Kilo mintis pasidaryti kažką panašaus į šviesos diodų lempą ar prožektorių. Aišku galima pasielgti kaip kiniečiui ir padaryti viską primityviai- baterija, rezistorius ir šviesos diodas. Bet tai labai neekonomiška, beto sėdant akumuliatoriui ar baterijai šviesos diodų intensyvumas greitai mažėja. O ir šiaip labai lengva perkrauti šviesos diodus.

Balti šviesos diodai (bet jau man žinomi) tai ištikruju yra mėlyni šviesos diodai su specialiu cheminiu reagentu kuris nuo mėlynos šviesos generuoja trūkstamas spalvas. Todėl ir gaunasi balta spalva. Diodai turi labai siaurą darbinį ruožą kur jie efektyviai dirba. Iš vieno šviesos diodo gaunasi mažai šviesos. Reikia jungti kelis. Juos galima jungti lygiagrečiai, bet tada kiekvienam diodui reikėtu atskiro balasto. Arba galima jungti nuosekliai, bet tada reikia gana aukštos įtampos.

Pramonė gamina specialias mikroschemas- White LED draiverius. Tai dažniausiai impulsiniai srovės šaltiniai su įvairiom apsaugom. Aš pasinaudjau Linear Technologies mikroschema LT3486, kuri turi du nepriklausomus draiverius ir veikia nuo vienos Ličio batarėjos.

Tai standartinis step-up impulsinis stabilizatorius su srovės matavimu ir maksimalios įtampos apsauga. Nors parašyta, kad nuo ličio elemento galima maitinti 2×8 baltus diodus, kitoje schemoje pavaizduota net 2×16 diodų! Kiek supratau ten įtampa neturi viršyti rodos 35V, o srovė ~25mA (priklauso nuo matavimo šunto, mikroschemos max srovė kiek didesnė) ir kiek diodų pajungsi visiškai nesvarbu.

Bjaurumas su mano mikroschema tai toks, kad ji “naujoviška”, be kojyčių ir šiaip pamažinta…

Schema labai paprasta. Visos detalės paprastos. Gal kiek teko pavargti su 10μH droseliais- ilgai ieškojau archyve mažiukų. Donoras buvo Samsung skaitmeninis fotikas. Dar buvo problemos su diodais. Panaudojau IR1F4 (10BQ040), 40V, 1A šotkis – nežinau ar jam užtenka greičio. Rekomenduojamas diodas ZHCS400, tai 40V, 400mA.

O štai čia pirmas blynas. Dar paleistas tik vienas kanalas- 9 balti šviesos diodai iš mobilių telefonų. Mano fotoaparatas nusprendė, kad šviesos užtenka ir blico neįjungė. Energijos šaltinis Liion akumas (4V), įtampa ant diodų grandinės- 29V. Įtampa ant nenaudojamos pusės- 36V. Schema šalta, šviesos diodai biški kaista.

Tolimesni pastebėjimai…

Mano pagaminta PCB yra bloga. Joje yra kaip minimum viena grubi klaida (neįsiskaičiau į mikroschemos aprašymą) ir viena komponavimo klaida- droseliai stovi pernelyg arti vienas kito: gaunasi kaip ir transformatorius, dar pernelyg mažai vietos palikau droseliams- juos sunku įlituoti. Jei užteks kantrybės, reikės padaryti naują plokštę, kuris jau savyje turės šviesos diodų baterijas ir gal bus kiek siauresnė, kad talpintusi į kokį prožektoriuko korpusą. Labai gerai, kad mikroschema “naujoviška”, bešvinė technologija , “RoHMS”. Tai reikškia, kad ji žymiai atsparesnė temperatūroms ir nebijo perlitavimų. Šiai ši mikroschema jau trečią kartą perlituojama… 🙂

Va kaip čia atrodo:

Pakeitimai schemoje- šunto rezistorius 7.5 omai vietoje 8.06 omo. Dėl to padidėja srovė per diodus, jei rezistorius tikslus, tai iki 26.666 mA. Arba 33.3mA jei kitaip skaičiuoti. Vienu žodžiu, diodai truputi perkaitinti… kaltas, nes neįsiskaičiau į datašytą. Iš vieno Ličio akumo ši sistema šriobia 0.6A srovę. O štai jei naudoti du akumuliatorius, tai “prožikas” ima tik 0.28A.

O čia bandėm nufotografuoti kaip gi šviečia. Viso 18 šviesos diodu. Gaila, bet fotikas nesugeba perduoti švietimo galios. Tik kad išlaikymas pasidarė 1 iš 500…

Po kelių dienų…

Pabandžiau su 6 vnt. 40000mCd , 50mA baltais diodais. Gal kiek mažiau šviečia, nes sistema neduoda 50mA ir diodų tik 6, o ne 18. Bet šviesa labiau sukoncentruota.