Bežaidžiant su indukciniu kaitinimu iškilo problemos dėl galingų kondensatorių… Ir labai geras žmogus “LabaiNespauda” iš naujienų grupės pagelbėjo su kaitlentės “šrotu”. Dar ir kiek pasisekė, kad dieną prieš tai, į “mūsų šrotą” žmogelis irgi atnešė vienos kaitlentės kiek suspardytus vidurius.
Taip surinkom nedidelę kolekciją MKP kondensatorių ir keletą droselių:

Geltoni ir žali kondensatoriai: ploniausi- 0.275uF 850V, storesni- 0.68uF 850VDC/450V~, storesni ir trumpesni- 3.3uF 400V-. Visi kondensatoriai tikriausiai paskaičiuoti kiek didesnės nei įprasta reaktyvinėm srovėm.
Dideli geltoni droseliai- 150 ir 168uH. Dėl galios nieko negaliu pasakyti, bet tikrai turi amortizuoti vieną kitą kilovatą. Nes kiek aiškino meistrelis, vienas droselis paprastai statomas ant dviejų kaitinimo vietų. Mažesnis, žalias toroidas- tinklo filtro dalis.
Pačios kaitinimo zonos induktyvumo nežinau, tačiau tai plokščia ritė per visą puodo “pado” vietą. Suvyniota ~2 kvadratu daugiagysle viela. Atstumas tarp vijų- apie 2..3 mm. Darbinis dažnis apie 30…40kHz. Tai žymiai mažiau nei mano eksperimentuose.

Blokinė indukcinės kaitlentės schema:

(kiek didesnė schema ir angliškai kalbančių blogo skaitytojų gaudyklė: induction heater circuit diagram, Magnetic Induction Cooktop schematics)
Trumpas paaiškinimas kaip aš čia viską supratau: 230V apfiltruojama (tiksliau, čia kaitlentės triukšmas neišleidžiamas į miesto tinklus), poto 230V patenka į didelį (150uH) droselį L1. Šio droselio darbas- apriboti srovę per visą aparatą. Vėliau 230V išlyginama ir patenka į IGBT raktus (G80N60 Intersil , G20N60B3D Fairchild). 3uF kondikas suryja/sulygina kaitlentės darbinio dažnio srovės/įtampos šuolius. 50Hz šis kondikas tikrai nefiltruoja. Todėl manau, kad kaitlentė dirba moduliuota 50/100Hz dažniu. Todėl galima itarti, kad kai kuriais atvejais puodai zvimbs.
Srovė per darbinę ritę L2 matuojama su srovės transformatorium. Taip pat, nuskaitomos įtampos. Visa informacija sukišama į nedidelį mikroprocesorių.
Tačiau kas gi vyksta atmetus procesorius… supaprastinta schema gaunasi tokia:

Tai vadovėlinis “įtampų rezonansas”. Rezonanso metu, reaktyvinės varžos kompensuoja viena kitą ir grandinės pilnąją varža sudaro tik aktyvinė varža. Kuri šioje schemoje yra tiktai maitinimo šaltinio vidinė varža (ją ir sudaro L1, procesoriaus machinacijos ir “parazitinė” puodo varža).
Tuo tarpu, įtampa ant ritės (ir kondiko) kyla. Ir ji būna didesnė nei maitinimo šaltinio įtampa (todėl ir dedami 850V ar 1000V kondikai). Tuo tarpu, puodas ir induktyvumas L (L2 pirmoje schemoje) sudaro transformatorių: daug apvijų pirminėje ir viena apvija puode. Per puoda teka keliasdešimt kartų didesnė srovė nei per pačia kaitlentę.