Savel brain dump

Istorija ilga ir sudėtinga. Tiksliau jokio sudėtingumo, tik geras sutapimas ir sekmė. Viskas prasidėjo nuo to, kad į šiukšlyną išmetė tarybinį aviacinį (ar šiaip karinį) laikrodį. Aš ji pakėliau ir jisai lygtai veikė. Tačiau kiek ilgiau palaikius ir pagaliau nustačius laiką pasimatė defektas- laikrodis ėjo tik tam tikroje padėtyje ir siaubingai skubėjo. Greičio reguliavimos nelabai ir padėjo, o kiek atidžiau pasinagrinėjus pasimatė defektas- paskutinis “ratukas", tas kuris sukasi pirmyn- atgal ir kuris lemia laikrodžio veikimo greitį turėjo defektą- ašelės galiukas kuris statosi į rubino guolį nulūžęs. Čia jau nelabai ir paremontuosi- reikia keisti. Todėl laikrodukas buvo padėtas į lentyną neapibrėžtam laikui.
Praėjo neapibrėžtas laikas (kuris kogero ilgesnis nei metai) ir į rankas papuolė vieno žmogaus lobiai (sandėliuko turtas). Tarp lobių buvo alia antikvarinis laikrodukas kuris nelabai veikė ir buvo toks pusiau savadarbis. Tačiau laikrodžio mechanizmas tarybinių laikų. Ir kilo mintis, kad tarybiniais laikais visa pramonė buvo unifikuota ir mechaniniai laikrodžiai gali būti panašūs. Pirma apžiūra parodė, kad laikrodis irgi karinės kilmės tačiau kitos kontrukcijos- skyriasi užvedimo mechanizmas ir rodyklių nustatymo mazgas. Tačiau likę elementai buvo įtartinai panašūs. Ir “ratuko" modulis buvo įdentiškas, tik tiesa su kitokiais užrašais. Laikrodukas pradėjo veikti. Dabar turiu problemą nustatyti laikrodžio greitį- čia reikėtu žinoti “tiksėjimo" dažnį ir matuoti su kažkokiu elektroniniu dažnomačiu ar impulso skaičiuokliu. Bet tai per daug vargo dėl prietaisų- geriau pasinaudoti ilgo laiko matavimu. Paveikia kelias dienas- pažiūri, nagi skuba. Palėtini ir vėl lauki. Bėda tame, kad šiuo momentu reikia laukti virš savaitės, kad pamatyti ėjimo netikslumą.


Kairėje laikrodis po remonto. Teko dar jį plauti ir tepti. Ir dar kiek padažyti. O dešinėje likučiai to alia “antikvarinio" laikrodžio. Į vidų sumečiau nebereikalingą mechanizmą, keletą dantračių iš senoviškų laiko rėlių ir likusią erdvę užpildžiau feikiniais dekoratyviniais dantračiais iš Kinijos.

Steampunkinė dėžutė. Pasididinus nuotrauką matosi ir tikri dantračiai. Kiniški padaryti iš cinko lydinio. Tai grynai dekoratyviai daikteliai- jie vadinasi “cog charms" ir parduodami gramais.

Su amžium silpsta akys, todėl norisi daugiau šviesos. (Nesu iš tų, kurie mėgsta sedėti tamsoje). Todėl fazendoje vienam kambarėlyje nutariau padaryti ir tokią stympunkinę bei mad scientist lempą. Ten labai žemos lubos, todėl niekas kabančio netinka.

Šešios LED juostelės (ne paprastos, o ant aliumininės PCB, biški galingesnės) sukabintos į šešiakampį. Biški problemos su aušinimu, lempos veikimo metu pasidaro labai karštos- ten 12V ir kokie 2…3A, tačiau eksploatacija parodė, kad temperatūra dar nėra kritinė- lempos jau ilgai veikia.

“Abažūras" tai plastikinis lietvamzdis- iš vidaus padengtas aliuminio folija, iš išorės nudažytas vario imitacijos dažais. Izoliatoriai tikri- iš Vilniaus televizijos bokšto TV3 siustuvo. Visos kitos detalės- lazeriu pjaustyta fanera ir keletas varžtelių.

Kaip dekoratyviniai elementai panaudoti keli imitaciniai dantračiai iš kiniško, anksčiau minėto komplekto.

A, dar, fotkės pasididina.

Gyvenu sau fazendoje ir gausiausiai čia dera žolė. Bet ji tokia nelabai žalia ir biški (kai kur stipriai) samanota. Todėl nutariau kiek pakovoti su samanom. Kažkada pirkau parduotuvėje specialias trąšas prieš samanas ir jos tikrai gerai veikė. Tačiau kaina buvo kosminė.
Tačiau dalinė informacija apie sudėtį, bei kvapas ir beja skonis pasakė, kad tai vis dėlto geležies sulfatas su kažkokioms azotinėms trąšom. Trumpas eksperimentas parodė, kad vis dėlto esminis elementas yra geležies sulfatas, nes palaisčius jo tirpalu samano juoduoja tiesiog akyse.

(mega dydžio nuotrauka po poros valandų poveikio. Viena pusė nepalaistyta).
Read the rest of this entry »

Tai dar viena dalis atominio šlamšto. Kažkaip prasprūdo pro mano akis kai buvo iškraunamas. Gal buvo kažkokiuose maišuose. Pirmiausia pamačiau prietaiso galą ir pagalvojau, kad tai kokia nors inspekcinė kamera. Bet ištraukus pasimatė užrašas ant šono- GammaTracer, continuous dose rate monitor.

Read the rest of this entry »

Darbe kalbėjausi su vienu diedu ir pasakojau, kad dedu savo fazendoje laminuotą parketą. Ir mano pašnekovas labai nustebo, kad dedu pats, nes tai sudėtingas darbas… Bandžiau paaiškinti žodžiais, bet nelabai gavosi. Galu gale nusprendžiau, kad ne visi turi “erdvinį mąstymą" ir nelabai suvokia kaip čia viskas paprasta. Internetas pilnas instrukcijų kaip dėti tą laminatą ar parketą, tačiau nutariau parašyti savo variantą. Tuo ir užpildysiu spragą interneto puslapiuose. Nors nereikia čia jokių instrukcijų- reikia erdvinio mąstymo .

Pirmiausia reikia laminato ar kokio klijuoto parketo. Pirmos mano dėtos grindys buvo paprasto kartoninio laminato. Antros dėtos grindys- trisluoksnis ąžuolo parketas kurį prieš kokius metus ir biški labai akciingai nupirkau už <10€ už kvadratą. Tai buvo savikaina, išpardavimas, transportavimo brokas, nelikvidiniai likučiai ir panašiai, tikrai tokiom kainom gauti sunku. Oj, pamelavau, antros grindys buvo mažam kambarėlyje irgi laminuotas parketas, bet jau po 16€ už kvadratą iš senukų per trečiadieno akcijas.

Dar reikia instrumentų- plaktuko, minkštos medienos lentos gabalo (kad per ją daužyti parketą kai jis neklauso), stataus kampo liniuotės, pieštuko, būtinai- kreiziuko (diskinio pjūklo, pačio pigiausio, iš senuku už ~40€), klijų. Optional- elektrinis lobzikas, bet jis labai drasko medieną. Bet jei reikės pjauti kreivę, tikrai pravers. Elektrinio kreiziuko diskinis pjūklas turi būti aštrus. Ir nenustebkit, kad kiniškas kietmetalio pjūklas ims ir atšips. Šiuolaikinis parketas tikriausiai kietesnis už kinišką “pabeditą". Todėl man reikėjo kito diskelio- su daugiau dantukų:

Read the rest of this entry »

Netikėtas radinys iš atominės elektrinės:

Read the rest of this entry »

Gimimo dienos proga gavau silkutės kuri vadinasi Surströmming. Žodelis “Hel" reiškia kad silkė ciela.

Read the rest of this entry »

Abuoliai irgi genda. Ypač, kai baigiasi garantinis. Buvo čia toks ligonis, vienas iš Apple Cinema serijos monitorių. Ir jis biški ėmė ir neberodė vaizdo.

Čia jis taip atrodo visas. USB, display port laideliai ir laidelis pajungti abuolinio notebuko krovimą. Jokių mygtukų. Gedimas paprastas- neveikia pašvietimas (pasitikrino su prožektorium). Buvau užterorizuotas- diagnostiką pratesiau ir nustačiau, kad viena LED eilutė pradėjo svilti- jos užsižiebimo įtampa stipriai paaugo. Toliau remontuoti atsisakiau. Vėliau buvo visa epopėja netgi su oficialiu servisu ir kažkoks meistrelis tipo pataisė. Monitorius kurį laiką veikė, tik atsirado vertikali juosta. Matyt lindo į matricą… Monitorius kiek paveikė, bet gana greitai vėl nustojo šviesti. O čia buvau užšantažuotas ir monitories atsidūrė pas mane. Remontas buvo daromas su tokiom sąlygom: kada kils noras remontuoti, darau bet ką, neatsakau už kokybę ir nebūtinai suremontuoju. Taigis monitorius pragulėjo gal metus, o gal daugiau .
Read the rest of this entry »

Tai mano pirmas eksperimentas radio dažnių generavime. Todėl labai jau nekritikuokite. Viskas prasidėjo nuo signalizacijos siustuvėlio, kurio nesugebėjau paleisti. Poto iš kinijos nusipirkau pirmą pasitaikiusi mikroscheminą kuris generuoja aukštus dažnius. Tai buvo TXC101, 300-1000MHz transmitter. Kuris gali veikti kaip savarankiškas prietaisas, o gali veikti valdomas mikrokontrolerio. Poto vėl buvo viskas užmiršta, kol kitame projekte liko vietos PCB (nes jos dabar didelės). Taip ir gimė šis visiškai žalias projektas su klaidom.
Schema paprasta- MCU (ATMEGA8), sintezatorius TXC101, biški pasyvių element ir dviejų tranzų stiprintuvas. Mažesnis tranzistorius tai kažkas su užrašu “7Y 1″, kas savo ruožtu gali būti: MMBR941, MMBR951 kas visai tinkama (arba ten visai ne tokia detalė, nors lupau iš kažko aukštadažnio), o didesnis buvo BLT50, kas gerai 470MHz, bet tikriausiai negerai prie 900MHz. Tačiau visiškai tranzo patikrinti prie aukštesnio dažnio nepavyko, nes traukiojant laidus ir jungiant visokiausias apkrovas tranzistorius biški užkaito ir jau nebeveikė. Toliau eksperimentus dariau be galinio tranzo…

(foto pasididina)
Read the rest of this entry »

Kol kas visiškai neapsisprendžiau kokia “baze" remtis programuojant STM32 mikroschemą. Dabar tik eksperimentuoju ir paprasčiausiai pakartojau senesnį ARM projektą su tekstiniu LCD ekranėliu. Kol kas nebraidžiojau optimizacijos pinklėse ir naudojausi kažkieno sukurtais primityvais, kurie gana griozdiški viduje. Tačiau šaip - ne taip pavyko paleisti.

(dešinėje skaičiukas kur neaiškus tai fotikas pagavo momentą kai keičiasi reikšmė)

Kokios iškilo bėdos? Pagrindinė bėda buvo suvokti kaip galima duomenų pinus operatyviai perprogramuoti iš OUTPUT į INPUT. Pas mano naudojamas bibliotekas ten naudojamos griozdiškos struktūros. Ir aišku tingėjau skaityti instrukcijas.
Pradinė užduotis buvo, kad LCD gali būti prijungtas prie bet kurios kojos, bet poto teko supaprastinti, kad visdėlto jungiasi prie to pačio banko. Čia išlindo pirmas skirtumas tarp atmelio SAM7 ir STM32. Pas atmelį PIO kojos bent jau 32, priklauso vienam bankui. Gana logiška- CPU tai 32 bitų ir vienu smūgiu galima pakeisti 32 kojas. Pas STM32 kojos suskirstytos po 16 kiekvienam bankui. Kas baisiau, rodos viduje ten dar suskirstyta po 8 bitus ir išmaukyti tie bitai kažkokia tvarka. Aišku, gal galima skirtingus bankus valdyti skirtingais laikrodukais, o gal taupyti elektrą ir gal juos išjunginėti? Tačiau dingsta paprastumas… Kodėl taip padaryta aš nežinau. Bet man nepatiko.

A! dar kažkaip užmiršau, kad mano LCD tai 5V technologija, o STM32 tai 3V. Tai vieną vakarą prasikankinau be reikalo. Kažkaip galvojau, kad mano testinis ekranėlis veikia su 3V maitinimu.

ARM STM32F103 TXT LCD source code.

Kažkada gavau Atmelio ARM šroto. O dabar gavau ST produkcijos beveik šroto. Tiksliau pamačiau, kai metė į šiukšlyną “paletėlę"* su STM32 čipais. Dalis čipų nukrito neatgaunamai, o keliasdešimt buvo sugauta ir parkeliavo namo. Tai buvo STM32F103RET6 - 512kB flash ROM, 64kB RAM ir 64 plonos kojos (gana daug kojų palinko gelbėjimo operacijos metu) … LEDų mirkčiojimui pats tas čipukas.

Gryni čipai neveikia, todėl sukurpiau savo PCB. Ji gavosi kraupiai raudona. Dar pakeliui nupirkau kinišką dev boarduką su mažesniu čipuku. Bet PCB iš kinijos atėjo greičiau. Į tą UNIBUS dalį nereikia kreipti dėmesio, čia eksperimentai- ten nebesiekia Eagle free softas ir ta dalis PCB kaip ir nesinaudojasi. Ten “menas" gerberiuose.
Aišku padariau kaip minimum dvi klaidas. Abi gana lengvai pataisomos- užmiršau RESET liniją patempti į pliusą. Ir panašus patempimas reikalingas prie USB jei jį naudoti. Ten reikėtu statyti gal net tranzu valdomą pull-up.

Apie softą kita šneka. Kažkaip seniokiškai piktybiškai nenorėjau jokio IDE. Man užteko tų “user friendly" nesamonių. Tik oldskūlas, tik hardkoras. Žodžiu dabar kompiliuojasi iš to pačio notepado- ir AVR ir STM ir atmelio ARMas. Ir iš ten pat ir programuojasi.

Kad ir ką nešnekėtu vartotojai- nėra labai patogaus softo. Kažkaip eina tendencija, kad jei reikia pamirksėti LEDą, tai reikia į čipuką supusti visa operacinę sistemą ir krūvas pričindalų… Aišku periferiją reikia suprogramuoti ir kuo toliau, ji sudėtingesnė. Bet dėti šimtus eilučių chaotiško kodo? ST išleido gerą įdėją- grafinį periferijos konfiguratorių STM Cube, ten aš jo sugeneruoto kodo nesugebėjau netik suprasti, bet ir sukompiliuoti su gcc. Poto skaičiau nemūsiškus forumus ir atsiliepimai buvo ne kokie… Matyt tokie oldfagai rašė.

Todėl teko pažaisti kokius trys vakarus ir pavyko visdėlto paleisti MCU kojas taip, kad jos duotu kažkokius signalus.
Deja, nepavyko svetimų bibliotekų privesti tiek, kad nerodytu nei vieno warning. Man nepatinka warningai…


gcc version 5.4.1 20160919 (release) [ARM/embedded-5-branch revision 240496] (GNU Tools for ARM Embedded Processors)
Building file: stm32f10x_vector.o
Invoking: MCU C Compiler
arm-none-eabi-gcc -Os -Wall -fno-strict-aliasing -fmessage-length=0 -fno-builtin -mthumb -mcpu=cortex-m3 -MMD -MP -ffunction-sections -fdata-sections -I ../src -I ../src/includes -I ../libSTM32F103 -I ../libSTM32F103/inc -MF objs/stm32f10x_vector.d -MT objs/stm32f10x_vector.d -c ../src/includes/stm32f10x_vector.c -o objs/stm32f10x_vector.o
../src/includes/stm32f10x_vector.c:114:4: warning: taking address of expression of type 'void'
&_estack, // The initial stack pointer
^
Finished building: stm32f10x_vector.o

Building target: blinky_stm32f103.elf
Invoking: MCU Linker
arm-none-eabi-gcc -Wl,--gc-sections,-Map=blinky_stm32f103.map -Os -Wall -fno-strict-aliasing -fmessage-length=0 -fno-builtin -mthumb -mcpu=cortex-m3 -MMD -MP -ffunction-sections -fdata-sections -L ../ -T ../loaders/stm32.ld -I ../src -I ../src/includes -I ../libSTM32F103 -I ../libSTM32F103/inc objs/main.o objs/stm32f10x_it.o objs/stm32f10x_vector.o ../libSTM32F103/Release/libstm32f103.a -oblinky_stm32f103.elf
Finished building target: blinky_stm32f103.elf

Visas source kodas čia, su visom bibliotekom.

*) jei kas nesuprato, “paletelė" tai toks plastikinis laikiklis mikroschemom. Kaip šitas iš to pačio šaltinio:

Tik čia daugiau kojų turinti mikroschema STM32F205ZGT6 (1M flash, 132kb RAM ir 144 kojos…) biški per daug.