SAS - kas per velnias? Arba greiti diskai

November 5th, 2016

Kažkada radau diskų masyvo “krepšelį". Tai toks modulis, kuris statomas į serverius, gal į desktop kompiuterius ar į kokius 19 colių modulius. Ten labai patogiai susikiša maži diskeliai (kaip nešiojamam kompiuteryje, tik daugiau nei du kartus storesni). Dar prisirinkau senų kietų diskų su rankenėlėm, kad gal būt ateityje sukonstruoti kokį nors diskų masyvą.
SAS HDD

Diskeliai kaip ir SATA, bet iš tikro, jie yra SAS sistemos. Teoriškai, turi dar papildomus duomenų kanalus, kažkokias diagnostines jungtis. Tačiau kiek nagrinėjausi mano turimą hardwarę, niekur nebuvo naudojamas papildomas duomenų kanalas. Pagalvojau, gal tas papildomas duomenų kanalas (kadangi nenaudojamas) kaip ir nereikalingas eksperimentams. Todėl išpjoviau nafig. Dabar kietas diskas jungiasi ir prie paprasto SATA kontrolerio… Deja, matyt skirtumai kiek didesni ir nei vieno turimo disko nei vienas kompas nepamatė, o dar ir pats diskas net neįjungė savo motoro. O ten motoriukas toks kaip pas “bulgarkę"- 10,000 ar net daugiau apsukų. Eksperimentus kaip ir nepratesiau, nes nelabai ir reikalinga ta duomenų saugykla.
Kol neradau aš SAS kontrolerį- monstras kaip reikiant. Pilno ilgio, rodos 4x PCIe tipo, su RAM ir akumuliatorium. Taip atsirado proga visdėlto išbandyti diskelius. Su SAS kontroleriu diskai iškarto įjungė savo motoriukus. Deja, visi diskai išskyrus vieną buvo pilni lavonai. Vienas biški dar veikė, todėl nutariau išbandyti kas tai per žvėris. Beja, SAS kontroleris puikiausiai bendrauja su paprastais SATA diskais.

SAS HDD
Nuotraukoje kontroleris ir diskeliai. Dar buvo problema surasti tinkamus laidus. Nes jųgali būti visokių:

SAS HDD cable
Plati jungtis,kur eina 4 kanalai, tokia pat kaip SATA jungtis, siaura jungtis su keliais kanalais iškarto, valdymo signalai ir kitoks išmislas. Kas durniausia, tai net apdrožus paprastą SATA laidą, signalas nepraeina, nes jungtyje tarp kontrolerio ir disko signalo poros susikeičia vietomis ir eiliškumu. Netgi litavau adapterį kai dariau eksperimentus. Tačiau kažkaip pasisekė susikomplektuoti visus laidus- kai ką litavau, kai ką pirkau iš Kinijos. Todėl eksperimentas užsitesė gal porą mėnesiu ir pasidarė visiškai neįdomus. Tačiau dabar atkasiau seną informaciją ir pasidalinsiu su skaitytojais.

SAS HDD
Kontrolerio (HP Smart Array E200, su RAID5 opcija) BIOSas pamatė vieną diską ir dar skundžiasi, kad akumas nepakrautas- write cache išjungtas. Kita bėda, kad kompas gal ir mato, bet mano eksperimentinis kompiuteris turi tik seną XP sistemą, o prie darbinio kompo aš nelendu, nes nenoriu jį sprogdinti. O ir jame nėra vietos didelei PCIe plokštei- beveik visą kompo turinį užima kieti diskai ir viena didelė smurtinė video plokštė kuri visai gerai šildo kambarį jei dirba su apkrova.
Tačiau senas geras Linux Mint (ubuntu rodos pagrindu) Live CD puikiausiai suveikė ir sistema pamatė ir kontrolerį ir tą vienintelį kietą diską…

SAS HDD
Persiprašom dėl keistos spalvos- čia nuotrauka iš monitoriaus, o monitoriaus laidas kaip tik eksperimento metu biški palūžo ir dingo mėlyna spalva. Nuotraukytė maža, todėl parašysiu testo rezultatus:
Maximum Read Rate: 86MB/s
Average Read Rate: 72.2MB/s
Maximum Write Rate:86Mb/s
AverageWrite Rate:68MB/s

Tas “pravalas" grafike tai pažeistas disko trekas. Toje vietoje yra badai ir diskas stipriais susilėtina.

Deja nieko geresnio nepavyko daugiau padaryti- nesugebėjau paleisti sistemos iš šio raido. Linuxai atpažino RAIDo particijas, susirašė savo sistemą, tačiau nesugebėjo iš jos užsikurti. Tačiau sekvencinio skaitymo- rašymo greitis tikrai nustebino. Juk tai tik vieno, daužyto, dešimtmečius dirbusio disko parametrai. Gaila neturėjau daugiau diskų išbandyti įvairius RAID variantus.

Vėliau buvo mintis pasistatyti vidėlto šitą RAID kontrolerį į darbinį kompą, bet užkniso beviltiškai ilgas šio įrenginio užsikūrimo laikas. Man norisi, kad kompas būtų pasirengęs darbui per minutę po power mygtuko paspaudimo. O čia pačio RAIDo biosas tiek laiko ieško diskų.

Patį diskų krepšelį aš apipjausčiau, kad tilptu į paprasto kompo 5.25 colių diskų vietą ir jau prisiruošiau konstruoti, bet poto užpuolė tinginystė, viską supakavau į maišėlį ir nutrenkiau garaže…

HE remontas 2

October 22nd, 2016

Prieš porą savaičių rašiau, kad aplankiau HE remonto vietą. Šį penktadienį vėl aplankiau iš Panemunės pusės, kad apžiūrėti situaciją. Šį kartą buvo vėlesnis metas ir buvo tamsu. Atvykus į vietą didesnių pokyčių nepastebėta, tačiau mane pastebėjo kelios žmogystos kurios paklausė kur aš einu. Burbtelėjau, kad einu tikrinti kaip jie dirbą ir nupėdinau prie pačio tilto. Viena žmogysta sėdo į automobilį ir per tą neveikianti tiltą nuvažiavo į Petrašiūnus, o kita žmogysta priėjo prie manęs ir kažką paklausė. Deja nesupratau žodžių… po keliu sakinių išsiaiškinom, kad žmogus yra Latvis ir yra sargas. Po poros gana piktų sakinių nesusipratimas buvo išsiaiškintas ir sargas mielai pasidalino informacija…

HE remontas stringa
Read the rest of this entry »

Blackoutas

October 14th, 2016

Buvo eilinis didokas blackoutas Petrašiūnuose, todėl mirus UPSo akumams ir dar geriesiems elektrikams pakibirkščiavus su elektra, dingo vienas diskas- dingo mistiškai. Todėl kažkodėl neveikė mano WWW. Nors nei duomenys nei softas nesisuko tame diske. Teko gražiai nušutdownintį kompą ir vėl užkurti- diskas atsirado BIOSe ir atsirado sistemoje.

Šiaip, kaip tik atsirado proga pašnekėti apie mistiką ir sutapimus. Kad ir šio kompo (WWW serverio) diskų problemos. Prieš kelias dienas SMART daemonas parašė laišką, kad miršta diskas. Kol viską suderinau ir panašiai, kol buhalterės padarė pavedimus, praėjo tam tikras laikas- ir šiandien turėjau gauti naują diską. Bet vakar, tryliktą dieną, elektrikai nutarė daryti eksperimentus su 10kV įvadais ir diskas dingo. Nu tiesa, dingo ne tas diskas kurį reikia keisti. Bet kodėl? Kodėl būtent 13? Kodėl viskas veikė be didesnių problemų paskutinius ~4…5 metus?

Kodėl CASCO draudimas baigiasi rugpjūčio mėnesio viduryje (dargi gal net 13-tą dieną) ir aš neskubėdamas ieškau pigiau ir kodėl rūgsėjo pirmom dienom automobilis sudaužomas?

Ir galu gale, kodėl koks nors šlamštas nenaudojamas guli dešimt metų garaže, o kai išmeti, po savaitės jo prisireikia?

Vamzdžių sujungimas kampu

October 6th, 2016

Tai tik teorinis eksperimentas!

Prasidėjo viskas nuo to, kad radau seną žurnalą “Наука и Жизнь" ir jame buvo aprašoma dviejų vamzdžių sujungimo- suvirinimo problema. Tiksliau, kaip tiksliai nupjauti vamzdį, kad jį privirinti prie kito vamzdžio balno jungtim. Ir kokią skylę išpjauti kitame vamzdyje. O dar buvo noras pažaisti su Corel Draw programa ir joje esančiu beisikų.
Tačiau viskas greitai nesigavo, nes algoritmas buvo aprašytas su klaidom, o softas- programuojamam kalkuliatoriui. Teko kiek pavargti.

vamzdziu suvirinimas
(paveikslėlis skolintas iš interneto).
Read the rest of this entry »

HE remontas

October 5th, 2016

Tikriausiai jau visi jau pastebėjo, kad Kaune remontuojamas tiltas per hidroelektrinę. Gal ne visiems reikia važiuoti per tą tiltą, bet daugeliui trukdo padidėjęs auto srautas per miestą. Jau greitai bus mėnuo, kaip daromas remontas. Šis remontas kiekvieną darbo dieną atima iš manęs apie vieną valandą gyvenimo laiko ir kažkokį kiekį kuro, kuri sunaudoju važiuodamas papildomus 20km per dieną. Tai per mėnesiuką susidaro kaip ir daug laiko ir daug pinigų… O jei padauginti iš vairuotojų skaičiaus… Gal susidaro ir didoka suma.
Todėl nutariau pažiūrėti, kaip ten vyksta darbai…
Kauno HE remontas
Remontas prasidėjo vėliau, tai kažkaip jaučiu, kad remontas baigsis irgi vėliau… Tačiau norisi, kad viskas vyktu greitai. Todėl pažiūrom kiek arčiau.
Read the rest of this entry »

Bdyššš

September 11th, 2016

Va kaip gavosi…

Levo civic sudauzytas
Pagal eiso taisykles, kaltas aš. Kitą kartą kai važiuosite per kamščius ir jus praleis koks nors gerietis, neužmirškit, kad gali atlėkti koks nors kaimietis, kuris nemoka važiuoti kultūringai mieste…
Read the rest of this entry »

Spalvų valdymas senam būgniniam skaneryje

September 8th, 2016

Sudaužė mano nužiūrėta būgninį skanerį. Vos spėjau atimti optinę dalį. Primenu skanerio veikimo principą: nuotrauka ar skaidrė pritvirtinama prie skaidraus cilindro kuris sukasi ant kažko panašaus į sriegį. Besisukant, optinė “akis", panaši į mikroskopo objektyvą stebi vaizdą ant bugno. Kadangi būgnas sukasi ant sriegio, “akis" prabėga visą vaizdą. Vaizdas patenka į tokią dėžutę:

color separation optics from drum scanner
Matosi mikroskopo bojektyvas ir keisti elementai juodoje, lieto aliuminio dėžutėje. Didžioji dalis optikos skirta vaizdo fokusavimui ir perjungti skirtingo diametro cilindrams.
Read the rest of this entry »

Steampunk: bra

August 21st, 2016

Kažkaip visai gražiai pasirodė man steampunk stiliaus šviestuvai. Kiniški buvo brangūs, ilgai laukti ir nelabai norimo stiliaus. Šiaip, man reikia dviejų bra. Todėl nutariau pasigaminti savo versiją. Viskas prasidėjo nuo interneto naršymo, galvojimo. Bet viskas baigėsi “crazy" vizitų į senukus kur biški paterorizavau santechnikos skyriaus pardavėjus.

steampunk lamp bra
Čia pirmi eskizai su jau pirkiniais.
Read the rest of this entry »

Buitinė chemija: klijai batų padams

August 15th, 2016

Kažkada bandžiau klijuoti atvėpusi bato padą su specialiais “batų" klijais. Ir nieko gero nesigavo. Paprasčiausiai labai sunku išvalyti klijuojamą vietą ir tuo labiau išdžiovinti. Gal klijai būvo ir geri, tačiau jau minėti faktoriai ir dar tas, kad labai sunku išlaikyti visas klijavimo sąlygas (patepti, padžiovinti, suspausti reikiamu slėgiu, išlaikyti gana ilgą laiką po presu) buvo sunku, neleido kokybiškai priklijuoti pado. O dabar ir tokie laikai, kad nelabai kas ir klijuoja tuos padus- nebent kas nors turi tikrus odinius batus. Bet tada gal dar galima kur nors rasti tikrą šiaučių.
Dabar, kai biški užsiimu statyba, turiu po ranka statybinės chemijos. Ir ji gerai limpa… Tai va, atsiklijavo per visą ilgį “šliopancų" (šlepečių) padas, todėl nutariaus išbandyti purškiamus putų plastiko klijus. Nes jie- elastingi, gana greitai kietėja ir dar jų kietėjimas nelabai susijęs su tirpiklio garavimu, o kažkokiom cheminėm reakcijom ir kaip katalizatorius/kietėjimo elementas eina paprastas vanduo. Todėl šlepetes paprasčiausiai gerai išploviau po tekančiu vandeniu, kiek galima nusausinau- nors tai gana sunku, nes padas tai kažkoks putų plastikas su atvirom porom. Vanduo iškarto bando įsigerti į vidų. Ružavas (rožines) putas išmozojau po visą padą ir gerai prispaudžiau. Maždaug po valandos jau galima naudotis.

buitine chemija klijai batu padams
(naudojau klijus, ne putas. Balionas kairėje. Nepirkite senukų “brando", jis šūdinas)

Jau antra savaitė, kaip padas laikosi ir nebando atsiklijuoti. Pačio pado elastingumas išliko daug maž toks pats.

Pradeda patikti šita chemija- manau reikės pabandyti ką nors dar suklijuoti.

Staliaus rinkinukas

August 12th, 2016

Kai sudėjo fazendoje langus, tai paliko be apdailos. Taip buvo padaryta specialiai- pirmiausiai labai daug užsiprašė pinigų už apdailą, o antriausia- apdaila labai mišri, dalinai mediena, dalinai tinkas su sgrafitu. O dar ir todėl, kad vasara būtų galima ką nors veikti. Taip biški ir iš elektroniko pavirtom statybininkų ir stalium.
Gal čia kažkada ir rašiau, bet tikrai daug kam sakiau, kad iš manęs stalius- dailidė ne koks, nes man net inkiliukai gaunasi kreivi. Reika pažymėti, kad viskas gaunasi kreivai, jei naudoji blogus instrumentus.
Jau iš seniau aš turėjau kelis instrumentus- drėlę, mažiuką šlifavimo „trikampiuką“ ir elektrinį siaurapjūklį (lobziką). Kadangi pasitaikė proga (statybos), tai dar nusipirkau kelis instrumentus. Pirkau aš juos pačius pigiausius ir paprasčiausius- nesu gi profesionalas. Taip mano instrumentų kolekcija pasidarė tokia:

staliaus dailides irankiai
Read the rest of this entry »

Unhappy Tikbalang