Radijas WiNRADiO G313e (extended 9kHz-180MHz) – tai dar vienas grobis iš kariškių. Tai skaitmeninė- programinė radija (software defined radio- SDR). Jungiasi prie kompiuterio per USB lizdą. Pati radija atlieka tik priėmima ir signalo dažnio numušimą iki kompiuteriui suprantamo ir onboard DSP padaro duomenų srautą. Toliau tuos duomenis konvertuoja-demoduliuoja softas kompiuteryje.

Čia radija numesta ant palangės, kiek toliau nuo kompiuterio ir kitų trugdžių šaltinių. O pats fabrikinis softas atrodo taip:

(vaizdas išsididina). Čia kažkokie Kauno taksistai šnekasi.

Aišku radija papuolė neveikianti. Kompas ją kartais matydavo, tačiau radijos softas jau nesusišnekėdavo. Panašu, kad USB čipas dar kiek veikė, bet skaitmenis signalas jau nebedasimušdavo.
Kriepiausi į gamintoją, atsiliepė iš Slovėnijos. Remontas sakė kainuos apie 300€… jo, kiek daugokai. Gamintojas liepė paleisti diagnostinį softą, tačiau softas nieko gero nepasakė. Tačiau gamintojas užsiminė: maybe some capacitor failure… 🙂 Yeah, mes nemanėm, kad tokiose radijose kurios TIEK kainuoja bus sudėti šūdini kondikai. Darome skrodimą. Beja, korpusas padarytas iš tokių įdomių aliumininių segmentų.


Čia skaitmeninė ir maitino dalis. Matosi 7805 stabilizatorius, MCU, Xylinx CPLD, Analog devices čipukas, Texas Instruments USB ir RS232. Taip pat, nedideli 8 kojų stabilizatoriai.

Čia aukštadažnė pusė. Čia kiekviena plokštelė gyvena savo “narvelyje”. Matote kairėje viršuje tantalą aukštyn kojom? Čia taip iš “fabriko”.

Labai nustebino šitas technologinis sprendimas. Čia 5V grandinė. Čipas po apačia RS232 keitiklis, ta pati grandinė eina ir į Microchip MCU. Ore kabantis kondikas gal ir nieko, bet kai uždaromas korpusas. Kondikas nusispaudžia ir lupa prilitavimą į viršų. Todėl nusirovė ne tik pats, bet ir perskėlė keramikinį kondensatorių po apačia. Labai gerai, kad nenurovė takelius. Deja šitas kondensatorius neturėjo įtakos radijos veikimui. Ir dar priedo čia 100μF, 16V kondikas.

Gedimas slypėjo čia:

(nuotrauka pasididina)
Prie 7805 stablizatoriaus, kur tvirtinasi varžtu, stovi mikroschema pažymėta strėliuke. Šalia kondensatorius B (tai 7805 aprišimas) ir kondensatorius A, kuris jau šios mažos mikroschemos – stabilizatoriaus išėjime. Tai 3.3V stabilizatorius skaitmenai. Tikrai mikroschemai E ir kogero F. E- tai Xylinx CPLD, o F tai USB. Bent jau strėlės rodo į tą patį 3V “railą”. Taigi, ties abiem stėlėm oscilografas parodė kaip minimum 0.5V pulsacijas, tiksliau pastovų generavimą. O įtampa… nu kažkur apie 3V. Koks gi kondikas stovi ant 3V šynos? Ogi tas pats, 100μF ir 16V. Ir jis FAIL. Kondiką A pašalinau, vietoje jo įdėjau… tokį patį 100μF 16V tik jau polimerinį kondiką. Kodėl, todėl, kad žemesnės įtampos čia fiziškai netilpo. O ir polimeras pasistatė žymiai aukščiau, nes negalėjau prieiti prie šios PCB apačios. Papračiausiai kad prisimušti, reikėtu nulupti visas prilituotas aukšto dažnio plokšteles. Kad būtų rimčiau, pridėjau dar vieną kondensatorių prie E mikroschemos strėliukės. Tokį simbolinį mažyčiuką elektrolitą.
C kondensatorių pašalinau kartu su sulaužyta keramika. Vietoje komplekso sudėjau 1μF keraminį SMD. Gal reikėjo paieškoti 5 ar 10μF keramikos (nuo video plokštės), tačiau radija atsigavo ir nenorėjau knistis. Nors tikrai norėtusi tuos 16V kondikus pakeisti geresniais. Tačiau kaip minėjau nelabai ardosi.

Dar reikėtu pakeisti tą ventiliatorių. Nors jis su tikrais guoliais, bet kaukia labai stipriai. Bet čia į ateitį žvelgiant.

Papildymas. Pagaliau pavyko pagauti skaitmeninę radiją:

Tai kažkas iš Indijos (GOS IV), groja ant 9950kHz. Su mano surogatine antena kiek trukinėja signalas. DRM demoduliatorius piratinis, padėjo draugai rusai iš interneto.