Iš užsienio atvežė biški šroto, berniukai rušiavo ir mano prašymu atidėjo kažkokias plokšteles, greičiausiai tai buvo lifto indikacija. Tai raudonų diodų matrica, kelios mikroschemos (buferiai, raktai ir RS485) ir ATTINY2313V-10 arba ATTINY2313-20 MCU. Tačiau bėda- beveik visi čipukai užlokinti (gal kokie 5 nebuvo). Užlokinti su security bitais ir dar kažkas. Žodžiu, čipai nesiprogramavosi, net nesiskaitė jų signatūra. Gaila išmesti, o ir žinojau, kad šiuos čipus galima išvalyti. Iš pradžių, išvaliau tiesiogine to žodžio prasme- išskalbiau plokštes indų plovimo mašinoje. Poto, pasikonsultavęs su newsgroupu, surinkau ant ATMEGA8L schemutę. Beja atmega atkeliavo iš to pačio šroto, tik tikriausiai iš didesnio lifto, nes matrica didesnė. 🙂

Gavosi tokia snargliavonė ant breadboardo:

Iš kairės į dešinę: 5V maitblokis, ATMEGA8L, raudoni makaronai- pull-up rezistoriai (šiaip nereikalingi, bet naudojau debuginimui), pacientas- ATTINY, 12V stabilizatorius, TTL lygio RS-232 į USB adapteris. Nes ant ekrano rašė informacija ir priiminėjo komandas.

Štai toks valymo- remonto logas:

Užrakintų mikrokontrolerių ID buvo arba FFFFFF arba 000102. Pirmųjų turinys nusiskaitydavo kaip FF, o antrųjų- baitai iš eilės 00, 01, 02, 03 ir t.t.
Pats atrakinimas buvo kiek triukavotas… dėl mano tingumo. Nenorėjau ieškoti tranzų ir daryti 12V pajungimą. Todėl teko rankutėmis paduoti 12V į MCU pirmą koją. Ir ne iš karto, o atleidus start mygtuką, maždaug po 0.3 sekundės. 🙂 Ar panašiai. Kiek ilgiau ar trumpiau ir neveikia.
Beja, ATMEGOS serial eprom nebuvo išvalytas programuojant softą, todėl biški log meluoja. Aš tikrai nesuremontavau 28 000 čipų. Aš suremontavau tik 47 vienetus.

Nu ir ką dabar ant šitų konstruoti? 😉