Jau nebe pirmą kartą rašau, kad mano fazendoje prie Kauno marių labai blogas internetas. Ir tikrai ne dėl “lauko stiprumo”, nes kažkaip žiemos metu veikia ir 5G ir kaip greičiai pusė velnio. Vasaros metu kiek blogiau, bet lieka blaškytis tarp 4G+ ir 3G. Jutubė ir visokie pornhubai vos vos sukasi. Tačiau nebandykit naudotis internetu kai būna geras oras ir savaitgalis….
Kaip matom beveik visi “pagaliukai” (rašant postą visi pagaliukai) yra. Vadinasi ryšis su bazine stotim kaip ir veikia. Tačiau interneto beveik nėra. GPRS ir 2G stiliaus 64 kilobitai jums į rankas. Tipo geras oras, eikit džiaugtis gamta ar šiaip pjauti/ravėti žolę. Čia integruotas modemas į kompiuterį (PCIe) su didoka antena. Mobilus telefonas iš viso blaškosi.
Bitė/Labas pasiūlė pabandyti (!) modemą su išorine antena, nes “nenumatomas naujų stočių rengimas ir modernizavimas šiame rajone“.
Dėkojame už skirtą laiką su mumis susisiekti.
Atsiprašome, kad atsakymas užtruko. Šiuo metu sulaukiame daug užklausų.
Patikrinusi informaciją, matau, kad Jums aktualioje teritorijoje BITĖS ryšio padengimo zona yra gera. Šiuo metu čia nėra suplanuota ryšio plėtra. Tačiau tinklą nuolat vystome, aš perduosiu informaciją apie poreikį čia stiprinti ryšį kolegoms, į Jūsų pastabas atsižvelgsime ateityje plečiant tinklą.
Kažkada vienas žmogus sugalvojo technologinį procesą kur prireikė sukti ir pjauti su kampiniu šlifuokliu. Tam reikalui nupirko mažas tekinimo stakles. Procesas nelabai sekėsi, o pačios staklės biški nukentėjo nuo chemijos ir laiko. Ko pasekoje buvo vietomis viskas surudijo, o vietomis visai nieko. Tačiau pačios staklės biški buvo iškomplektuotos.
Praėjo gal 10 metų ir nutarė jas išmesti į metalo laužą. O čia jau žengiau žingsniuką ir jos tapo mano:
Po poros dienų šepečiavimo metaliniu šepečiu, vieno indelio WD-40 ir kažkokio mėlyno tepalo, visos rankenėlės jau sukinėjasi ir kaip ir veikia.
Va šita detalė nesusitvarkė. Čia galinis laikiklis su pinole. Buvo pilnai užstrige ir kažkas bandė sukti rankenėlę. Ko pasekoje- gal vienas centimetras kairinio sriegio sumaltas. Tiksliai nežinau kur- ar ant to strypelio ar ant pačios pinolės (rodos taip vadinasi ta dalis). Ten įsistato kažkurios morzės tipo antgalis. Aš tą “dead center” ir taip vos ištraukiau. Teko kaitinti ir kalti. Korozija ir vario drožlės viduje. Ir užkalta.
Kita, pati svarbiausia bėda. Toks daiktas kuris vadinasi “compound cross slide” nepilnas. Ten kregždutės uodegos formos pleištas ir juda su šiuo sraigtu. Deja bazinės dalies nėra. Yra viršutinė dalis. Sraigtas kaip nereikalingas nes nėra kur ji įsukti.
Todėl teko improvizuoti ir kurti “kolūkį”. O to labai nemėgstu.
Teko padaryti dvi skylutes ir pridėti daug geležėlių. Lygtai veikia ir lygtai stabilu. Netgi kažkiek drožlyčių padariau.
O kodėl Nr.2? Todėl kad kažkada gavau Lietuviškas staklytes “Bitė”. Tačiau jos jau ypač ribotos.
[ Optimum d180x300 vario ]
P.S. pasirodo kompanija dar egzistuoja. Parašiau dėl pakaitinių detalių.
Nekaltas didmaišisO čia randominės lemputėsNaujos senos (NOS) 6П3С tipo į stiprintuvusKenetroninai visokieŽalios akytėsGal šita radija updeitinti, nes kai kurios lempos labai labai silpnos
Ir iškarto- negalima kuistis ir pirkti. Nebent nematukais visą maišą. 🙂 😛
Projekto įdėja ne mano. Mano tik algoritmai, programa ir šiaip biški matematikos, nes kažkodėl realaus pasaulio matematika neatitiko to ką rodė jutikliai.
Taigi, Trimix arba trimix dujų mišinys. Tai deguonies, azoto ir helio mišinys naudojamas nardant į kiek gilesnius vandenius. Aš tiksliai nežinau, kam buvo kuriamas šis prietaisas, nes yra ir komerciniai dujų analizatoriai (vieną tokį ir turėjau kai testavau) ir dar šis modelis gavosi kaip ir didesnis (dėl fizikos).
Skaitliuko dėžutė tikrai tuščia. Nors viduje mano PCB, DC/DC keitiklis, 5V stabilizatorius (jei ne iš USB)
Matavimo principas- deguonies kiekį parodo jutiklis, jis taip pat parodo dujų temperatūrą. O helio kiekis matuojamas netiesiogiai- matuojamas garso greitis. Visi žino, kad įkvėpus helio, balso tembras pasidaro aukštesnis. Tai vyksta ne dėl to, kad kažkas pasikeičia balso stygose, o dėl to, kad garsas sklinda greičiau ir atitinkamai keičiasi “balso dėžutės” parametrai. Garso greitį matuojam… matuodami atstumą su ultragarsiniu jutikliu. Kuo didesnis garso greitis, tuo mažesnį atstumą rodo jutiklis.
Hardwarė labai paprasta, nes čia prototipas. Aš paėmiau vieną iš savo dev PCB su LCD ir priejos pradėjau klijuoti kitus elementus.
Matavimo celė su žinomu (ir reguliuojamu ilgiu). Pirmas prototipas.
Deguonies jutiklis kompiuterizuotas ir jungiasi prie MCU per UARTą. O štai atstumo jutiklis analoginis ir industrinis. Ne vien tik reikia maitinti didesne įtampa nei 12V, bet ir išėjimas kinta nuo nulio iki 10V. STM32F tikrai nepatinka tokios įtampos prie ADC. Todėl pastatėm įtampos daliklį. Tačiau STM32F103 serijos ADC šiaip nėra labai geras, o pridėjus netoliese DC/DC keitiklį, prototipinius laidus gavosi nelabai jau tikslūs skaičiai. Nes vienu metu norėjau statyti kitus ADC, iš kinijos užsakiau beveik visus gatavus modelius, taip pat ištraukiau iš stalčiaus ultra brangų senovinį 24 bitų ADC. Tačiau užsakovas pristabdė projektą ir išsinešė testuoti su esamu MCU ADC.
Kita bėda- atstumo jutiklis turi didelį “užkaitimo” driftą. Tai industrinis jutiklis (UNAM 12U9914/S14D), kuris tikrai tikslus, tačiau po įjungimo jis turi bent 10 minučių paveikti kol stabilizuojasi. Todėl teko daryti užnulinimo (tarinimo) mygtuką. Paleidus gryną orą reikia nuspausti mygtuką ir MCU persikalibruoja vieną tašką.
Kitas kalibracijos taškas- 100% helis. Paleidus gryną helį kalibruojam. Taip gaunam kitą tašką.
O dar yra “fabrikinė” kalibracija- taip jau gaunasi, kad keičiant dujų procentus, priklausomybė tarp ilgio ir helio nėra tiesinė. O ir atstumo jutiklis kiek kvailioja, Todėl programoje yra numatyta kita funkcija- raw duomenų nuskaitymas. Paleidus žinomą mišinį nuskaitom papildomai dar vieną ar du taškus. Tada turėdami 0, 100 ir tarpinius skaičius suskaičiuojam kreivės parametrus ir išvedam kreivės “išlenkimo” koeficientą. Šis koeficientas suvedamas į prietaiso EEPROM. Naujai kalibruojant (100% helis) ar taruojant (0% helis) šis koeficientas naudojamas perskaičiuoti kreivę. Iš esmės tai kreivės paišymas per 3 taškus. Po tokių skaičiavimų rezultatai jau atitiko pramoninio prietaiso parodymams.
Aš paviešimu ne galutinį firmwaro source kodą ir negalutinis vidines instrukcijas. Taip pat neviešinu diskusijų su užsakovu ir excelio lentelių kur skaičiavom kitus parametrus (kad ir temperatūrą). Tačiau gal kam nors bus įdomu. Bendravimas su MCU per virtualų COM portą.
Vidinės instrukcijos– čia kaip koks kursinis darbas. Biški teorijos, biški praktikos.
Pastebėti visokie įdomumai. Pavyzdžiui- helio įsigėrimas į 3D spausdintą plastiką:
Ar visokie gliukai su jutikliais.
Projektas tikrai žalias, bet jį galima iš čia pateiktų duomenų pasikartoti. Aš dalinuosi tik todėl, kad pas nepamirščiau ir dėl to, kad esami source kodai internete – totalus Arduinas su klaidom.
Nutarė, kad reikia elektromobilių krovimo stotelių. Pigiai už svetimas lėšas. Toliau foto:
Skrutkės ir juoda izolkė. Gatvėje ir ethernete.100500 megabitų standartasPataupė ant laidų- pastatė switch. Juodas, POE mano.Čia jau dviejų “firmų” produktas. Fantastika ir žemose ir aukštose srovėse.Tuta turi žinoti savo herojus.
Vienas tos senas elektrikas pravardžiuodavo mane chalturščiku. Dabar aš nebe toks. Laurus perėmė berniukai iš Fleksneta.
Per visus tuos arduinus ir kitokius pitoninius iškrypimus, net kelias dienas nepaleidau MPU-6050™ akselerometro ir giroskopo. Pasirodo, reikia atidžiau skaityti produkto datašytą. O kad pas visokius arduinus mikroschema pasileidžia su ne pilna inicializacija ir konfiguracija aš nežinau. Bet mano variantas veikia ant gryno gcc.
Tai dar vienas atmintinukas apie LCD ekraniukus. Tokie ekraniukai kogero eina iš kokio Ali, bet aš juos radau kažkokiuose kasos aparatuose. Iš įpatybių: Read Only, SPI.
Beveik viskas veikia naudojant standartines ST7565 bibliotekas, tačiau yra kažkoks bugas su inicializacija. Kol kas sprendimas- du kartus inicializuoti ekraniuką.
Kadangi nėra galimybės nuskaityti ekrano atminties, norint pasinaudoti grafinėmis funckijomis (taškai, nuskaityti tašką) reikia daryti šešėlinę atmintį (shadow ram) ir ten laikyti ekraniuko ekrano kopiją.
Seniai jau mėtėsi šis prabangus ADC- AD7710AR. Jis toks specifinis: aukštos įtampos maitinimas, beveik SPI ir 24 bitai.
Minimalus maitinimas- 5V, ir jo išėjimas labai arti 5V. Tačiau STM32F103 yra 5V tolerantiškas. Tačiau viskam yra ribos. MCU biški kaista. Todėl prie visų kojų nuosekliai pajungiau 64 omų rezistorius- gal kiek ir padėjo. Dar reikėtu dviejų maitinimo šaltinių- vienas skaitmenai (5V), o štai analoginei daliai kogero geriau net bipoliaris maitinimas. Tačiau iš bėdos galima prijungti prie 5V.
O štai su “SPI” interfeisu biški bėda. Primiausia čia pusė duplekso ir duomenys eina per tą patį laidą. STM32F103 lygtai ir palaiko tokį režimą, tačiau kelių dienų eksperimentai parodė, kad visdėlto neveikia. Arba CLK lieka pastoviai, arba nespėja persijungti ar tai nuskaito bet kokią informaciją. Ir dar, jaučiu problemos su mikroschemos greičiais.
O dabar dar viena kvailystė- jei nuskaitom duomenis kai įjungtas 16 bitų režimas, reikia ir skaityti tik 16 bitų, o jei skaitom 24, tai reikia ir skaityti 24. Ir dar reikia stebėti ar duomenys paruošti skaitymui. O dar yra kita kvailystė- atskiras valdymo pinas skaitymui ir rašymui, o ne vienas R/W pinas. Kodėl taip padaryta aš nežinau.
Internete neradau gyvo pavyzduko, kad viskas veiktu. Tačiau po eksperimentų gavosi, kad grynai “softwarinis” variantas puikiausiai veikia.
Dar biški VFD temos. Turiu kelis mažesnius grafinius VFD modulius: Futaba GU112x16G-7806A. Tai darvienas modulis suderinamas su standartiniu LCD moduliu. Tačiau tai kartu ir grafinis modulis.
Šiame eksperimente aš nejungiau modulio prie standartinio paralelinio interfeiso, o pabandžiau su alternatyvinius metodus: SPI ir su papildoma plokštele- I2C (PCF8574). I2C variantas lėtokas. SPI variantas gretas, jei naudoti papildomą MB laidą per pertraukima. Šis MCU tikrai per greitas šiam moduliui ir buvo bėdų. O jei naudoti su hardcoded užvėlinimu, papildomo laido nereikia. Per i2c ir taip viskas veikia lėtai, todėl nereikia nieko stebėti.
Kairėje SPI, dešinėje su papildomu kinišku moduliu, I2C.
Atkreipkite dėmesį, kad šis modulis naudoja visai kitokį SPI variantą nei didesnis modulis.
Nors realiai tai GP9002A02A. Man patinka VFD technologija. Keista spalva, didelis šviesumas ir kažkoks lempinis vaizdas. Todėl jei matau kur nors palaidą VFD ekraniuką, stengiuosi prigriebti. Aišku aš kalbu apie panaudojamus modulius, o ne kažkokius “custom made” iš senoviškų magnetofonų. O kiek kartų mačiau milžiniškus grafinius modulius kurie buvo sudaužyti- stiklinis korpusas neduoda tvirtumo. O šis modulis nukentėjo kitaip- jo trafukas su plonučiais laideliais atitrūko nuo transformatoriaus korpuso. Teko klijuoti ir užsiimti mikrochirurgija- trafukas visgi smd.
Tai grafinis ir tekstinis modulis. Galima pumpuoti binarinę informaciją arba galima naudotis integruotais šriftais ir kiek keistokais šrifto dydžiais. Ekranas kaip ir “grayscale”, bet man nepavyko. Gali būti, kad yra skirtumas tarp “01A” ir “02A”.
Futaba moduliai dažnai būna ne tik lygiagretaus interfeiso, kaip LCD moduliai, bet turi slaptus papildomus interfeisus: asinchroninis nuoseklusis (kaip RS232, tik TTL lygiai) ir SPI (synchronious serial). Asinchroninis dažnai būna per lėtas, net prie 115kbit matosi kaip formuojasi vaizdas. Paralelinis naudoja labai daug laidų, tačiau labai greitas. O štai SPI kaip ir kompromisas. Pas šį VFD maksimalus greitis kažkur 2Mbit. Nauji moduliai dažnai būna USB/HID- tokių dar nečiupinau.
Su STM32CubeMX sugeneruojam programos griaučius. Aš pasirinkau kojeles iš eilės. Procesoriukas- bet koks. Čia konkrečiai STM32F103VBT6. Kur kibirą turiu.
Mums be SPI, reikia CD (command/data), CS (chip select) ir jei norime gražiai animuoti: VFD_INT (čia kadrų sinchroimpulsas). CS – programinis, nes yra biški triukų. Net porą vakarų turėjau praleisti, kol pradėjo teisingai veikti. Trumpai- CS, CD ir SPI sekos svarbios!
Iš datašyto matom, kad SPI nėra defaultinis. Pirmiausia LSB, antriausia netipiniai CLK. Dar žiūrom į C/D.
Labai padeda susigaudyti settinguose šis vogtas iš interneto paveikslėlis. Renkam tą kuris panašiausias:
Beveik visos komandos surašytos į programą. Aišku kiek užknisa ekrano atminties organizavimas, bet viską galima apeiti naudojant galingus MCU.
