Kaip sakoma, geriau vieną kartą pamatyti, o ne šimtą kartų išgirsti. Taigi va, daug fotkių. Komentarai bus vėliau. Fotkės pasididina. Tai dvigubas izoliuotas maitinimo šaltinis. Jis man nelabai patinka dėl visokių klaidų ir nepribaigimų. Kitą darysiu geresni. Tačiau kiek pasimokėm apie ADC, srovės ir įtampos matavimą, apie izoliuota procesorių bendravimą, apie AVR ir ARM darbo subtilybes. Jis man net vieną kartą nukrito nuo stalo, todėl patariu, naudokit gumines kojytes savo konstrukcijai.
Šiaip aparatas kaip ir veikia, tačiau voltmetrai-ampermetrai netikslūs ir reikia stabilumo, pats aparatas perkaista dėl kiniškų trafų kokybės…

Parametrai 2x apie 13V max, gal amperas. Prie žemesnių įtampų keli amperai. Pilnai izoliuoti, galima jungti nuosekliai, tada įtampa kažkur apie 24V.

Vėliаu surašysiu viską po nuotraukom ir gale sudėsiu softą tiek AVR, tiek ARM procesoriukams. Gal kam prireiks.

Viskas prasidėjo nuo dviejų transformatorių. Jie turėjo duoti kažkur 13V prie poros amperų. Čia pirmas neapsižiūrėjimas- trafai kaista laisvoje eigoje. Kinai pataupė.

Radiatorių konstrukcija. Taip sudėtingai todėl, kad senesnio modelio maitinblokis net apsilydė prie mikroschemos- kažkaip grynas aliuminis radiatorius nespėjo nuvesti šilumos. Beja aliuminis radiatorius tai kažkoks procesoriaus aušintuvas. Vario gabalas- tai Intel Xeon kažkurio tai modelio, IBM serverio aušintuvas perpjautas per pusę ir su pašalintais “pelekais”.

Kadangi mikroschemos aušinimas galvaniškai sujungtas su radiatorium, buvo mintis tarp aliuminio ir vario dėti izoliuojančia tarpinę. Kol kas tarpinė nesudėta (ji rupužė aplipo dulkėm ir pukais). Todėl dabar negalima užtrumpinti abiejų radiatorių tarpusavyje.

Vaizdelis iš šono. Radiatoriai gana tvirtai prisisuka prie juodo polistirolinio plastiko. Papildomai- akrilo juostelės.

Čia prisukau PCB ir mikroschemas. Mechaninis surinkimo bandymas.

Kaip viskas atrodo dėžutėje.

Kitas rakursas- matosi falšpanelė prie kurios tvirtinasi LCD ir kintami rezistoriai.

Plokštės jau su laidais.

Vėl iš kitos pusės. Matosi, kad visdėlto dėžutėje kiek mažokai vietos. Tačiau tenka dirbti su tuom ką turim. Pradėta montuoti kintamus rezistorius ir gnybtus.

“Birds eye view”. Jau šalia matosi kontrolerio plokštė.

Kontroleris jau sukištas. Kol kas jis dar rodo betką. Beja, matosi papildomas radiatorius prie TR1. Tai tarpinis 5V stabilizatorius kuris buvo skirtas maitinti kontrolerį. Deja, LCD naudoja gana daug srovės ir šitas radiatorius (su 7805 čipu) buvo per karštas.

Čia jau nebėra 7805 reguliatoriaus. Vietoje jo jau stovi impulsinis stabilizatorius (dešinėje, prie pat galo). Tai išpjova iš kažkokio prietaiso. Dar matosi maži voltmetriukai kurie šiaip sau pajungti.

Jau atsirado antras kontroleris, nes nuotolinis ADC ir indukcinis srovės matavimas susifeilino.

O čia pajungti du programavimo ir debuginimo kabeliai. Vienas JTAG per J-Link’ą, kitas USBAsp.

Dabar pagrinde sprendžiamos programinės bėdos ir galvojama apie spalvas.

Tai vieno kanalo srovės matavimo grandinė. AVR naudoja 2.5V reference, todėl šuntas beveik du kartus didesnės varžos nei ARM (1.25V reference) pusėje. Neryškiai matosi HP optopora 6N136- per ją perduodamas informacijos srautas iš vieno kanalo į kitą. Realizuotas kontrolinės sumos skaičiavimas ir dar ne pilnai- apsauga nuo atsikartojančios informacijos.

Vaizdelis iš arčiau. Dar nenuplėšta plėvelė nuo LCD ekrano. Apačioje kol kas debug informacija. Tai sistemos temperatūra. Visai apie tai užmiršau parašyti- sistema per I2C matuoja temperatūra (LM75 arba FM75 čipai iš plazminių televizorių).

Nuoseklaus jungimo bandymas-ta lemputė rodos 26V.

Ir kreivos skylutės ant korpuso. Deja skylučių ventiliacijos kiek nepakanka- sistemos temperatūra užkyla iki 35 laipsnių. Transformatorių- dar daugiau.

P.S. (2015.06.21). Išmečiau lauk kiniškus trafus kurie kaito netgi laisvojoje eigoje. Pastačiau toroidą. Žymiai mažiau šilumos, daugiau galios (daugiau ir srovės ir įtampos). Ir net lengvesnis pasidarė.

Ir skubiai pastačiau į darbo vieta. Tik išardęs maitblokį, aš supratau, koks jis reikalingas ir patogus.

Gal kiek nervuoja ampermetrų ir voltmetrų netobulumas ir tai, kad jie suspėja sureaguoti į varojimo impulsinius šuoliukus.