltiškų PCB. Gal netyčia rasiu ir kitas dalis, tinka net ir be auksinių kontaktų. Man labai reikėtu ODT ir ROM. Aišku ir koks nors RAM nepamaišytu. Aš panikuoju, todėl ir rašau. Nes bet kurią savaitės dieną gali išvežti viską sunaikinimui.
Po keletos valandų pisimosi
Naujas softas:
3000: 012700 MOV #1,R0 ; R0 = 1
3002: 000001
3004: 012701 MOV #1234,R1 ; R1 = 1234 (octal)
3006: 001234
3010: 005200 L0: INC R0 ; increment R0
3012: 010011 MOV R0,(R1) ; store R0 into memory at [1234]
3014: 000775 BR L0 ; branch back to 3010
Dabar lygtai ir veikia jei žiūrėti į loginį analizatorių. Dabar žiūrom į DAL kojas, kur ir data ar adresas multiplexinti.
3000 tai adresas, poto eina 2700. Tai 12700 galiukas. Ir kur didelis tarpas, tai duomenų “0002” rašymas į adresą “1234”.
Jei norit, pulseview failas. Kažkokie gliukai prieš paleidžiant programą ir gana įdomiai veikia tas pipeline skaitymas (ar kaip ji ten) ir viskas iš 1983 metų. Sekantis etapas- RAM ir ROM. Bet reikia perkilnoti toną PCB. Gal dar ką nors rasiu.
2025.12.16
padirbėjau biški su adresų išrinkimu:
Čia boot, ir tas pats programos ciklas, tik dabar rašo į kiek kitokį adresą. Kodėl vaidenasi 3016 aš nežinau. Procesorius kaip ir veikia. Jei bandai rašyti “word” į nelyginį adresą įvyksta klaida ir procesorius šoka į kažkokį TRAP adresą, ten randa mano “NOP” ir pasileidžia adresų skaitiklis, kol persisuka adresai ir vėl papuola mano programa. Todėl ir pasidaro tas cikliškumas.
2025.12.17
Pagaliau padariau rašymą į netikrą “RAM”. Kadangi rašiau word, tai reikėjo pataisyti softą- negalima rašyti 16 bitų į nelyginį adresą. Procesorius trapinasi.
programa patalpinta nuo o03000
naujos “rimtos” programos source code:
000000 012700 000002 MOV #2,R0 ; R0 = 2
000004 012701 001234 MOV #1234,R1 ; R1 = 1234 (octal)
000010 005200 L0: INC R0 ; increment R0
000012 005200 INC R0 ; nes negalima nelyginių
000014 010011 MOV R0,(R1) ; store R0 into memory at [1234]
000016 011102 MOV (R1),R2 ; get from [1234] to R2
000020 010012 MOV R0,(R2) ; store R0 into memory at [R2]
000022 000772 BR L0 ; branch back to L0:
Pakeliui pagaliau pasileidau PDP makro asemblerį windows 10 aplinkoje.
Ar kalbate su AI Lietuviškai? Tai geriau nekalbėkite. Bent jau mikrosofto modelis naudoja skirtingus informacijos šaltinius ir iškarto meluoja. Nors meluoja visi AI modeliai.
Klausimas- kaip naudojama siera išsaugoti pėdsakus sniege? Lietuviškas atsakymas- nenaudojama. Angliškas- naudojama.
Skaitytojams tikriausiai jau nebedomina radijos. Tai dar vienas lavonėlis. Iš gedimų- seleninis lygintuvas, kondensatoriai ir viena lemputė, kuri susižalojo transportavimo metu, bet ten 6П14П analogas.
Po vidinio remontoViskas nešvaruO čia jau švariauJau su PCBKlasikinis gedimas- seleno lygintuvasViduje jau 1N4007
Iš gero žmogaus išsikaulijau retą mikroschemą – J-11 iš DEC PDP-11 serijos kompiuterio. Rusai šitą čipą klonavo ir pavadino КН1831ВМ1.
Va taip sujungus čipas dalinai parodė, kad jis gal net ir veikia. Dabar užkilo noras pagaminti PDP kloną, nebent kas nors padovanos PDP ar bent ДВК kompiuterį.
Tiesa, ДВК reikėtų konstruoti su šituom:
Mažesnio RAM, bet rodos suderinamas su PDP serija. Tik mano čipas žiauriai nuskausmintas- dalis kojų nulaužta. Ir nežinau ar veikia.
2025.10.17
Paruošiau eksperimentams- wirewrap kištukai, on-board 7805 5V stabilizatorius. Prilitavau visdėlto nulaužtą koją. Pabandysiu sukergti su Altera MAX EPM3256AQC208, žaidimų automatų elektronikos centriniu elementu.
Seniau kiek rašiau, kad dalinai naudojuos “wirewrap” technologija. O štai šiandien papuolė tikras tos technologijos pavyzdukas. Va kaip darydavo prototipus ir mažus tiražus. (Čia nuotraukos atbuline tvarka, nes aš draskiau ir tik vėliau nutariau parodyti kaip viskas seniau buvo daroma).
Pirmiausia naudojami va tokie lizdai:
Labai ilgos kojos. Todėl, kad čia vyniojamas ne vienas laidas, o keli.
Visos detalytės sudėtos. Net panaudotos šynutės maitinimo laidams. O palaidos detalės sulituotos į 0,1″ kištukus.
Kitoje pusėje nepatingėta surašyti kur kokia mikroschema. Ir sulituoti maitinimo pajungimai.
o toliau viskas “susiuvama” naudojant laidelius (pageidautina spalvotus) ir susukant “wirewrap”.
Kažkada mano mokino tikimybių teorijos. Beveik nieko neatsimenu, nebent tai kad 1 tai įvyks, 0 neįvyks, o viskas tarpe yra tikimybė. Jei kokios nors tikimybės privalomas (AND) tai tuos skaičiukus reikia dauginti…
O dabar prie praktikos. Prašom paskaičiuoti tikimybes kad:
Ta lempa yra ne tipinė, o vakarų Vokietijos senoviško standarto ir bet kokia netinka
Tos lempos gana retos ir naujos (NOS) ir patikrintos kainuoja daug pinigų (100+€)
Kad Lietuvoje kažkur yra tokia NOS lempa
Kad tą lempą kažkas nutars išmesti
Kad ta lempa atsidurs dėžėje su kitomis lempomis ir jas atneš pas mane į darbą
Kad aš ateisiu kažkokią dieną ir pamatysių tą dėžę su lempomis ir tarp daugybės rusišku susidomėsiu kartono ritinėliu ir kad niekas neišpils tų lempų į didmaišį
Kad ta lempa bus būtent tokia kokios man reikia, sveika, veikianti ir nepasėdusi
paprastas kartoniukasgal tai rusiska E5?O, tai vokiškaNOS! Karlai, tai NOSSukeistos. Prie ofisinio apšvietimo matosi!Truputi nesimetriška
