Kartais konstruojant kokį prietaisą prisireikia perduoti duomenis iš ar į kompiuterį. Lengviausiai perduoti duomenis tiek žiūrint iš elektronikos pusės, tiek iš programuotojo pusės yra per nuoseklųjį portą, COM portą. Deja, nauji kompiuteriai dažniausiai jau nebeturi klasikinio COM RS232 porto. Com portas jau morališkai paseno ir jis pakeistas greitesniu ir modernesniu USB portu. TačiauUSB portas žymiai sudėtingiau programuojasi, taip pat jis gana sudėtingas pagaminti ir prietaiso pusėje. Galima USB realizuoti programiškai- tai jau demonstravau savo AVR-USB eksperimentuose. Tačiau šis metodas yra ganėtinai lėtas ir gana sudėtingai programuojamas. Galima naudoti specializuotą mikrokontrolerį su USB galimybe, bet galima panaudoti FTDI Chip firmos produktu FT232. Tai USB-serial keitiklis, kuris programiškai labai lengvai realizuojamas- visi draiveriai jau parašyti. Ši mikroschema yra kiek suderinta su USB2.0 standartu, todėl teorinis max bendravimo greitis yra iki 3Mbit. Tai pat vertėtų pasidomėti kitom šios firmos mikroschemom, kad ir FT245.
Schema yra labai paprastutė- reikia tik keletos rezistorių, kondensatorių ir vienos atminties mikroschemos 93C46 (Šaltinis- senos LAN plokštės) bei 6MHz kvarco.
Aš panaudojau GNU pagrindu jau pagaminta Eagle schemą ir plokštę. Ši plokštė skirta eksperimentams, galutiniam produktui reikėtu FT232 čipuką primontuoti kiek galima arčiau mikrokontrolerio ar CPLD/FPGA, kad TTL lygio signalų laideliai būtų kiek galima trumpesni.
Standartiniai virtualaus COM porto draiveriai iš FTDI saito turi keletą nustatymų ir maksimalus greitis gana įspudingas. Su specialia programa galima pasikeisti tiek identifikacinius kodus bet ir irenginio pavadinimą. Visa informacija saugoma atminties mikroschemoje. Kad užprogramuoti šią mikroschemą nereikia ieškoti programatoriaus- mikroschema programuojasi per USB laidą.
FT232 PCB ir schema skirta Eagle programai.
Galima būtų pridurti, kad naujausiai FT232R kur kas mažiau papildomų komponentų reikia (tame tarpe ir kvarco)
O nesudeginai mikruskes is pirmo karto? Ja lituojant temperatura negali virsyti 250 laipsniu, o tai buvo parasyta visai kitame pdf’e, kuri perskaiciau po to, kai sudeginau pora tokiu 😀
Bent jau mano mikroschema yra RoHS, tai ji privalo išlaikyti žymiai didesnę temperatūrą. Šiaip dar nei vienos mikroschemos nemačiau kuri taip imtu ir sugestų nuo aukštesnės temperatūros. Nebent kaitini mikroschemą ir tuo pat metu ją deformuoji.
The FT232BL is fully compliant with the European Union RoHS directive.
Na ir sugebėjimai gi Tavo dgs 🙂 Gal lituoji su 100W lituokliu (buvo tokie prie ruso, 90 laipsniu kampu uzlenktu galu)
Greitas sprendimas jei reikia USB2COM, paieskojus nusipirkti gatava mobilaus kabeli Gariunuose turesi ta pati konverteri. Plokstes pinout’a galima lengvai atsekti. Pats naudoju kelis PL2303, CP2102, ARK3116 konverterius darbeliams, padarytus is mobiliu telefonu kabeliu kuriu kainos uz vieneta sieke 14 – 17 Lt.
Taip, iš mobilių telefonų laidu irgi patogus rinkinukas gaunasi. Aš viena taip pat naudoju nuo Samsung telefono- ten visa elektronika sumontuota pačiam kištuke. Tik man pritrūko modeminių signalų ir 5V maitinimo.
http://www.ftdichip.com/Documents/Solder/FT232BL_FT245BL_Reflow%20Profile.pdf
Nu o ka sitas datasheetas sako?
O litavau pirma kartu su maziuku 16W lituokliu, antra kartu su karsto oro stotele Weller (ant 300-350 laipsniu). Ir abu kartus neveike schema.
Nu ir ką sako- kad neikaitinti KORPUSO virš 250 laipsnių. Švininis lydmetalis lydosi prie kiek? Pastatai mikroschemą į vietą, poto prikabini dvi kojas kad nejudetu ir prilituoji likusias. Galima ir su karštu oru papūsti. Gi nereikia taip kaitinti, kad ant plastikinio korpuso lyditusi lydmetalis. Gal pas tave kokios nors bėdos su elektrostatika? Va šitas daiktas tai tikrai gadina mikroschemas. Ir kodėl 300 laipsnių? Męs naudoja paprasta švinuotą lydmetalį- Sn60Pb40, 183-190°C lydimosi temperatūra.
Aš irgi manau, kad didžiausia tikimybė elektrostatikos problemos. Bet … neseniai projektavau plokštę su FT232 ir sugalvojau “modernesnę” USB jungtį panaudoti. Gal tuo momentu koks proto užtemimas buvo, kad supainiojau jos kontaktus. Schema žinoma neveikė. Kai iššsiaiškinau kame problema, sujungimus “pataisiau” peilio ir laidelių pagalba 🙂 Nei kiek nenustebau, kai po tokio “pataisymo” schema nepradėjo veikti: +5V imami iš USB ir “nepataisytoje” plokštėje buvo visai ne ten paduoti. Didelei mano nuostabai, antras prietaiso egzempliorius taip pat neveikė, nors bandymai buvo pradėti jau su “pataisyta” plokšte. O suveikė tik trečias egzempliorius, kur sujungimo laidelius litavau labai kruopščiai ir juos sutrumpinau iki minimumo. Po laidelių sutrumpinimo, pradėjo ir antras ir pirmas (kur maitinimas ne ten buvo paduotas) plokštės egzempliorius kuo puikiausiai veikti.
Mano išvada – USB signalų dažnis pakankamai aukštas (jei mano oscilografas nemeluoja – 25MHz), todėl trasavimo, PCB gamybos bei sulitavimo kokybė gali turėti ženklią įtaką prietaiso darbui, todėl dgs siūlyčiau ir į tai dėmesį atkreipti.
Mano naudojama PCB plokštė gilia optimizacija nepasižymi. Ir dar 6 laidžiukai… Gal ką nors supaprastinai? Gal kondikų pagailėjai primėtyti ant 5V ir 3V grandinės? Pas mane 7 kondikai, +vienas tantalinis elektrolitas. Ir mikro droselis ant USB 5V. O kai kuriuos rezistorius su “lengva ranka” dėjau labai jau su “didele tolerancija” t.y. kokius radau :).
Viskas buvo pagal DataSheet’o reikalavimus padaryta, išskyrus “Ferrite Bead” – nežinau kaip jį vadinti, droseliu nesinori, nes induktyvumas nenurodomas, gal Feritinis filtras? Taigi, tokio neturėjau, tai padariau ŽD filtrą iš 2R2 varžos ir 10nF kondiko.
Taigi, schema su ilgais laideliais bandydavo su kompu “pasišnekėti”, o paskui FT232 iš kart stabdydavo osciliatorių ir nerodydavo jokios gyvybės (net 3,3V įtampos negeneravo). Windows’ai irgi nepastebėdavo, kad kažkas prie USB prijungta.
O kai tik laidelius sutrumpinau, viskas kaip priklauso – kompas pasako “pim-pim” ir atsiranda COM3 🙂
Feritinis filtras tai nebutinas, pats jo nedejau ir plokste puikiai veikia (dabartine). Esme kad ziauriai tiksliai pataikyti ant takeliu ta mikroschema. Is pirmo karto teisingai neprilitavus, antra karta jos jau nebepanaudosi, bent jau man tai tikrai nepavyko.
Vat maniskis usb > com konverteris su MAX’ais. Tik kondikai SMD per mazi, nepakelia iki +-12 V.
http://picasaweb.google.com/dgs117/Various/photo#5179210119359856674
Nu man nesitiki, kad ta mikroschema toki jautri, kad jos antrą kartą nepanaudosi.
O dėl kitų momentų, tai pastebėjau, kad papildomas GND plane ir keliolika bet kokių SMD keramikinių kondikų pagerina bet kokio prietaiso darbo kokybę. Ir didelis GND plane sutaupo ėsdinantį skystį 🙂
Na vat, kad is tikruju man irgi keista, kad ta mikroschema tokia neatspari galetu buti. Ir ne kelis litus juk kainuoja, visi dvidesimti beveik 🙂
Del kitu pastebejimu prtariu tamstos nuomonei.
Kai aš savo paleidinėjau iš pirmo karto neveikė, uždėjau 100uF elektrolita ant +5V ir iš karto užsikūrė.
Sveiki, ieskau zmogaus kuris galetu suprojektuoti ir pagaminti mikroschema, kuri butu valdoma ir programuojama is PC. Susidomejusius, rasyti adresu dmnyxmail@yahoo.com
Kažkas pas “Do” neteisingai parašyta- pagaminti mikroschemą tai tikriausiai neišdrožti iš silicio gabalo?
Gal FPGA? Ji tikrai gali būti valdoma, “gaminama” ir programuojama iš PC. Tam nieko daryti nereikia, užtenka nusipirkti devboardą.
O gal užteks ir kokio mikrokontrolerio?
Žodžiu, noras kažkoks neteisingas, nekonkretus arba neteisingai suformuluotas.
sveiki iš kur galima nusipirkt FT245BM?
Pirkau kažkada RCL parduotuvėje.