Yra vienas porūšis displėjuose- vektoriniai. Tai labai reta egzotika, aš pats mačiau tik vieną kartą gyvai, netgi su šviesos plunksna. Tačiau neseniai sužinojau, kad buvo gaminamas buitinis žaidimų kompiuteris su vektoriniu displėju. Ir tai ne Atari Asteroids, o tikras mažas žaidimų kompiuteris su keičiamais kartridžais.
Kompiuteris vadinasi Vectrex. Deja jis kiek retesnis ir todėl stipriai brangesnis. Tačiau yra pagamintas konstruktorius- Scopetrex. Jei turi visas detales, tai PCB kainuoja kažkur 20€. Tačiau konstruktorius tai tik kompiuteriukas, o jungiasi tipo prie osciloskopo. Deja veikiančio su CRT nebeturiu, o ant skaitmeninio (bent jau mano) vaizdas tragiškas. Todėl kilo mintis pasigaminti kažką panašaus į vektorinį monitorių. Juolab, kad po kelių mėnesių laukimo į rankas papuolė du CRT “monitoriai": vienas su žaliu ekranu, Japoniškas; o tuo tarpu kitas- tarybinio ūkio pasiekimas, monitorius БОСИ… Kodėl “BOSI"? Toks keistokas pavadinimas kaip tarybiniui produktui? Ogi nežinau. Nes visas “kompleksas" vadinosi 2Р22 (2R22), o BOSI išsišifruojasi kaip “блок отоброжения симбольной информаци" (simbolinės informacijos rodymo blokas). Kodėl ne “monitorius"? Todėl, kad priešas nesusigaudytu. Kito varianto nematau.

Realiai tai CRT monitorius su keistoka skleistine- ji neturi autogeneracinio režimo. Kad veiktu skleistinė, BOSI turi gauti tikslius sinchroimpulsus. Tik tada pradeda viskas veikti ir užsižiebia monitorius.
Padavus nanosekundžiu tikslumo impulsus iš FPGA, monitorius kiek atgijo ir pasakė, kad jis biški veikia, bet iš esmės neveikia kadrų skleistinė ir šiaip viduje, TTL mikroschema biški pasvilusi ir panašiai.

Netgi buvo ne mano biški remontuota. (taip, matau auksą ir KeeMkes).
Pirmiausia viską išmetėm. Panaudojom originalų skleistinės transformatorių. Deja, originalioje schemoje jis grojo nuo +-12V (24V), o mano variante turėjo veikti su vienpolių maitinimu. Todėl pasinaudojam senu geru naudingų generatorium ir biški sava apvija.

Su veikiančiu aukštos įtampos šaltiniu jau buvo galima paleisti CRT (kineskopą). Dar pasinaudojau Lemonos akcija ir nupirkau už keliasdešimt centų vieną CRT katodo draiverį:
Kad valdyti spindulį, reikia užmaitinti atlenkimo sistemos (Yoke) apvijas. Tam reikalui pabandžiau garso stiprintuvą. Kaip ir valdosi, bet apvijų parametrai skiriasi kardinaliai. Jei dar kadrų apvijos normaliai valdosi, tai eilučių trumpina garso stiprintuvą. Va čia ir strigau.

Kol kas geriausias vaizdelis. T.y beviltiškas vaizdelis. Beja, būtent atlenkimo sistema ir naudoja daugiausiai energijos. Pats kineskopas beveik nenaudoja galios.
Internetai sako: “Rather than use sawtooth waves to direct the internal electron beam in a raster pattern, computer-controlled integrators feed linear amplifiers to drive the deflection yoke. This yoke has similar, if not identical inductances, unlike a TV deflection yoke. The yoke uses a standard TV core."
Aš visiškai nenoriu pervynioti atlenkimo sistemos. Ką daba daryti?
Beja, mano schemos eskizas guli čia. Originalus Vectrex atlenkimo sistemos variantas.