Savel brain dump

Norėčiau pacituoti žurnalą “Statyba ir architektūra" ("SA.LT") už 2019 metų birželio mėnesį, 21 puslapis, kur žurnalas cituoja politikę Dalią:

Citata: “Kokia nors citata Kokia nors citata…"

Aš puikiai suprantu kaip čia gavosi. Grafinis maketas jau buvo parengtas ar net naudojamas šablonas, o straipsnio dar niekas neparašė iki galo. Todėl ir liko “fileris". Aš irgi kelis kartus panašias klaidas dariau, todėl dažniausiai vietoje filerio naudoju “Lorem ipsum…". Todėl, kad šis tekstas negali pasirodyti galiniam makete ir paprastas “find" iškarto atranda.
Dar man pasiteisinimas- aš dažniausiai kažką rašau vienas ir labai retai turiu kokį nors redaktorių ar betą testerį kuris permeta galutinius variantus. Bet čia lygtai ne vienas “diedas" dirba ir gauna pinigus už tai… Aišku jiems svarbiau užblokuoti “copy-paste" savo “portale". Tačiau būkim atlaidus- kontorėlėje dirba vos 4 žmonės, vienas viršynykas, viena buhalterė ir du žmogučiai ir jaučiu dar ir sodros skolos spaudžia. Greičiausiai darbus atlieka subrangovai.

Bet va, Daliai tai abydna biški.

bur bur bur…

Pratesiant teletaipo temą, kilo mintis padaryti tikrą USB printerį, kad tiesiai iš kompiuterio būtų galima telegrafuoti tekstą. Kadangi su V-USB man nepavyko priversti veikti printerį, tai pasinaudojau kiek naujesnę mikroschemą iš aliekspreso, ATMEGA32U4. Su mažyte plokštele, už kokius 2€. Ši mikroschema turi šiokį tokį hardwarinį USB ir jai tinka kiek naujesnis softas- LUFA paketas.

Elektriniai lygiai suderinami su mano PCB kurią jau aprašiau ankstesniam straipsnyje. Kadangi čia jau 16MHz ir dar USB neleidžia stabdyti procesoriuką, teko 50 bodų UARTą parašyti (tiksliau pasiskolinti iš interneto) programiškai. Tai taip vadinamas softuart.

Testavau “firmwarę" ant trijų kompiuterinių šeimų: Windows 10, Linux Mint, Apple MacOS rodos X:

Viską derinau ir programavau ant didžiausio- o ten Windows 10 Pro. Ir viskas kaip ir veikia, “printerį" pamato, draiverius susiinstaliuoja. Bet kažkodėl spausdina tik kelis šimtus pirmų raidžių. Poto viskas pastringa- per teletaipą nebeeina informacija. Po kažkiek laiko, print spooleris praneša apie spausdinimo klaidą. Ir šiaip viskas pastringa. Pašalinus pastrigusi failą, po kažkiek laiko vėl viskas veikia.
Labai ilgai kankinausi, bet problemos neišsprendžiau- kažkaip windows 10 print spūleris užsišoka ant “time-out". Todėl nutariau pasitikrinti ant kitokio kompo- pirmas pasitaikė apple air, su kiek senoviška OS, rodos 10.6. Printerį pamatė, tačiau pas obuolį automatiškai draiverio nesuinstaliavo. Pažaidžius su CUPS, lygtai suinstaliavau RAW draiverį. Paleidžiu kažkokį teksto redaktorių ir pabandžiau spausdinti. Tačiau debilnas Mac OS net per generic raw printerį paleido kažką panašaus į PDF (ar post scriptą)- headeryje buvo tekstas “PDF-1.3″. Obuolys stipriai subiesino, bet pastebėjau, kad printeris neužstringa- jis toliau transliuoja tą binarinį kodą į rašymo mašinėlę. Tai leido suprasti, kad dėl strigimo su Windows, vis dėlto kalti patys windowsai.
Toliau pasiėmiau trečią kompiuterį, su senais Linux Mint. Čia irgi pamatė printerį, automatiškai nesuinstaliavo, tačiau nereikėjo kankintis ir grafinėje aplinkoje instaliavau text only printerį. Atsidariau tekstinį failą apie Ktulchu ir pabandžiau spausdinti. Tačiau iš aparato niekas neišlindo. Perjungus printerio draiverius į RAW režimą, teletaipas pradėjo spausdinti chaosą. O ten pamačiau kiek matytą signatūrą: “PDF-1.5″. Vėl tas sušiktas PDF. Nu kam man reikalingas tas pdf, kai aš noriu spausdinti gryną TXT per gryno TXT printerį? Kam tas “dezainas"?

Gerai, kad linuxe dar liko oldskūlinis shellas. Ir po kelių komandų iš telegrafo aparato pasipylė kraupusis tekstas:

Aišku visas source kodas pasiekiamas. Ir sukompiliuotas hex failas. Kad sukompiliuoti programą, reikia nusikrauti naujausią LUFĄ iš githubo. Nes oficialiam puslapyje nusikraunama labai jau sena versija. Rodos su ja irgi veikia ir kompiliuojasi, tik labai jau daug warningų. Gali kilti klausimas, kodėl printerio draiveris, o ne koks serial adapteris. Todėl, kad taip norėjau. O dar, kad buvo tokia fantazija, kad veiks be jokių ten nustatymų, tikras plug and peilis. Tačiau nelabai ir gavosi. O ir internete nelabai ir yra kaip suprogramuoti ant AVR spausdintuvą (printer device). Daug teorijos, bet nei vieno veikiančio pavyzdžio. Va dabar internete bus veikiantis AVR printeris.

USB printer device on AVR ATMEGA32U4 source code LUFA. Ir kaip bonusas, source archyve yra ir 'The Call of Cthulhu' tekstas, kuris buvo naudojamas testavimui. Manau autorius neužpyks.

Mano turimas agregatas naudoja archaiškus greičius ir visiškai nesuprantamą Baudot (Bodo) kodą. Kodą sugalvojo toks Jean-Maurice-Émile Baudot, dar 19-tam amžiuje. Kai nebuvo jokių kompiuterių, megahercų ir tranzistorių. Tik geros patikimo rėlės ir visokios svirtys. Tačiau kaip sakoma- dėkui dėl backward compatibility, daugelis įrenginių palaiko nesamoningus formatus. Nes mūsų teletaipui reikia 50 bodų (čia irgi Baudot) ir 5 bitų perdavimo. Šį formatą palaiko AVR. Tačiau mano projektui reikėjo dviejų greičių: 115200 bitų/s ir 50 bitų/s. Kadangi AVR greičio daliklis turi ribotą bitų skaičių, tiesiogiai negalima turėtį abu greičius. Naudojant 3.6864 Mhz procesoriaus taktinį dažnį didžiausias greitis 115200 (su dalikliu lygiu 1) ir mažiausias 100 (su 2303 dalikliu). O reikia 50. Todėl prieš naudojant teletaipą, reikia mažinti procesoriaus dažnį du kartus, o bendraujant dideliu greičiu- vėl atstatyti greitį.

Elektriškai suderinti senovę ir naujovę galima taip:

Teletaipas dirba su srovės kilpa. Atvira grandinė rodė apie 56V, o srovės nematavau, nes mano srovės šaltinis tai originalus “modemas" iš pilno telegrafo komplekto. Visiškai nesinori galvaniškai surišti kompiuterį ir telegrafo aparatą, todėl naudoju mikroschemos dydžio SSR (elektroninę rėlę LT210, 400V DC, 100mA, 600mA peek). D1, D2 ir R21 su C23 tai apsauga nuo viršįtampių. Nes komutuojam visokias rėles ir net šiaip junginėjant laidelius visiškai aiškiai matosi kibirkštys. O ir laido induktyvumas turi įtakoti- mano laidas, tai senas žoliapjovės prailgintuvas, nes teletaipas rusyje, o kompas jau pirmam aukšte.

O štai ir telegrama ir AVR (ATMEGA162) kontroleriuko:

Tikrai nesuprantu, kodėl atsirado tas kablelis pačiam gale. Kažkoks gliukas išeinat iš darbo režimo. O ir “štepseliai" nekokybiški. Kaip ištiesinti raides?

O source kode telegrama kiek kitokia:

Ir kaip visada, visas demonstracinis source kodas AVR ATMEGA16 (ir sukompiliuotas hex):
source code.

Techniniai TTY / ITT parametrai (spėtini):
40mA 80-120V DC current loop with 50 (Europe) or 45.45 (US) baud, using the 5-bit Baudot-code.
The communication protocol is 5N2, in today’s terminology. That’s 1 start bit, 5 data bits, no parity, and two stop bits.
(actually, teletype theory says 1.5 stop bits [anyone else remembering that 'bit' always meant ’smallest unit' ], but as the stop bit is the same as the idle state, this doesn't matter).

Iš kito šaltinio:
Single-current working [coil] will require 30 to 45mA with a line voltage of 50 to 120V. The receive margin is at least +/- 42% at 50 Bauds.

Kai geras oras, o smegenys lydosi nuo protinio darbo, tada reikia imtis fizinio darbo. Kad ir pastato pamatų atkasimo.

Kažkaip nelabai sekasi. Pirmiausia- pamatų konstrukcija kažkokia iškreipta. Greičiausiai iškasė “katlovaną", priliejo bet kaip betono ir tik poto sudėlio pamatus ir rūsio sienas. Ko pasekoje, iš išorinės pusės negaliu patekti žemiau rūsio grindų. Nebent kastis dar į šoną arba gal laužtis tiesiogiai.
Dabar matosi, kad išorėje viskas sausa, o patalpoje tiesiog kažkoks šaltinis. Kaip iki jo prisikasti?

O kitas malonumas, kad tarybiniai statybininkai suvertė visas statybines atliekas prie sienos ir per jas kastis labai sunku.

O dar ir lobį radau. Tai ne šventi žydų kaulai, bet “fomka" (фо́мка)- laužtuvas ir vinių traukiklis. Išgulėjo 44 metus ir beveik kaip naujas. Laužtuvas nėra labai didelis, paprasčiausiai šuva labai mažas. Ir jis neneša tą laužtuvą.

Sveiki,

Jau senokai nieko nerašiau ir staiga pastebėjau, jei kokio nieko čia neparašysiu, sugrius daugiametė tradija, kad bent vienas įrašas į mėnesį. Todėl rašau kas bus kitam mėnesyje, jei pavyks paleisti projektėlį.

Tai nauja plokštė. Joje naujas iššukis man- tas HE910-D modulis jau beveik BGA. Tiksliau gal LGA. Tikrai nežinau kaip buitinėm priemonėm jį lituoti. Nes datašytas rašo, kad modulį galima lituoti tik vieną kartą. Kaitinti iš viršaus negalima. Todėl, iš pirmo karto jis man neprisilitavo. Bet išlaikė ir ekstremalų kaitinimą, net apačioje PCB padegė, bet lygtai veikia.
Kai visuomet, ant PCB guli ne vienas projektas. Šiaip, esminė dalis aišku Telit modulis, tačiau šalia yra AVR aukštos įtampos programatorius ir telegrafo interfeisas. Taip, to pačio telegrafo, kur 50 bodų ir baudot kodavimas bei srovės kilpa.
Read the rest of this entry »

Klausimas! Galima ar negalima statyti raudoną mašinytę?

Kaunas, senamiestis.

O sekmadienį galima? Šiaip, tai panašu į tai, kad stovėti draudžiama ženklas su visu stulpu pasuktas 180 laipsnių. Matyt kažkam nepatinka, kad automobiliai statomi prie Perkūno namo.

Šiandien įvyko kogero didžiausias nepanaudotinų daiktų panaudojimo arba šiukšlių kaupimo rekordas. Tikriausiai ne karta buvo taip, kad koks nors daiktas mėtosi nereikalingas metų metus ir vieną dieną jis išmetamas. Ir nepraeina nė mėnuo ir kam nors prireikia būtent tokio daikto. Bent jau man tai buvo kelis kartus. Ir jokios mistikos nėra- paprasčiausiai pas mane yra ta liga, kad kaupiasi daiktai ir daiGtai. O kartai būna ir kitaip.

Va tas rekordinis daiktas:

Taip, aš kartais užrašau datą ant daikto. Ši data ir raidės “KPI" sako, kad 1986 metais, sausio 28 dieną, paauglys Levas praėjo pro Kauno Politechnikos Instituto (KPI, dabar KTU) beveik uždarą kiemą ir pamatė, kad institutas išmetė nepanaudotas popieriaus juostas. Šias, 17.5mm pločio teletaipo perfo juostas ir kiek siauresnes- teksto printeriui. Matyt tada buvo tvarkomasi ir jau tapo nebenaudojama ši technologija.
Beja, ten kažkada dideliais kiekiai buvo feritinės atminties ir kito ekskliusyvini gėrio. Deja, liko tik keli rulonai popieriaus, nes buvo noras naudoti kaip “konfeti" ar kaip vadinasi ir buvo užkišta už radiatoriaus. O po to, su eglutės žaisliukais ir kitu šlamštu pasislėpė giluminiuose kloduose…
Read the rest of this entry »

Sukomplektavau viską. Nėra tik korpuso- ten toks “sekreteras" palaužytas ir geros spintelės dydžio. Neturiu kur jį saugoti ir kaip transportuoti. Sujungiau laidus, kad per “modemą" perfosiuntikas sujungtas su teletaipu. Linijos įtampą/srovę duoda būtent tas “modemas".

Kokią pusę valandos mąsčiau kaip įdėti popierių. Tiksliau įdėjau, bet neradau svirtelės, kad prispausti popierių. Rašymo mašinėlėse tai didelis ir “išvestas į priekį" svertas. Čia- mažytis užlenktas geležies gabaliukas. Naudojant ruloninį popierių tikriausiai ne dažnai reikia spausti tas rankenėles.
Read the rest of this entry »

Iš serijos ar pamenat. Buvo tokia paslauga- telegrama. Kur jei reikėdavo pranešti ką nors svarbaus ir skubiai, ir svarbiausia- oficialiai ala pasirašytą dokumentą. Pats telegrafas labai sena paslauga, tačiau aš jau kalbu apie “šiuolaikinį" telegrafą- teleksą. Teleksas tai teletaipas su visa papildoma įranga siuntinėti telegramas.

02 304309 ПРУД= 02 269286 КАРАТ= KAUNAS 269286/297 5/9-91= MARIJAMPOLES OS 12/3 VIRSN VIRSININKUI, GAUTUOSE PV1-80 LANKSTUOSE DAUG BORKO KVIECIAME ATSTOVA RUGSEJO 9D KAUNO VMAK DIREKTORIAUS PAVAD P BALKUS, V TOMKEVICIUTE 753169
Read the rest of this entry »

Užduotis: yra dvejos skirtingos senos svarstyklės ir vienas modernus Zebra lipdukų printeris. Reikia spausdinti gražius lipdukus su svoriu, data ir laiku. Reikia ir suregistruoti visus svėrimus į “nešmeną".

Šiuolaikiniai lipdukų printeriai gana protingi, viduje netgi galima parašyti BASIC kalbos programą kuri apdoros duomenis ir paruoš lipduko dizainą. Tačiau papildomi punktai- operacijos data ir duomenų registravimas, neleidžiai viską padaryti pačiame printeryje. Kreipimasis į svarstyklių pardavėjus tik sukėlė neviltį- jie pradėjo klejoti apie naujų svarstyklių pirkimus ir visokių “priedelių" pirkimą. Nupirkti tai galima, bet custom sprendimai pas juos pasirodė labai jau brangūs ir sudėtingi. Todėl nusprendžiau kiek pažaisti su MCU ir moduliukais iš kinijos.

Read the rest of this entry »