Nepavykusi vandalizacija: projektorius

Norėjau parašyti straipsnuką apie vandalizaciją, apie LCD projektoriaus struktūrą ir vidurius… Viskas prasidėjo taip nekaltai:

LCD projektorius

Tai kažkoks senokas Toshiba LCD projektorius be objektyvo, su 150W lempute ir maža video kamera dokumentų demonstravmui.

Norėjau aprašyti apie optinę dalį ir šį magišką elementą:
LCD projektorius
Tai tris spindulius sujungiantis kūbas. Kažkur giliau, xenoninės lempos balta šviesa padalinama į tris spindulius, uždedami pagrindinių spalvų filtrai. Poto stovi poliarizatoriai ir LCD matrica.
Vėliau trys spalvoti spinduliai šiuo kūbu (kuris sudarytas iš prizmių) sudedami į vieną

LCD projektorius
Priekyje jau balta spalva. Nėra tiktai objektyvo.

LCD projektorius
Čia jau man padėjo nesveikas noras rinkti visokiausius objektyvus. Vienas objektyvas iš kolekcijos beveik tiko. Tereikėjo kiek apvynioti popierium ir įkišti mažą skudurėlį, kad objektyvas stovėtu kiek lygiau.

Kiek padaužius aparatą su kuloku, matyt jis išsigando ir susiremontavo. Todėl vandalizavimo projektas nesigavo- kažkaip ranka nekyla sudaužyti visai gerą aparatą.
LCD projektorius
Aparatas pastatytas ant mano senuko, 1987 metų laidos, teliko.

LCD projektorius
Čia vaizdelis ant suveriamų durų- juodas brukšnys tai nepilnai uždarytos durys. Kadang objektyvas nelabai toks kokio reikia, vaizdelis kiek mažesnio dydžio nei gautusi su originaliu. Tačiau tai gal ir gerai, nes buvo mintis rodyti visokius grožius ant kaimyno namo sienos.

19 replies on “Nepavykusi vandalizacija: projektorius”

  1. Spalvų balansas normalus, čia fotikas durniuoja. O TomuiD atsakau- per ~4 metus buvo 3 projektoriai. Ir visada būna žmonių vietoje kuriems reikia. Beja visi išmesti projektoriai veikiantys 🙂
    Šitas matyt gerai padarytas, nes matyt nukrito nuo kokio stovo- korpusas suskilęs, ta kamerytė ir gabaliukus sudaužyta ir metalas sulankstytas… :O

  2. Būtų šaunu, kad nevien tik pademonstruotum kur kas yra bet ir įmestum info jei nesunku su nuotraukom kaip ką patikrini pratestuoji kur kokie nominalai kur kas turi būti tai naudinga ir vertinga informacija …

  3. Tokia informaciją galima suruošti, tačiau nors ATX schemos panašios, bet jos šiek tiek skiriasi. O kad remontuoti ATXą, reikia bent jau turėti kažkokius elektronikos pagrindus, kad suprasti principą. Negalima parašyti service manual- tipo “pamatuokite įtampa šiame taške, ji turi būti 1.875V”.
    Visokių įrenginių remontas susideda į tokius punktus:
    1. Gal garantinis?
    2. Pažiūrėti kiek kainuoja pakaitalas.
    3. Atsidaryti ir apžiūrėti vizualiai- degėsiai, sprogimai, išsiputimai.
    4. Pas maitblokius- ieškoti galimų trumpų jungimų, viršįtampių pasėkmių.
    5. Suradus gedimus įvertinti pakaitalų kaina ir savo darbo laiką…

    Šiaip pas ATX tipiniai degimai:
    Dvi klasės: sudegė budintis, sudegė pagrindinis.
    Pas budinti- elektrolitai. Toliau jau fataliniai gedimai. Būna net transformatoriaus šerdies gedimai. Paprastai remontuoti jau nebeverta, nebent yra šroto.
    Pas pagrindinį- elektrolitai, išėjimo diodai, pradiniai kondikai. Toliau jau nelabai verta- raktiniai tranzai.

    Geriausia remontuoti tuos maitblokius kurie dar dalinai veikia. Pilnų lavonų aš neremontuoju, o tik naudoju kaip donorus.

  4. Sveikas, o kokia lempa stovi šiame aparate? man reiktu i projekcini telika lempos, bet niekur pigiai negaunu 😐 pas mane turejo būt 120W metalo halido (jei neklystu) lempa ant keitiklio rašo 25kV.

  5. Gamintojai gudrauja ir į kiekvieno modelio aparatą deda vis “kitokią” lempą, kad paskiau galima būtų lupti po 100…400$ už pakeitimą. Todėl geriausias variantas, jei rankos dygsta ne iš šiknos, tai išsiimti seną lempą, eiti į eBay ir pagal modelį iš kiniečio užsisakyti pačia lemputę (“ampulytę”). Gavus lemputę ir kiek cementinių klijų, išsiardyti savo turima lempos modulį ir pakeisti lemputę.
    Jei rankos biški iš šiknios auga, tada reikia pirkti brangesnes lempas. O jei iš viso esi naujalietuvis, tada užsisakyti “originalią” iš oficialaus atstovo.

    Dėl matalhalido… šiaip manau beveik visos lempos yra metalhalidinės: metal halidinis procesas skirtas tirpdyti-garinti nusėdusi metalą ant lempos kolbos ir redukuoti metalą (dažniausiai volframą) and kaitinimo siūlelio arba elektrodo.
    Projektoriuose naudojamos HID (High Intesity Discharge)- didelio intensyvumo dujų išlydžio lemputės (aukšto slėgio išlydžio). Tai pačiai klasei priklauso automobiliniai “xenonai”, gatvinės natrio ir gyvsidabrio lempos, fotoblykstės, projektorių lempos, metalo halido išlydžio gatvinės lempos ir t.t.

  6. Dėl įstatymo į senosios vieta tai problemu neturėtų kilt, tik va su ta maitinimo įtampa nesu garantuotas. Nes vienos parduotuves kataloge (berods ji kaune randas) mačiau ksenonine lempa kuri jungias tiesiai i 220 😐 pagal kelvinų skaičių – ji skleidžia praktiškai baltą šviesą.
    http://www.mazgas.lt/catalog.php?prodcat=58&prodclass=2
    va cia yra visokiu, patark ar parinkus spalvos temperatūrą imanoma gaut rezultatų?

  7. Gediminui. Tikrai netiks JOKIOS lemputės iš buitinių. Jų parametrai netinka šiam reikalui. Reikalinga tikra projektoriau lempa. Tu ar turi savo senąją lempą? Arba bent jau modelį projektoriaus parašyk.

    Va kaip atrodo visa lempa (su apsaugom, reflektorium ir linze):
    HID LCD projector lamp

    P.S. HID lempos tiesiai į 220 nesijungia. Joms reikalingas balastas ir paleidėjas (ignitorius).

  8. O sita klausimas. Jei projektoriaus lempa pajungus prie automobilinio xenonu blokelio kas bus? bum? ar svies?

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *