Veikiantis CF kortelių pavertimas diskais

Kas nors kiek užsiima retro kompiuteriais, žino, kad seni mechaniniai diskai gali bet kuriuo momentų subyrėti. Arba jie labai cypia, ir kai kuriems žmonėms jau nebelaiko nervai.

Yra visiems žinomas būdas, kaip pereiti prie SSD sistemos. Seniems kompiuteriams su IDE lizdu tai ypač lengva, nes dar plačiai paplitusios CF kortelės turi būtent IDE interfeisą ir kompui jos atrodo kaip IDE diskas. Ypač geros “industrinės” CF kortelės, nes jos stipriai nebijo perrašymų. Ir aišku kažkaip jau taip atsitiko, kad vienu metu prisirinkau gal šimtą tokių kortelių. Kai kurios CF kortelės, ypač iš kokio CISCO įrenginio, kartais būna su “write protect”, bet dažniausiai jos pilnai ištrinamos.

Kaip naudotis? Pirmiausia reikia dviejų “hardwarių”- bet kokio USB-CF skaitytuvo ir CF-IDE adapterio.

Retro kompiuteris ir net du CF-IDE adapteriai (plačia jungtimi)

Toliau atrodo, kad viskas paprasta? Diskelis į kompą, fdisk, format /s ir t.t. Ogi ne. Kartai veikia, o kartais neveikia ir retro kompiuteris pakimba kraudamasis arba sako “missing operating system”. Nors BIOSas ir pamatė diską, ir net užkurus ir disketės kaip ir viskas gerai. Kankinausi kelias dienas, kol išmąsčiau kodėl neveikia (gal būt) ir kaip padaryti, kad veiktu.

Manau bėda tame, kad visokie MSDOS ir senieji DOS pagrindo windows ir kitokios operacinės sistemos labai jautrios ir kultūringos. Jos neištrina disko taip kaip reikia. Dažnai lieka keisti boot įrašai (nors fdisk /mbr) turėtu padėti. O dar lieka visokios nesąmonės pačiam diske. Ar net “FF” informacija. Ji kažkaip “klaidina” microsofto operacines sistemas.

Teoriškai turėtu padėti visokie “Rufus”, “rmprep” ar net “HP USB disk storage tools”… nieko jie nepadeda. Aš kalbu apie Windows 10 host kompiuterius.

Reikia daryti taip ir veiks (išbandyta su 1G ir 2G kortelėm). Pirmiausia reikia ištrinti esamas particijas (gal nereikia, bet geriau, nes kai diske nėra nieko- tada windows nesikiša su savo trigrašiu).

Pašalinam. Čia buvo “rufus” sukurta neveikianti particija (skirsnis). Toliau reikia su senu geru Win32 Disk Imager nuskaityti visą CF kortelę? Kam? Ogi 2GB kortelė viduje bus biški ne 2GB, o kažkiek kitaip. Nuskaitant pasidarom tikrą “fizinio disko” kopiją.

Nuskaitytą failą kietam diske galima iš karto pažymėti kaip kompresuojamą, tada disko failas bus mažytis.

Pasileidžiam programą HexEdit ir viską užnulinam. Tuos visus FF, jei kortelė nauja, ir visokias nesąmones, jei kortelė naudota. Tai svarbu dėl dviejų dalykų- MS DOS nehaliucionuos ir kartu disko image failas host kompiuteryje užims tik megabaitą.

Dabar reikia pasileisti nemokamą retro kompiuterių emuliatorių “PCem“:

Sukonfiguruojam panašios kartos kompiuterį į tą, kuriam ruošiam diską. Pasirenkam naujai pagamintą failą- visi CHS settingai nusistato automatiškai (galima užsirašyti, jei kompas ypač senas). Ir užsikuriam emuliatorių iš MSDOS 6.22 disketės.

Ir atliekam standartinius veiksmus:

  • fdisk /mbr -gal ir nereikia, jei diską užnulinį. Bet atsarga čia gėdos nedaro.
  • fdisk -grynai ir padalinam ar imam visą diską DOSui. RTFM.
  • perkraunam virtualų kompiuterį.
  • format c: /S -formatuojam C diską ir perrašom MSDOS paleidimą.
  • Jei reikia, perkopijuojam DOS disketės turinį: mkdir C:\DOS ir copy *.* C:\DOS
  • Galima pasibandyti kaip veikia kompiuteris iš disko image.

Perkopijuojam atgal disko image į CF kortelę. Paleidžiam retro kompiuterį:

Kas smagiausia, CF kortelė puikiausiai matosi ir šiuolaikiniam kompiuteryje- nėra bėdų su failų apsikeitimu (yra niuansu su ilgais failų vardais, bet čia jau kita tema).

Cãckiai

Tai iš jidiš kalbos1, angliškai skamba dar keisčiau- Tchotchke, (Ukrainietiškai kogero- ця́цька [цяця, цяцянка], gudiškai- ца́цка). Tai visokie niekučiai kurie kaupiasi ir turi sentimentinę ar šiaip kokią vertę. Iš čia kilo ir žodis – cãckintis. T.y. žaisti ir nedaryti darbo. Pas mane darbe, ant stalo yra dėžutė kurioje irgi kaupiasi tie cãckiai. Ir namie kaupiasi ir kaime… Dabar apie darbo cãckius:

Bendras cackių vaizdas
Procesoriai: i5, didelis Xeon ir Itanium
Gilzė, DLP mikrochema, flešiukai ir šiaip
ant dugno centukai, varžteliai, sidabro gabaliukai ir šiaip šlamštas
Šurikenai, šakutė ir kažkokios mikroschemos

Šitą galerija papildysiu.

Žodelį “cãckiai” ir “cãckintis” girdėjau vaikystėje, tačiau dabar jis retesnis. Neseniai žiūrėjau Adam Savage jutubės kanalą ir jis pasakojo, kad pas ji nugriuvo cãckių spintelė. Žodis buvo kaip ir girdėtas, bet skambėjo visiškai kitaip. Manau, kad amerikos žydai kalbėjo kitaip nei kokie Lietuvos žydai. O iš žydų atėjo į Lietuvos slengą.

Norėčiau sužinoti, ar skaitytojų namuose ar šeimoje buvo cãckės ar panašus reikalai. Aš žinau, kad kai kuriuose šeimose tokio reiškinio nėra iš viso. Man- cãckės yra kaip atsiminimo “trigeriai”. Galiu su kai kuriais pasidalinti: gilzė – neperšaunamos liemenės testas. Kai titano plokštė buvo peršauta be jokių problemų: Nesigavo straipsnis, liko tik youtubė. Vadinasi, gilzė mėtosi jau apie 12 metų.
Sidabro rutuliukai- tai kai atliekamas tyrimas, kartais lieka toks ~0,15… 0,3g diskiukas. O kartais ir daugiau gramų. Piniginė vertė labai maža, bet kas 10 metų galima pasigaminti pakabuką.
Visokie varžteliai neturi informacinės vertės, bet kodėl gi ne? Ar kas turit ružavai violetinį varžtelį?
Žalvariniai cilindriukai su įpjovimais- dujų detektoriaus vidinė detalė. Kaip veikia? Tikrai nesupratau- nieko viduje nebuvo.
Procesoriai- šiaip. I5 gal net iš veikiančio kompo, o Xeonas ir Itaniumas, nors irgi kogero geri, bet niekur nepanaudojami. Tačiau kokie jie didžiuliai!
Geltonos lemputės- čia mūsų kiemo specifika. Aš turiu tris lemputes, vienas kolega dar dvi. Nei viena mūsų mašina tokių lempučių nenaudoja. Tačiau lemputės atrastos kieme. Greičiausiai- šalia veikiantis šrotas, kai vežioja mašinų likučius, pameta tas lemputes. Bet kodėl tik geltonas?
Mėsmalės šurikenai- nu kaip nepakelti tokio gero daiGto. Beja, šie pagaminti iš nerūdijančio plieno.

  1. Kita teorija, kad lenkų kalbos kilmė. Ir žydai pasiskolino. O bendra kilmė – protarmė, kad kilo iš vaikų kalbos, kaip “mama”, “tėtė”, “kaka”, “caca”,”papa”. ↩︎

SAS krepšelis

Mano namų kompe diskai sukišti į serverinį “krepšelį“. Visai fainai, tik užsiknisau lituoti SATA laidus. Kadangi darbe išardė kalną serverių, viename radau ištraukiamą tokį pat krepšelį. Tačiau jungtis jau kitokia. Bet kartu radau keletą SAS RAID kontrolerių. Gimė noras eksperimentuoti…

Atkreipkit dėmesį – čia SATA ir SAS diskai.
Continue reading →

SLR juostelės košmarai

Bežaidžiant su juostomis, prisikasėm iki SLR 5 (QIC) kasečių formato. Šios kasetės durnoka konstrukcija- viskas sukinėjama su viena gumine juosta. O kas būna su guma po dešimtmečių? Ogi suyra.

Verbatim kasetė buvo su sukirmijusiu dirželiu. O kita (ne nuotraukoje) buvo kaip ir gera. Athana – iš viso NOS (new old stock) ir lygtai gera. Tačiau inkišus į grotuvą gavosi chaosas. Kurį iliustruojam taip:

Kušys ir barzda

Ta tipo gera, paveikė gal pusė minutės ir staiga susirezonavo ir sumakalavo viduje juostą. Beveik 1/3 prasuko su mazgais ir galutinai nutraukė. Nors gumytė buvo gera. Gumytę perdėjau į Verbatim ir viskas veikia. Tuo tarpu Athana kaip ir veikė, bet tik pyst, ir nutraukė juostą. Gumytė per laisva. Turėjau kita Athaną, tai į ją iškarto sudėjau kinišką gumytę iš “magnetofonų remonto rinkinio”, tik ji kiek per trumpa ir sunkiai sukiojasi. Tačiau antroji Athana kaip ir veikia. Įrašiau kažkiek informacijos ir nuskaičiau. O Verbatime buvo šio WWW media rezervinė kopija nuo 2007 metų.

Bandėm remontuoti nutrauktą Athaną:

Iš penkto karto pavyko padaryti naujas pradžios skyles. Lygtai randa pradžią, bet nieko nesugeba įrašyti. Jei bus laiko, eksperimentuosim- dar kokie 300 metrų juostos liko.

Rugsėjis 24

Šiaip veiksmas vyksta, bet nėra teigiamų rezultatų. Todėl nedidelis foto straipsniukas apie nepavykusius reikalus.

Šitas kirmeliukas išsigando žolės pjovimo ir pasislepė BMW padangos protektoriuje (jis mažiukas). Teko krapštyti su pagaliuku kol ištraukiau. Paleidau prie Nemuno. Čia darbe tokia ekologija.
Panašus kompiuteris (386SX) buvo pirmas PC mūsų šeimoje. Čia PCB pažeidimas nuo VARTA batareikos. Kol kas remontas nepavyko. CPU kaip ir pasileidžia, bet initas neveikia.
Kitas kompiuteris su VARTA batarėja. ISA plokštės formatas. Irgi nepavyko suremontuoti.
Atrodo, kad beveik nėra pažeidimo. Bet akumuliatoriaus šarmas nuėdė takelius,
Akumo nėra. Tačiau skrodimas parodė daug nuėstu takelių.
O šitas kompiuteris ISA plokštėje veikia. Bet čia pernelyg moderni technika.
DLT tipo skaitytuvas. Nevykęs pirkinys iš eBay. Buvo pastrigusi kasetė, tai galvojau, kad viskas bus gerai. Dabar teisingai priima kasetes, bet nesimato SCSI…
Dalis juostelės kuri buvo pastrigusi
Tiek buvo vilčių. Bet pasirodo, kažkas išlupo motininę ir kitas plokštes. Užtat liko SCSI DVD skaitytuvas.
Atrodo tiek čia lobių, bet technika pernelyg nauja. O mane domina tik antikvaras arba egzotiškos “nešmenos” ir jų skaitytuvai.

Visi aprašymai galerijoje. O šiaip, laisvu laiku nuo statybų, man gana mažai laiko lieka eksperimentams. Tačiau veikiančių rezultatų nėra. Darbe irgi nėra laiko ieškoti gerybių, nes bosai dabar stato (baiginėja) naują ofisą ir paskyrė statybų pabaigos priežiūrą. Teisingas sprendimas- visi kurie susiję su statybom jau pervargo, ir sutinka su bet kokiom statybininkų nesąmonėm. O aš visiškai naujas žmogus, tai galiu kabinėtis ir siautėti- dar liko energijos.

Laipynė suaugėliams

Po ilgo susirašinėjimo su viena UAB, kieme atsirado laipynė suaugėliams.

Reikia pribaigti šitą sieną.

Kai buvo išardyta, užėmė labai mažai vietos. Poto pradėjau surinkinėti. Ir su kiekvienu elementu viskas standejo ir standėjo. Nu, ne pas mane, bet būtent laipynėje. Pas mane kaip tik atvirkščiai- viskas minkštėjo ir skystėjo: biški turiu aukščio baimės problemų.

Papildomos kojos – jėga
Sssssaugumas….
Aklimatizacija. Čia veikia internetas

Viena bėda. Teisingai pastatyti nepavyko- stelažo (statybinio bokštelio) storis gal per 15..20cm didesnis nei tarpas tarp sienos ir turėklo. Teko statyti kreivai. Ir dar bėda- pasiekiamumas sumažėjo gal tris kartus. Tos įstrižinės papildomos kojos tikrai gerai- žymiai padidino stabilumą. O galutinai stabilumas stabilizavosi, kai vieną kraštą atrėmiau į stogą, o kitą kraštą diržu pritraukiau prie elektros laido tvirtinimo kablio. Bokštelis visiškai nustojo svyruoti ir tik dabar galėjau užsilipti į trečią aukštą ir ten aklimatizuotis. Beja, ten internetas visai geras.

Didžiausias diskas kuri turiu

Ir ne tik didžiausias, bet ir sunkiausias.

Žvirbliukas kuris pastrigo
Net nesijaučia, kad kažkas rankoje
Pilnas 5,25 per du aukštus
3.25kg ir net 1G

Tas paukščiukas šiaip sau. Radau šiltnamyje. Jėtau, koks jis mažytis. O štai diskas, kogero, pats didžiausias kuri pavyko pajungti ir kuris dar veikia.

Tai Fujitsu Limited M2266SA, pagamintas 1991 metais. Paskutinė failo data viduje- 2001 metai. Instaliuoti Windows 95, biški kažkokių DOSo programėlių. Manau, kad jis jau daug kartų performatuotas ir paskutiniai vartotojai- Rolka ir Vytas (kad ir kas jie bebūtų. Beja Rolką vieną žinau) matyt darė grynai eksperimentus. Nu negalėjo žmonės naudoti 95, kai 98 buvo žymiai geresni. Ir diskas SCSI, kaip ir nelabai populiarus formatas. Viduje keli failai rodo, kad buvo pajungtas prie EISA 486 kompiuterio ir “Mylex DCE376 EISA 32-Bit SCSI Host Adapter’iu”.

Man labiausiai patiko, kad po 33 metų, šis diskas dar veikia (bent jau read only). Ir net nelabai žviegia. Bet užtat galvos juda užtikrintai- tikrai neužmigsi.

Elektrotechninė ekvilibristika

Šiuo metu kiek bandom patobulinti fazendos fasadą. Ir pakeliui reikia kiek patobulinti elektros įvadą. Elektros įvadas tiek pagal dokumentus, tiek realiai, kiek keistokas. Nuo stulpo eina AMKA kabelis, kuris prisikabina prie sienos. Čia baigiasi ESO valdos, poto kabo dvi dėžutės (sujungimo ir saugiklių) ir eina keturgyslis aliumininis plokščias kabelis iki skaitliuko (čia mano valdos), poto papuola į skaitliuko dėžutę kur stovi pats skaitliukas (ESO turtas) ir iš skaitliuko eina mano valdos.

Remontuojant fasadą pastebėta, kad visa ta dėžutė labai jau sukirmijo. Viena bėda- ten visada būna elektra. Remontui nusimatė keli galimi planai:

  • Kreiptis į ESO, kad viską padarytu.
  • Kreiptis į ESO, kad atjungtu elektrą visai gatvei ir keisti dėžutę.
  • Darbus atlikti po įtampa.
  • Laužtis į pastotę ir slaptai atsijungti elektrą.

Tačiau, šiandien, tobulinant apšvietimą išgirdau specifinį elektros lanko garsą ir dingo viena fazė. Pasirodo, vėjo gūsis stipriai pajudino medį padarė trumpą jungimą tarp kabančių laidų kažkur toliau gatvėje. Kilo planas- uraganas. Po to sekė poros valandų laukimo ir stebėjimo … kai atvažiavo ESO raudonas automobiliukas, buvo sudarytas sąmokslas. Aš jiems parodau kur buvo trumpas, ir kol jie pjaustys šakas, aš sau ramiai, bet skubiai, atliksiu remonto darbus. Buvo atjungta elektra visoje gatvėje, pakabintas plakatas- “nejungti, dirba žmonės”. Gerai, kad buvau pilnai pasiruošęs šiai operacijai…

Lazeriukai labai gerai. Matosi dvi dėžutės.
Viršuje ESO dėžutė su “skrutkėm”, žemiau kabo tarybinė, su saugikliais.
Ten buvo skrutkės. Remonto metu iškirpau viską lauk.
Viskas paruošta remontui. Net kelių dydžių PE kontaktai.
Senos dėžutės likučiai
Viskas kabo ore, nes dar nėra sienos.
Viskas kritiniam aukštyje. Kur baigiasi kopėčios.
Blizgina
Gonkų apšvietimas

Jau buvau nupirkęs Vaičiulio įmonės dėžutę. Ten prikliopinau DIN bėgelį. Sumontavau tirpiųjų saugiklių bloką ir grupę kontaktų. Kadangi nežinojau gatvės AMKos nulinio laido storio, tai teko sumontuoti net kelis PE kontaktus. Pasirodo, gerai, kad taip padariau. PEN laidas gatvėje storesnis. Kad nepagalvotumėt, kas aš tikras ekvilibristas, paaiškinu: AMKA puikiausiai nusikabina nuo kablio ir visi darbai buvo atlikti saugiai ant žemės.

Viską greitai sujungiau. Nors labai saugojausi, pajutau, kad gatvės PEN nėra labai PE ir jis truputi norėjo kandžiotis. Visdėlto gerai, kad namie, prie skaitliuko, yra labai padorus įžeminimas.

Kol kas, dėžutė kabo bet kaip, nes pagal planą ją reikėjo kabinti jau po pilno sienos remonto. Tačiau aš negalėjau praleisti progos. Taip susitaupė kažkiek pinigų ir tikrai labai daug laiko.

Bonusas- LED apšvietimas. Spėju apie 100W tikrų LED. Čia ne LED juostelė, bet tikros aliuminės PCB su LED ir du 500mA srovės šaltiniai.

O kad jus žinotumėt, koks šis namukas kreivas.

Juostelių chaosas

Tvarkydamas savo kolekciją nutariau pakeliui ir patvarkyti savo juostelių ir skaitytuvų kolekciją. Kompiuteriuose juostos jau beveik išmiręs dalykas ir mažai kas juos naudoja ar dalinasi patirtimi. O ir daugelis 20+ metų įrenginių neveikia arba niekas nežino kaip naudotis… Todėl nutariau kiek viešai užsirašyti.

Pradedam nuo DSS formato. Kiek suprantu 4mm juostelė ir besisukančio būgno galvutė, kaip video magnetofone. Tikriausiai buvo populiarus formatas, nes pilna versijų:

  • DDS1, DDS. Naudoja 60m ar 90m kasetes, jokio “hardwarinio” suspaudimo.
  • DDS1-DC, DDS-DC. Tas pats kaip pirmas, bet turi suspaudimą.
  • DDS2 kaip pirmas, tik: plonesnės ilgesnės juostelės (120m) ir plonesni įrašo trekai.
  • DDS3 viską padvigubino. DDS-3 (125m) juostelė laiko trys kartus daugiau nei DDS2.
  • DDS4, 150m.
  • DAT72, 170m ir vėl plonesni takeliai, 80% daugiau duomenų nei DDS4.
  • DAT160, 154m ir plonesni takeliai nei DAT-72, iki160GB.

Tai buvo apie kasetes. O dabar apie grotuvėlius. Kai kuriuos aš turiu ir jie netgi veikia:

Kairėje juodai kasetei (DLTtapeDV) kol kas neturiu skaitytuvo. Raudonas (Ultrium2) nuskaitau. Apačioje travan 40, MO diskų grotuvai (nuskaitau 1.3G ir mažiukus, 230M diskus). Veikia tik du skaitytuvai. Per vidurį: DSS ir DSS3 kasetės, Ultrium skaitytuvas (448), DAT8 (veikia), ir kažkas kas turėtu skaityti DSS3. Dešinėje- neaiškus grotuvas, DAT72 (puikiai veikia), DSS4 (DAT40) kogero neveikia.
  • DAT8: turi skaityti ir rašyti DDS1 ir DDS2.
  • DAT24: DDS1, DDS2, DDS3.
  • DAT40: DDS2, DDS3, DDS4.
  • DAT72: DDS3, DDS4, DAT72.

Biški linuxo užkeikimų. Reikia root teisių, nes skaitom tiesiai iš /dev.

; /dev/st0 tai automatiškai atsisukantis įrenginys.
; /dev/nst0 tai neatsisukantis. Taip galima nuskaityti VISUS įrašus.
mt -f /dev/nst0 rewind
; ultriumui 32K buferis
dd if=/dev/nst0 of=failas0.bin ibs=32k count=10000000
; DAT72 ir kogero kitiems, 64K buferis.
dd if=/dev/nst0 of=failas1.bin ibs=64k count=10000000
; tas milijoninis skaičius turi būti didesnis nei tikėtinas failo dydis juostoje. Bet neaišku ar tai teisybė.
; jei juostoje daugiau nei vienas failas (dažniausiai būna headerio failas ir poto eina pats backup), dd komandą kartoti.
; "headerio" faile dažnai būna parašyta su kokia programa daryta kopija: ntbackup5 ir veritas yra populiarios.

Taip kompiuteryje atsiranda įvairus failai, tačiau kaip iš jų ištraukti tikrus failus dar gerai nesugalvojau. Tačiau tikrai informacija yra.

Klausimas, ko aš čia krušuosi? Pirmiausia įdomu. Antriausia, turiu vieno dienraščio backupus nuo kažkur 2004? metų. Apie .. 50 kasečių.

Sun NVRAM remontas

Betvarkydamas kolekciją atsikasiau savo Sun kompiuterius (ir SGI)… beja vieno Sun ir vieno SGI kažkodėl nerandu. Kur galėjau per 20 metų nukišti?

Taigi, SGI įsijungė be bėdų ir rodė daugmaž teisingą laiką. O štai Sun microsystems produktai abu neveikia:

Gedimas žinomas- ten stovi NVRAM mikroschema su laikrodžiu. Rašoma, kad keletos tipų. Mano papuolė MK48T08B-15, ir man pasivaideno, kad baterijos modulis nusiima (yra tokios versijos). Pasirodė, kad ne. Nulupus iškilo mintis, o kodėl keturi laidai? Pasirodo, nukeliam modulyje yra ne tik baterija, bet ir 32kHz kvarcas… O man viskas nusirovė.

kvarcas ir baterija po smala
turiu čia 3000 vnt. O kiek rusyje?
du kvarciukai padėti ant čipo

Tačiau prisiminiau, kad turi gana daug PCB su ypač mažu 32kHz kvarciuku (aš net kažkur visą špūlę tokių turiu). Todėl kiek pasidarbavau su “dremeliu”, prisikasiau iki kontaktų ir su testeriu diagnozavau kur buvo kvarcas ir kur baterija (poto radau internete daugiau informacijos ir ta informacija patvirtino mano spėjimus). Aplitavau kontaktus, vienoje pusėje laideliai, kitoje kvarciukas. Pasitikrinau kompe- 32kHz pasileido, RTC veikia. O su baterija, veikia ir išjungtas.

su kvarcu
su kvarcu
pliusas ir minusas
kitas modelis. Tik akumas prapjautas

Toliau teko tik prisimušti iki ROM monitoriaus (Stop+n =nvram reset?, Stop+d =diagnostika, Stop+a = šiaip peršokimas į monitorių). Ir per naujo užprogramuoti nvram turinį, RTC laikrodį ROMas paleidžia automatiškai bent jau mano turimuose Sun kompiuteriuose.

ok set-defaults kitų nvram reikšmių default nustatymas
ok 1 0 mkp visada 1
ok 80 1 mkp čia modelio numeris. Mano turimams kogero tinka 80 - SPARCstation Classic, LX, 4, 5, SS1000, Voyager, Ultra 1
ok 8 2 mkp nuo čia rodos MAC adresas, pirmi skaičiai Sun rezervuoti: 08 00 20
ok 0 3 mkp
ok 20 4 mkp
ok c0 5 mkp
ok ff 6 mkp
ok ee 7 mkp
ok 0 8 mkp pagaminimo data, nesvarbu.
ok 0 9 mkp
ok 0 a mkp
ok 0 b mkp
ok c0 c mkp host id
ok ff d mkp host id
ok ee e mkp host id
ok 0 f 0 do i idprom@ xor loop f mkp Čia kontrolinės sumos skaičiavimas

Viena bėda, mano turimas spec softas- kompiuterinės tomografijos nebepasileidžia. Įtariu, kad reikia surasti tikrą hostid ir/ar MAC adresą.

hostid nuo lipduko nepadėjo. Dar liko RTC laikrodžio nustatymai, bet nežinau root slaptažodžio.