Savel brain dump

VHS? WTF? Ogi aš kažkaip peršokau labai anksti iš vidiakų į skaitmeninius formatus ir šiaip tuo metu TV/Video nebuvo labai žiūromas. Todėl kažkaip mano prisiminimai apie VHS buvo kiek iškreipti- prasta kokybė ir beviltiškas reikalas:

Nu kažkas tokio, tik spalvų mažiau.
Read the rest of this entry »

Šiandien buvo pirma darbo diena po atostogų. Ir matyt darbas labai pasiilgo, nes pirmiausia:

Pastotėje iš tos laimės ištirpo aliumininė šyna ir nuvarvėjo žemyn. Ko pasekoje dingo viena fazė ir sustojo visi varikliai. O dar ji kažkaip magiškai dingo, nes keli kompiuteriai nebepasileido. Ir viskas prasidėjo, kai tik pagalvojau, kad reikia išgerti kavytę. Kažkaip neatkreipiau, bet pradėjo ofise cypalioti UPSai. Aš net nesupratau, kad vyksta, kol pradėjo žmonės prašyti apraminti juos. Ir tik tada dašuto, kad elektra palaipsniui nyksta. Tadum šutdown ir blaškytis kas atsitiko.
Šyna nutirpo “pilkojoje zonoje" - Lesto bliombų teritorijoje. Kol atvyko vyrukai, atidarė, o poto prasidėjo- ribų aktai ir kitos nesamonės. Pasirodo, kad srovės trafai ir ta šynutė pasidarė mūsų, o virš trafukų jau Lesto. Niekšai. Teko skubiai remontuotis savo jėgom. Kol suremontavom mano WWW ir numiro. Ir dar taip numiro, kad užsikirto BIOS. Todėl kurį laiką neveikė WWW.

O dabar klausimas Linux Debian (kogero 7, su upgreidais) specialistams (taip žinau, kad sena versija). Kompe 3 diskai: sda, sdb ir sdc. Sda - tai diskas iš kurio kraunasi. Anas parėjo biški (SMART skundžiasi ir kai kur tikrai stabdo). Todėl visus /home ir panašius /root su /etc perkėlėm į sdc (pilna kopija). Sdb rodos tik MySQL ir backupai. Taigi viskas veikia iš sdc, bet kuriasi iš sda. Grubas įrašytas į sdc ir sda ir iš jo pasileidžia kompas, bet kažkai ne taip ir palūžta. O iš sda puikiausiai pasileidžia, bet tą sda reikia išmesti. Ką aš neperkėliau iš sda į sdc?

Va offlaino iliustracija:

Vėl atšalo orai ir vėl galima pratęsti darbus palėpeje. Ten specifinės sąlygos- žiemos metu siaubingai šalta, o vasaros metu siaubingai karšta. Net ir šį rugsėjį, vos tik pašviečia saulė, iškarto pasidaro pirtis. Papildomi “patogumai"- dirbti galima tik klūpomis arba ropojant.

Tai praktiškai visa prieinama erdvė. Technologija paprasta- išardom netikras grindis, išsemiam seną apšiltinimą (kailiukų atraižas), išsiurbliuojam, pritvirtinam garo izoliaciją, sumontuojam papildomus “balkius", užpildom nauja izoliacine medžiaga, uždarom. Pakeliui sutvarkom laidus, įrengiam kambarių ventiliaciją, apšiltinimo sluoksnio ventiliaciją (OSB nelaidžios garams), kur reikia- montuojam vėjo izoliaciją.
Read the rest of this entry »

Kartais būna keistų sutapimų. Rašiau apie išmesta transyverį UP2NV. Ir jam reikėjo kokio nors mikrofono testavimui (Morzės raktą padariau iš senos kompiuterinės pelės). Ir visiškai netikėtai, visiškai nesusije su praėjusiu išmetimų į supirktuvę atnešė dieduko palikimą*. O ten tarp visokių daikčiukų mėtesi ZETAGI MB+9 mikrofonas. Aišku jis buvo kiek patobulintas ir pagal jungtis buvo sujungtas su Kenwood radijo stotim- kažkoks mistinis savadarbis modulis kuris generavo kažkokį toną (dar nepaleidau).

Laimei viduje rodos nieko nebuvo pritobulinta, tai pagal originalias schemas pajungiau laidus ir lygtai veikia.
Read the rest of this entry »

Vienas reikalas tai čia:

6-7-8

Ėmė ir iškrito plastiko gabaliukas. Teko vėl naudoti UV kietėjančia dervą ir visokius “šmirgelius". Tai tiek iš serijos “ouch".

O dėl užsimiršimo rekordo… Automobilio techninė apžiūra rugpjūčio pabaigoje. Tik kad dėl visokių Covid ar šiaip dėl kažko, negavau priminimo. Pasirodo, kad apžiūra jau negalioja… tadada… vienerius metus ir 3 dienas. Va čia tai rekordas. (Baudų nebuvo). Dabar galioja.
Ir tai ne kokis vasarinis automobilis kuris kartai naudojamas. Tai automobilis kuris kiekvieną dieną važiuoja.

Seniau rašiau, kad savo savadarbiams kompiuteriams naudojau CPLD plokštes iš rusiškų Igrosoft žaidimų aparatų elektronikos.
Tai ir pirmas bandymas su dviem CPLD, LCD ZX versija ir keli nepublikuoti eksperimentai.
Tačiau niekada neparodžiau kaip atrodo pilna plokštė. O ir pats nebandžiau tą plokštę paleisti. Gal todėl, kad beveik niekada nebuvo sveikos plokštės ir nelaibai buvo noro. O kitas momentas, aš nemanau, kad Lietuvoje tokie žaidimų automatai leidžiami, tai nelabai dažnai pasitaiko išmesti. Gal kokiose kazino? Todėl ir nelabai atnešdavo utilizuoti tokias plokštes. Ir visai netikėtai, šiandien kažkas atvežė visą kalną visokių kompų plokščių ir tarp jų buvo kelios igrosoft. Visos jos biški pervažiuotos traktoriais, sulankstytos, aplietos vandeniu. Parinkau dvi kurios atrodė sveikiausios. Dar žalioji ploštė turi dvigubai didesnį CPLD.

Tai keistoka konstrukcija- nes viską valdo Z80 procesorius, o grafika dinamiška ir spalvinga. Kaip tai padaryta? Ogi visa grafika surašyta į “bateriją" ROM mikroschemų ir CPLD tiesiogiai generuoja vaizdą iš “gatavų" elementų. Tos mikroschemos su “CM" tai flaš ROMai, šalia keturios CPLD multipleksuoja duomenis. Centre esanti didelė CPLD viską sujungia į vieną vaizdą.
Kairėje Z80, programos ROM ir AY (garso čipas) klonas. Nu dar nepriklausoma nuo maitinimo atmintis ir laikrodis. Nuotraukos apačioje- ryšis su lemputėmis ir mygtukais (ir pinigų valgytoju).

Toliau tik nufotografuoti vaizdeliai iš plokštės ir dar viena plokštė.
Read the rest of this entry »

Nutariau kiek paremontuoti jau žinomą transyverį UP2NV. Sukonstravau kiek geresnę anteną, netgi su nauja antena pagavau kelias radijo stotis dienos metu. Pradėjau nagrinėtis kaip veikia siuntimas. Pas telegrafą ateina du valdymo laidai- “siuntimas" ir “raktas". Siuntimas eina tiesiai į rėlę, o “raktas" eina į kelis mazgus- siuntimo modulį ir monitorinimo generatorių kuris daro “pyyp" kai sujungiami kontaktai. Netgi ir nesiuntimo režime. Tačiau jis to nedarė. Tiek to. Siuntimo režime kita radija CW režime užfiksavo ne tik siuntimą, bet kad tas CW užmoduliuotas 50/100Hz. Vadinasi vėl negyvi kondensatoriai. Dar buvo pastebėta, kad relės kai kada nesuveikia. Ko pasekoje CW duoda nuspaustą “raktą" kai jis nenuspaustas- siųstuvas spjauna pilną galią.

Pradėjau lupti modulį su monitorinimo generatorium, nes pamačiau vieną palaidą laidą. Ir iškarto supratau, kad tai ne pramoninis aparatas- remontuoti labai sunku, nes laidai per trumpi. Negalima ištraukti modulį remontui. Reikia numontuoti šoninę sienelę, kad išlituoti patį moduliuką. Dar bėda- ant laidų pynės beveik neliko numeracijos. Tai dabar bus pisliavos surenkant. Ir iškarto buvo pastebėta, kad schema PCB kažkokia supaprastinta (neatitinka literatūrai). Ir dar iškarto buvo pastebėta, kad vienas tranzistorius pramuštas kiaurai per E-C:

Read the rest of this entry »

Šiandien išgelbėjau artefaktą. Iš pirmo žvilgsnio- kažkokia racija. Rodos “užsienietiška", tačiau nėra nei vieno “made in" ir modelio numerio. Tačiau taip nebūna.

Read the rest of this entry »

Laikas nuo laiko programuoju visokius niekalus ir kartais prireikia rašyti tekstą į grafinį ekraniuką. Kad ir į tokį:

(tai ekraniukas iš Husqvarnos automatinės žoliapjovės. Iš broko)

Ir kad nesukti galvos dėl šriftų aš naudojų “klasiką"- vogtus šriftus iš Atari, Commodore, ZX Spectrum ar net Texas Instruments TI99/4A kompiuteriukų. Dar galima naudoti šriftus iš IBM PC video plokščių BIOSo. Svarbu tik nenaudoti tokį specifinį šriftą kur naudoja visi Kinijos programuotojai. Dabar, jau tik pamatęs ekraniuko tekstą galiu atpažinti ar tai Kinijos programuotojų darbas.

Ekraniukai skirtingi- jų ekrano atminties rodymo sistema skiriasi, todėl kartais reikia šriftą manipuliuoti- apversti, veidrodinti, pasukti ar pastumti. Kartais nereikia visų simbolių ar reikia papaišyti kažką specifinio. Tokiam darbui jau reikia specialaus softo. Tačiau čia bėda- softas iš interneto dažnai daro biški ne taip, kaip man reikia. Vieną dieną “triuko plionkė" ir per kelius vakarus gimė mano softas. Jis skirtas man, bet gali pasinaudoti ir blogo skaitytojai. Gal pravers. Bėda ta, kad programa skirta šiuolaikiniams kompams, o šie reikalauja, kad programa turėtų elektroninį parašą. Deja, parašas kainuoja, o aš tikrai iš to nedarau pelno. Todėl softas yra “self signed" ir instaliavimo metu iššoka visokie gąsdinantys įspėjimai.

Mano programa minimalistinė. Ji gali užkrauti binarinį failą- kokį nors sena ROM dumpą, sukompiliuotą “firmwarą" ir leidžia jį kiek paredaguoti. Jei binarinis failas turi kokį nors 8 bitų pločio sriftą ar grafiką, galima tai surasti ir panaudoti.
Programa gali: redaguoti pixelius, įterpti baitą, ištrinti baitą, sukeisti bitų seką (MSB-LSB), pastumti bitus į abi puses su praradimu ar be jo (cikliškai), dirbant su 8 baitų blokais- pasukti 8×8 taškelių matricą pagal ar prieš laikrodžio rodyklę ar sukeisti baitų seką: manipuliacijų rezultatas- 8 bitų šriftas sukinėjasi į bet kurią pusę, apsiverčia ar gaunasi veidrodiškas atspindys.
Visos šitos manipuliacijos reikalingos kai reikia pakeisti rodymo kryptį ar vaizdą LCD ekrane.
Gautą rezultatą galima išsaugoti binariniam faile arba išeksportuoti į C kalbos “source code".

Pati programa kartas nuo karto atnaujinama, todėl jį turi specialų puslapį: FontRotator install page.

Programa parašyta naudojant nemokamą Microsoft Visual Studio 2019, Basic kalboje. Deja reikalauja naujoviško kompiuterio. Turėtu veikti ir 32 bitų sistemoje, tačiau neturiu kur išbandyti,

Visdėlto gerai, kad jubiliejaus proga prataškiau pinigus….

Kai tik prasidėjo “Lietuviška" vasara, su nuostabiais ilgalaikiais lietumis, šis akvariumas iškarto parodė savo naudą. Vienintelė bėda- “pas šiaučių batai kiauri"- oranžinis prailgintuvas be įžeminimo laido, todėl kompiuteris biški krato. Ne tiek, kad suveiktu srovės nuotėkio rėlė, bet jei prisiglaudi su dilbiu prie kompo metalinės detalės, tai kanda.

Kažkaip nėra noro kažką konstruoti, tai kiek paprogramavau. Ir žaidžiau senus kompiuterinius žaidimus: XCOM (openxcom) ir Assassin’s Creed pirmą dalį.