Per visus tuos arduinus ir kitokius pitoninius iškrypimus, net kelias dienas nepaleidau MPU-6050™ akselerometro ir giroskopo. Pasirodo, reikia atidžiau skaityti produkto datašytą. O kad pas visokius arduinus mikroschema pasileidžia su ne pilna inicializacija ir konfiguracija aš nežinau. Bet mano variantas veikia ant gryno gcc.
STM32F103 MPU-6050™ source code, tik .c ir .h failai. Su nedideliu demo.
Tai dar vienas atmintinukas apie LCD ekraniukus. Tokie ekraniukai kogero eina iš kokio Ali, bet aš juos radau kažkokiuose kasos aparatuose. Iš įpatybių: Read Only, SPI.
Beveik viskas veikia naudojant standartines ST7565 bibliotekas, tačiau yra kažkoks bugas su inicializacija. Kol kas sprendimas- du kartus inicializuoti ekraniuką.
Kadangi nėra galimybės nuskaityti ekrano atminties, norint pasinaudoti grafinėmis funckijomis (taškai, nuskaityti tašką) reikia daryti šešėlinę atmintį (shadow ram) ir ten laikyti ekraniuko ekrano kopiją.
Veikiančios demo programos source code, STM32F103 procesoriukui, STM32CubeMX griaučiai.
Seniai jau mėtėsi šis prabangus ADC- AD7710AR. Jis toks specifinis: aukštos įtampos maitinimas, beveik SPI ir 24 bitai.
Minimalus maitinimas- 5V, ir jo išėjimas labai arti 5V. Tačiau STM32F103 yra 5V tolerantiškas. Tačiau viskam yra ribos. MCU biški kaista. Todėl prie visų kojų nuosekliai pajungiau 64 omų rezistorius- gal kiek ir padėjo. Dar reikėtu dviejų maitinimo šaltinių- vienas skaitmenai (5V), o štai analoginei daliai kogero geriau net bipoliaris maitinimas. Tačiau iš bėdos galima prijungti prie 5V.
O štai su “SPI” interfeisu biški bėda. Primiausia čia pusė duplekso ir duomenys eina per tą patį laidą. STM32F103 lygtai ir palaiko tokį režimą, tačiau kelių dienų eksperimentai parodė, kad visdėlto neveikia. Arba CLK lieka pastoviai, arba nespėja persijungti ar tai nuskaito bet kokią informaciją. Ir dar, jaučiu problemos su mikroschemos greičiais.
O dabar dar viena kvailystė- jei nuskaitom duomenis kai įjungtas 16 bitų režimas, reikia ir skaityti tik 16 bitų, o jei skaitom 24, tai reikia ir skaityti 24. Ir dar reikia stebėti ar duomenys paruošti skaitymui. O dar yra kita kvailystė- atskiras valdymo pinas skaitymui ir rašymui, o ne vienas R/W pinas. Kodėl taip padaryta aš nežinau.
Internete neradau gyvo pavyzduko, kad viskas veiktu. Tačiau po eksperimentų gavosi, kad grynai “softwarinis” variantas puikiausiai veikia.
Čia eksperimentinis source kodas STM32F103 serijos mikroschemai AD7710. Pagrindas – STM32CubeMX.
P.S. čipo kaina biški nustebino.
Dar biški VFD temos. Turiu kelis mažesnius grafinius VFD modulius: Futaba GU112x16G-7806A. Tai darvienas modulis suderinamas su standartiniu LCD moduliu. Tačiau tai kartu ir grafinis modulis.
Šiame eksperimente aš nejungiau modulio prie standartinio paralelinio interfeiso, o pabandžiau su alternatyvinius metodus: SPI ir su papildoma plokštele- I2C (PCF8574). I2C variantas lėtokas. SPI variantas gretas, jei naudoti papildomą MB laidą per pertraukima. Šis MCU tikrai per greitas šiam moduliui ir buvo bėdų. O jei naudoti su hardcoded užvėlinimu, papildomo laido nereikia. Per i2c ir taip viskas veikia lėtai, todėl nereikia nieko stebėti.
Atkreipkite dėmesį, kad šis modulis naudoja visai kitokį SPI variantą nei didesnis modulis.
Demonstracinis source kodas SPI ir I2C variantams. STM32F103 procesoriui, cubeMX skeletas.
Nors realiai tai GP9002A02A. Man patinka VFD technologija. Keista spalva, didelis šviesumas ir kažkoks lempinis vaizdas. Todėl jei matau kur nors palaidą VFD ekraniuką, stengiuosi prigriebti. Aišku aš kalbu apie panaudojamus modulius, o ne kažkokius “custom made” iš senoviškų magnetofonų. O kiek kartų mačiau milžiniškus grafinius modulius kurie buvo sudaužyti- stiklinis korpusas neduoda tvirtumo. O šis modulis nukentėjo kitaip- jo trafukas su plonučiais laideliais atitrūko nuo transformatoriaus korpuso. Teko klijuoti ir užsiimti mikrochirurgija- trafukas visgi smd.
Tai grafinis ir tekstinis modulis. Galima pumpuoti binarinę informaciją arba galima naudotis integruotais šriftais ir kiek keistokais šrifto dydžiais. Ekranas kaip ir “grayscale”, bet man nepavyko. Gali būti, kad yra skirtumas tarp “01A” ir “02A”.
Futaba moduliai dažnai būna ne tik lygiagretaus interfeiso, kaip LCD moduliai, bet turi slaptus papildomus interfeisus: asinchroninis nuoseklusis (kaip RS232, tik TTL lygiai) ir SPI (synchronious serial). Asinchroninis dažnai būna per lėtas, net prie 115kbit matosi kaip formuojasi vaizdas. Paralelinis naudoja labai daug laidų, tačiau labai greitas. O štai SPI kaip ir kompromisas. Pas šį VFD maksimalus greitis kažkur 2Mbit. Nauji moduliai dažnai būna USB/HID- tokių dar nečiupinau.
Su STM32CubeMX sugeneruojam programos griaučius. Aš pasirinkau kojeles iš eilės. Procesoriukas- bet koks. Čia konkrečiai STM32F103VBT6. Kur kibirą turiu.
Mums be SPI, reikia CD (command/data), CS (chip select) ir jei norime gražiai animuoti: VFD_INT (čia kadrų sinchroimpulsas). CS – programinis, nes yra biški triukų. Net porą vakarų turėjau praleisti, kol pradėjo teisingai veikti. Trumpai- CS, CD ir SPI sekos svarbios!
Iš datašyto matom, kad SPI nėra defaultinis. Pirmiausia LSB, antriausia netipiniai CLK. Dar žiūrom į C/D.
Labai padeda susigaudyti settinguose šis vogtas iš interneto paveikslėlis. Renkam tą kuris panašiausias:
Beveik visos komandos surašytos į programą. Aišku kiek užknisa ekrano atminties organizavimas, bet viską galima apeiti naudojant galingus MCU.
Ir aišku VFD ekrano valdymo source code STM32F103 procesoriui. (ARM-0053).
Šiandien po pietų su žmonėm užsukom į parduotuvę kuri vadinosi panašiai į aromamotina. Ten viską uostėm, bet niekas man netiko. Paklausiau, ar turi rimtų, vyriškų kvapų. Sakė neturi, todėl teko skubiai komplektuoti savo kolekciją.
Vienos dienos rezultatai. Po to buvo biški testų, kai kam patiko, kitiems nepatiko. Kai kurie net neprisileido, nes kai “diedas prašo kažką pauostyti, tai reiškia bus smarvė”. O kiti sakė, kad aš durnas.
Taigi, kolekcijos elementai. Kai kurie jau paruošti, kai kurie tik teorija (nes kartais neaišku kur jų gauti). Laužtiniuose skliaustuose ką žmonėms priminė.
Buvo ir pasiūlymų, ką reikia įtraukti į “vyrišką kolekciją”:
Buvo ir visiškų smirdalų pasiūlymų (merkaptamas, pelėsiai, puvėsiai ir senos mazgotės), bet rinkinyje turi būti “švarūs” kvapai, o ne sudėtingi mišiniai.
Kokius smirdalus pasiūlytumėt įtraukti? Su paaiškinimu.
Kartais nėra apie ką rašyti, tai nutariau aprašyti savo sėdimas/gulimas darbo vietas.
Čia mažiausiai su darbu susijusi darbo vieta. Čia kartais vyksta intelektualiniai pokalbiai, ieškoma internete ar šiaip. Šis kompiuterius iš šiukšlyno ir pagrinde groja muziką. Klaviatūra aprašyta mano bloge– tai iš aero uosto terminalo.
Pereinam į kitą pastatą:
Čia naujausia darbo vieta. Tipo “sysadmino” urvas. Laidų chaosas 19″ spintoje ne mano nuopelnas.
Pereinam į kitą pastatą:
Čia praleidžiama gana daug laiko. Tik nesimato XRF, jis kažkur išneštas fotografavimo metu. Dešinėje- mikrobanginis mineralizatorius. Reikėtu jį išmesti, bet ranka nekyla- veikiantis daiGtas. Viršuje centre savadarbis “darbo laiko” laikrodis, plastikinių kortelių printeris, lipdukų printeris. Šiaip lipdukų printerių daug. Paprasčiau daryti taip, jei reikia spausdinti skirtingo dydžio lipdukus nei kaitalioti popierį.
O dabar kito tipo patalpa:
Meditacinis akvariumas. Ten tikrai ne rūkas viduje. Paprasčiausiai radau kalną smilkalų kurie supelijo. Todėl juos visus susmilkinau. 🙂
Kita patalpa:
Pagrindinė litavimo ir kompiuterinių žaidimų vieta. Iš chaoso ant stalo- nei lituoju nei žaidžiu paskutiniu metu.
Ta pati patalpa, kitas kambarys:
Čia pagrindinė degradacijos ir programavimo vieta. Programavimo konsultantas pasiruošęs. O apačioje mėtosi gabalai dar nepublikuoto projekto su kodiniu pavadinimu “Trimix“. Jei bendraautorius ir sponsorius leis, bus daugiau informacijos.
Šiaip yra dar viena vieta kur galiu pasislėpti. Todėl jei kartais nerandat manęs, tai aš kažkur esu čia.
Šis mano blogo postas kažkiektai susijęs ir su šiais laikais, bet pagrinde tai senovės istorija- kai tarybų sąjunga pradėjo kažkiek purkštauti po antrojo pasaulinio karo, atsirado sankcijos. Ir konkrečiai COCOM , kuris draudė parduoti rusams visokias gerybes. Aišku buvo visokių apėjimų kaip su ДВК1 – DEC ir IBM 3602 klonavimu. Tačiau progresas nesustojo, atsirado PC. Ir prireikė tokių kompų, kad su GW-BASIC ar kokiu nors Paskaliu programuoti tarpkontinentines balistines raketas. Todėl partija nusprendė- догнать и перегнать3 ar paprasčiau šnekant, nukopijuoti (pavogti) PC XT (1984) o gal ir PC (1981). Kodėl XT? Todėl, kad AT jau pernelyg sudėtingas. Ir kažkur į aštuoniasdėšimtųjų gale gimė уёбище4 vardu НЕЙРОН И99.66.01. Jau toks vardas su skaičiukais sako, kad tai gaminys ne “liaudies masėms”. O karinei pramonei, kokiems nors шарагом5 ar atominėm elektrinėms.
O dabar didelė foto galerija su didelėm nuotraukom. Kad pamatyti, kokį kompą padarė “atominė” valstybė “beveik” savo jėgomis. Prie šios kvailystės dirbo cielas institutas Kijeve. Prie nuotraukų parašiau trumpus komentarus. Agregatas pagagamintas po 1990 metų.
Aš tikrai nežinau, ar verta atgaivinti šitą nesąmonę. Aš nesu tarybinės technikos kolekcininkas. Vienintelis kompas kurį norėčiau gauti tai ДВК-2 (nes teko kiek padirbti su tokiu. Sentimentai). Taigi jei kas turit, tai galime mainytis, netgi su priemoka.
O dabar apie sankcijas. Sankcijos padeda- tiesa lėtokai, bet pilnai susmugdo šalies progresą. O kai nėra progreso, nėra ekonomikos. O kai nėra ekonomikos ir progreso, tai net atominės bombos gali ir nebeveikti.
Aš tikrai žinau, kad kažkur tie failai yra…
Pirmiausia, kažkur dingo USB-SATA adapteris tinkamas dideliams diskams. O antriausia, kas sugalvojo taip sugaidinti windows failų paiešką… Rudoji stengiasi padėti, bet nesiseka.
Sausis- labai tamsus mėnuo. Plius- peršalau lakstydamas kieme. Todėl nieko ir nedariau. O reikėtu… O dar 18€ investicija į lavos lempą. Tiesiog galima sėdėti ir steiblitis į tą lempą. Dar pavyko nusipirkti pigiai vieną raritetą mano kolekcijai. O štai virtuvės remontas pastrigo, nes tingiu ir šalta ir tamsu.
Gal bus kada nors daugiau.