Tai labai paprastas eksperimentas kurio metu gaunamas grynas sidabras. Tikrai grynas gaunasi, jei eksperimentas atliekams kruopščiai ir gerai plaunamas tarpinis produktas. Eksperimentus reikia sidabro lauž0: sidabrinių monetų, kontaktų, šakučių, grandinėlių, juodai baltų foto juostų pelenų ir panašiai. Pradinis sidabras turi būti metalinėje formoje (lydynys) arba paprastas junginys (oksidas ar kokios paprastos druskos). Šita tai lengva gauti… Dar reikia azoto rūgšties- gali būti ir nelabai stipri, tačiau pageitautina, kad būtų švaroka. Dar reikės daug vandens (švaraus ar net distiliuoto), valgomosios druskos (NaCl), ir kokio nors aktyvesnio metalo (cinko, magnio, ar standartinio aliumo-cinko-magnio lydinio iš kurio daromos kiniškos sunkesnės durų rankenos ar senoviškų FD diskasukių korpusai), šaukštelį sieros rūgšties.
Pradinę medžiagą ištirpinam azoto rūgštyje. Dėmesio, jei koncentracija didelė, tai bus intensyvus burbuliavimas ir daug rudų toksiškų dumų. Ir tai bus neefektyvi, tačiau greita reakcija. Geriau rūgštelę praskiesti- geriau lėčiau.
Nuotraukoje- kažkokie sidabruoti kondensatoriai sumalti ir sumaišyti su azotke. Čia labai daug drumzlių, nes kondikai tai keraminiai, o keramika netirpsta. Gal vėliau įdėsiu geresnių fotografijų, kokių nors tipiškesnių.
Nufiltruojam skystį. T.y. mums reikia surinti tik švarų skystį.
Skystį maišom su druskos tirpalų ir gaunam labai specifinę, gražią reakciją:
Ir toliau:
Beja, ši reakcija naudojama kokybinei sidabro arba chloridų analizei. Antroje filmo dalyje baltosios drumzlės jau perskalautos vandeniu. Jei gerai išskalausim visas kitas medžiagas, tai gausim gryną galutinį produktą.
Dabar pagardinam varškę truputėliu sieros rūgšties ir imetam magnio lydynio gabaliuką.
Magnio jonai atlupti nuo metalo su sieros rūgštim prikeliauja prie sidabro chlorido ir mikliai redukuoja sidabrą. Makaluojam mišinuką arba paliekam ilgesniam laikui. Magnio-aliuminio-cinko metalo reikia stipriai mažiau nei gausi sidabro. Čia jau chemija- prasideda visokie valentingumai ir redukuojančio metalo atomas griebia 2…3 kartus daugiau chloro atomu (tiksliau jonų). O sidabras prilaiko tik vieną.
Jei nejudinsim, tai užauga purūs gryno sidabro “medžiai”.
Paliekam metalus viduje kol išnyks balta chlorido varškė. Surinktas pilkas metalo drumzles perplaunam su vandeniu ir lydom porcelianiniam (grafitiniam, keraminiam) tiglyje po storu borakso sluoksniu. Būtinai boraksas, nes sidabras labai mėgsta oksidaciją ir šiaip išnykti.
Čia mano top rezultatas, iš degintu fotojuostelių:
Čia šonas nudrožtas su galąstuvu, kad rentgeno fluorescencinis spektroskopas (XRF) galėtu “pažiūrėti” į vidinį sluoksnį. Prietaisas parodė 100% grynumą, t.y. priemaišos buvo mažiau detektuojamo ir paklaidos lygio t.y. net kokie 2 ar 3 skaičiai po kablelio. Todėl galima pasakyti, kad šio lašėlio praba 999.99
Šiaip tokį lašiuką gamintis nepasimoka, nes medžiagos (ir vienkartinis porcelianinis tiglis) kainuoja daugiau nei šio metaliuko vertė. Tai buvo daroma kiekybinė analizė ir tiek 🙂
Beja, jei pastebėjote, kad atsirado nauja weblogo kategorija “Chemija”. Čia todėl, kad darbe atsirado kiektai chemijos daugiau ir jau galima ką nors įdomaus parašyti. O paskutis firmos pirkinys- dyydžiūlis (o dabar bus keistas vertimas) elektromagnetinės indukcijos inicijuotas plazminis optinės emisijos spektrometras (inductively coupled plasma optical emission spectrometer (ICP-OES)) su kuriuo bus galima ir ką nors įdomaus ištirti. O šitasssss agregats rodos čiupina ne kokius ppm’us, o ppb’us ar net ppt’us… O kas tai? O čia jau susigaudykit patys ir pabandykit atspėti.
P.S. jei darant paskutinį etapą su magnio lydiniu palikta medžiaga pradeda apauginėti raudonai rudos spalvos “medžiu”, vadinasi jūsų baltoji varškė blogai išplauta ir čia nusėda varis. Tai labai dažnai būną blogai plaunant ir naudojant kontaktus kaip pradinę medžiagą.
ppm – koncentracijos dalis, 1 iš milijono.
ppb – koncentracijos dalis 1 iš milijardo.
ppt – koncentracijos dalis 1 iš trilijono.
Kitaip tariant spektometro skiriamoji galia, kurią jis gali užfiksuoti, kaip priemaišą.
Turiu reliu kontaktu visa maisa. Esu girdejes kad tie kontaktai kurie nelimpa prie magneto yra is gryno sidabro. Ar tiesa?
http://img138.imageshack.us/img138/1714/20120427705.jpg
Donatas gudrutis, jis viską žino 🙂
Mantui: taip, tai vienokio ar kitokio grynumo sidabras. Net ir limpantys kontaktai turi sidabro. Kilogramas tokių kontaktų (tik kontaktų) kainuoja nuo 1000 iki 1500Lt. Čia priklauso nuo procentuotės. Kontaktus lydyti namų sąlygom nerekomenduočiau- juose be Ni ir Fe (kas labai pasunkina lydymą) gali būti ir kadmio (Cd), o tai jau labai nuodingas metalas ir ypač jo garai bei oksidai. Nuotraukoje kontaktai su bronzinėm kojelėm. Jas reikia nulupti.
Jei chemiškai gryninti kadmiu užterštus kontaktus, tai iškyla problema kur išpilti kadmio nitratą. Jei sužinosiu, kad teršiat Lietuvą, gausit į ausį. Pas mumi tokie kontaktai iškeliauja į vakarų europoje esančius fabrikus kur ten jie ir sprendžia kadmio problemas.
Beja, būna kontaktų ir su rimtesniais metalais: paladžiu, platina, iridžiu. Aišku ir auksinių pasitaiko, bet jie tik mažose srovėse ir iš karto matosi geltonumas.
EMP kainu skirtumas tarp limpanciu ir nelimpanciu tik 200Lt. Siaip keista kainu politika…. Jei nelimpantis kontaktai gryno sidabro, tai sakyciau gana mazai moka (1300lt), kai birzos kaina 2590lt. Juk tokio sidabro praktiskai nereik nieko perdirbti – tik sulydyti nebent i luito gabala.
Kai griuvo Kauno radijo gamykla tevukas daug prisitempe visokio slamsto. Galima butu uzsiimt su vertingesniu detaliu paieska, bet kazkaip abejojiu kad daug uzdirbsiu…. Tik laiko sugaisiu. Sitas vat reliu maisiukas vertingiausia ka radau.
Nėra ten grynas sidabras. O dar būna ir sluoksniuotas. Neprisimenu procentuotės. Jei procentuotė būtų geresnė, tai skaičiuotusi kitaip. Beja, visada galima atlikti tyrimą…
O kiek laiko vandenyje, ta prasme dregna, galima laikyti paskutine medziaga t.y. tuos pilkus miltelius? siuo metu neturiu ne borakso, ne su kuo sulydyti?
man nemazai gavosi is gryno Agno3 99.98%
ir dar turejau apie 2 kg sidabruotu kontaktu, su jais dabar zaidziu 🙂
o beje, kiek svere tas metaliukas?
Vandenyje (švariam, arba su HCl parūgštinimu) galima laikyti be galo ilgai. Sidabras “garbingas” metalas ir nesioksiduoja. Ore jis gali prisigaudyti sieros vandenilio ir pajuoduoti, o vandenyje jis guli ilgai.
Kuris gabaliukas? Aš ju daug prigaminau. Nes tai kiekybinės analizės atliekos. 🙂 Vieni sveria 5, kiti 7, kiti keliolika gramų. Kiti visai mažiukai. Kol kas didžiausias gabalas pagamintas iš sidabro chlorido tai apie 900g. Tačiau tai buvo labai durnas darbas ir lydymas jau buvo daromas indukcinėje krosnyje. Tiesa tai buvo kiek kitokios technologijos pramoninio proceso sukurimo bandymas, tačiau sidabras gamintas iš chlorido.
Dėl komercinių pasiūlymų prašom kreiptis į mano darbdavius. Cheminių reakcijų privačiai nedarau- sveikata ir gamta brangesnė.
Papildoma iliustracija.
Kartais, kai naudojamas nešvarus “pakaitinis” metalas arba labai smulki cinko pudra, nusėdus visam sidabrui lieka pakaitinio metalo likučiai kurie nenori išsiplauti. Juos pašalinam druskos rūgšties tirpalu. Nuotraukoje matosi, kaip cinko metalo likučiai intensyviai tirpsta druskos rūgštyje, tuo tarpu sidabro rūgštis neliečia.
Reakcijos metu išsiskiria vandenilis, todėl ir smirda ir reikia gerai vedinti patalpą. Tirpalą perplauti vandeniu, kad pašalinti pakaitinio metalo chloridus.
Kaip patartumet atskirti sidabra is “svema” gamybos juostu?
“svema”, o tiksliau “Свема” fotojuostelės perdirbamos kaip ir visos kitos foto juostelės. Yra keletas metodų, tačiau netgi nežinau kurį patarti.
Galina nuplauti fotojautrų sluoksnį, jį sudeginti uždaram inde (karbonizuoti), suodžius plauti azoto rūgštim ir toliau kaip aprašyta. Tačiau metodas reikalauja “karbonizatoriaus”, kas buityje nelabai prieinama. Deginant ore, gana daug Ag išlėks į orą.
Yra dar metodas išplauti sidabrą su halogenais, poto fiksuoti ir perdirbti fiksažą. Tačiau šis metoda nėra labai geras, nes ne visas Ag išsiplauna.
Tiesa nepaklausiau, ar juostos ryškintos ar ne? Jei neryškinta, tai ir sidabro daugiau ir galima teoriškai be deginimo apseiti. Tik su fiksažu. Jei juostos ryškintos ir nelabai juodos, tai to sidabro labai mažai beliko. O spalvotose ryškintose juostelėse sidabro nėra.
Juostos nenaudotos, plotis jos 5 cm ilgis nepamatuojamas 🙂
Svoris apie 3 kg.Viena juostos puse juoda, kita pilksvai zalsva. Ar neturint patyrimo su cheminiais procesais verta uzsiimti Ag gryninimu?
Jusu, kaip profesionalo manymu, koks geriausiu atveju butu isgautas apytikslis Ag kiekis is tiek juostos?
Jei tai tarybinė juosta, tai reikia susirasti jos “modelį” arba pasą ir ten bus parašyta kiek ten Ag.
Tikras pavyzdukas su rentgeno fotojuostom (dėmesio, jos ypač daug turi Ag ir dažnai būna dvipusės):
Р3-1 (пленка радиографическая),Свема, ТУ 6-17-1245-83
Содержание металического серебра 15.57г/м2.
Taigi reikia pasiskaičiuoti plotą ir padauginti. Spėtinai. Pagal svori sunku paskaičiuoti, nes didžioji dalis svorio priklauso nuo juostos pagrindo. Sprendžiant iš spalvų, juosta vienpusė.
Turiu gan nemazai sidabriniu 500-625-835 prabos “monetu”,lauzas jau.Is 1kg lauzo iseitu gan neblogas sidabrelio gabaliukas,ar cia aprasytame bude tai galyma butu padaryt?Idomus reikalas………………………
Galima, tik ar ekonomiškai verta?
Tai suprantu kad visas tas procesas nera jau labai pigus ,medziagos ir pats “lauzas”sudejus neduos gautos naudos.Bet jus visa ta procesa aprasot kaip is antriniu zaliavu gau gera produkta………..Ar pirkt gera sidabra pigiau atsieina?
Šiaip metalas superkamas taip: sulydomas viskas į vieną guzą, gerai ten viskas persimaišo. Tada daromas bandinys (kad ir išgręžiamos skylutės kaip ten reikalauja tas ISO standartas), tos drožlės ištiriamos. Gaunama koncentracija gryno metalo. Toliau paprasta matematika- išsiskaičiuojam gryno metalo kiekis, pasižiūrimas kursas, atmetamos maržos ir gaunasi kaina.
Tie visi eksperimentai daromi tik tada, kai metalas pasislėpė kokiose nors netirpiose šiukšlėse (kad ir W), keramikoje arba pelenuose. Arba koncentracija bendro tūrio bus tokia maža, kad sidabras pasislėps (sidabruoti gaminiai). Arba atsikiriamas pvz. Pd ar Au nuo Ag.
Bet kokia perdirbime visa būna nuostoliai- taip vadinamas “angel share”. Todėl stengiamasi kiek mažiau chimičinti. Tiesa, man laboratorijoje kartais reikia gryno (100%) sidabro, tada biški pažaidžiam. Bet mažais kiekiais ir su tikimais nuostoliais.
Va čia buvo “valomas” sidabras. Antras “varymas”.
Sveiki, turiu ganetinai nemazai sidabro milteliu(Silwer powder). Gal kas zino kur protingiausiai butu realizuoti, parduot, ar isgryninti sidabra? Is anksto dekoju uz info.
ar tas tavo “Silwer powder” tikrai yra sidabras… Jei sidabras- sulydai ir parduodi. Arba neši į supirktuvę ir taip parduodi.
Ne grynas sidabras, esu soves su sautuvu tai ten nebeatsimenu sudeties bet zodziu yra ten sidabro,bet nepirko nes sunku tipo sunku labai isgauti, tai galvoju gal nera taip sunku?
Nežinant medžiagos nieko nepabursi. O ir žinant, kad sidabras nėra labai labai brangus…
Galvaninis sidabro valymas, grynumas 99.99% ir daugiau.
(labai burzgia)
Wow. Pirmą kart matau tokį atvirą ir detalų straipsnį apie tai, kaip išgauti kažkokį tai taurųjį metalą ar brangakmenį. Sidabriniai papuošalai ar sidabriniai įrankiai man labai patinka. Ar įmanoma išsigauti sidabro ir tuomet jį nunešti juvelyrui, kad kažką doro pagamintų? Ar čia jau pats ir turi su juo žaistis toliau? Vyrui kaip tik reikia sąsagų. Iš kiek g sidabro įmanoma padaryti dvi standartinio dydžio sidabrines sąsagas? Gal kas žino?
Admin: taip buvo spaminis- reklaminis komentaras iš vienos Lietuviškos interneto parduotuvės.
[…] gryninimas, antra dalis. Keletą operacijų nenufotkinau senesniam straipsnyje, todėl čia dar kiek […]