CO2 lazerio lemputė

November 28th, 2021

Mano CO2 lazeris jau pora metų kaip buvo nenaudojamas. Jo lemputė degradavo ir pradėjo jis silpti. Prieš kokius metus dar buvo galima pjaustyti popierių- daryti kokias nors “aplikacijas". Šiandien pabandžiau- lempa šviečia, bet “nešildo"- nė biškio nieko nepadegino. Srovė per lempa apie 20mA, viskas gražiai švyti, bet nelazeriuoja.
Išlupau lemputę, pakeičiau kita (ana tai jau kaip žyyypt, bet negalėjau gerai išbandyti- aušinimo sistemos šlangutės sumedėjo). O senąją lemputę atsinešiau namo- bus tema straipsniui. O dar galima ją pakankinti prieš sudaužant. Yra noras paduoti kintamą įtampą į ją…

CO2 lazerio lempa vamzdis tube
Kad ir ką rašytu vadybininkai, CO2 lazerio galingumas tiesiogiai proporcingas lempos rezonatoriaus (ir pačios lempos) ilgiui. Teoriškai galima pagaminti storesnio spindulio lempą, tačiau atitinkamai ir optika turi buti kitokia, o ir sufokusuoti spindulį kiek sunkiau grynai dėl geometrijos dėsnių. Mano lemputė 40W max, jos ilgis 67..70cm tarp veidrodžių. Visas ilgis apie 80cm. Daugiau vatų į tokią triūbą neprikiši. Ir dėl 40W reikėtu abejoti.

CO2 lazerio lempa vamzdis tube
Šis straipsnis grynai iliustracinis, nieko dar negadinsim. Bet va paaiškinsim kodėl šitam gale sumontuota stiklinė spiralė. Čia yra “aklinasis" galas, su pilnaverčiu veidrodžiu. Pastarasis aušinamas vandeniu papildomai. Spiralė reikalinga tam, kad elektros išlydis atsirastu tik vamzdelio viduje, o ne išorėje. Taip gaunasi, kad elektros kelias per vamzdelio centrą yra žymiai trumpesnis nei išore. Didelis skirtumas reikalingas dar dėl to, kad centre vamzdžio labai karšta :) ir ten elektrai kiek sunkiau tekėti nei per paprastas N-He-CO2 dujas.
Kam reikalinga išorinė talpa? Ogi CO2 dujos po išlydžio užsiblokuoja ir molėkulėm reikia kažkiek laiko pailsėti. Tai gaunasi automatiškai- lazeris dirba nuo pastovios įtampos ir dujos plazmoje juda nuo vieno elektrodo iki kito, poto išeina į įšorinę talpa, ten aušta, rekombinuojasi ir panašiai. Senesni ir galingesni lazeriai turėdavo (o gal ir dabar turi) išorinius siurblius ir net galimybę pakeisti dujas. Mano pirmasis lazeris kurį ardžiau (jį sugadino sandėliuodami šaltyje) buvo būtent “atviro", “srovinio" tipo. Ten galimos didesnės galios, nes dujos permaišomos priverstinai.

CO2 lazerio lempa vamzdis tube
Kitas galas. Matosi elektrodas ir kiek sudėtingesnis veidrodėlio aušinimas. Čia negalima aušinti viso ploto- lazeris turi “išeiti". Todėl konstrukcija kiek sudėtingesnė. Beja, čia “minusinis" galas.

CO2 lazerio lempa vamzdis tube
O čia matosi “pusinis" veidrodis, greičiausiai pagamintas iš germanio. Šis veidrodis turi būti laidus IR spinduliams ir atlaikyti tiek vidinės atmosferos poveikį tiek išorinės.

Kas šiam lazeriui nutiko? Aš tikrai nežinau- elektrodai rodos neišsitaškė. Helis tikrai nepabėgo, plazma puikiausiai užsikuria. Arba sukirmijo veidrodžiai arba kažkur dingo CO2 dujos (jos gali sureaguoti su metalu ar stiklu. O2 sukoroduoja su metalu, o C nusėda ant sienelių).
Vidinis vamzdelis turi violetinį atspalvį- tai normalu, kažkoks specialus stiklas. Naujo lazerio vidinis stikliukas dar tamsesnis ir labiau violetinis.

LM2596* moduliai iš kinijos

November 22nd, 2021

Mano naujausiam kolekcijos eksponatui nutariau patobulinti maitinimo šaltinį- iš užturbinto 7805 padaryti kažką tokio kaip LM2596…

Kol dar paštas nesiautėjo, prisipirkau iš keletos tiekėjų pačių pigiausių PCB su padirbtais LM2596ADJ:
LM2596 moduliai is kinijos
(fotkė pasididina, galima pažiūrėti į mikroschemų logotipus)

Kad pratestuoti, visus sujungiau su vienodo apkrova (rodos 33 omai) ir sureguliavau 5V. Įėjimo įtampa 13V.
Kai kurie moduliai dirbo apie 50kHz dažniu- ten greičiausiai silpnesnio čipo (LM2576 ?) analogas. Kiti dirbo tinkamu dažniu- apie 150kHz, nors tiesa, gal kiek daugiau.

Vienas modulis dirbo visai keistai:
LM2596 moduliai is kinijos
Todėl čipą nukėliau ir pajungiau šrotinį (ir gal originalų, National gamybos LM2596S ADJ). Dėl šios mikroschemos nesu tikras, užrašas labai nerimtas, bet PCB buvo surinkta Lietuvoje, naudojama kažkokiam industriniam kompiuteryje). Kartu pakeičiau ir diodą. Norėjau sudėti tikrai originalų čipuką, kur šalia, pirmoje nuotraukoje, bet man reikėjo ADJ.

Visų modulių oscilogramos: LM2596 modulių testas. Dokumente skaičiavimai beveik nieko nereiškia, nes apkrova labai maža. Tačiau, jei tai LM2576, tai induktyvumas šiai mikroschemai kogero per mažas.

RIFA- visi tai turi patirti

November 4th, 2021

Kas nors kiek susijęs su senoviška elektronika, turi vieną dieną susidurti su RIFA kondensatoriais ir jų užsidegimu. Pagaliau ir aš su tuom susidūriau- toks vienas keistas prietaisas veikė ir man prireikė pavedžioti šunį, kai parsibeldžiau namo, kambaryje buvo sudegusio cukraus kvapas. Teko prietaisą ardyti ir va jums priežastis:

RIFA capacitors
Didesnis kondensatorius su skyle buvo tarp fazinio (L) ir neutralaus (N) laido. Kiti du kondensatoriai jungė minėtus laidus su žeme (PE). Kiek matosi iš nuotraukos, pagrindinė kondensatorių bėda- jų permatomas plastikas. Jis su laiku sutrūkinėja ir praleidžia oro drėgmę. Po kažkiek laiko tik buuum ir pilnas kambarys dumų.
Kondensatoriai šiais laikais nelabai privalomi, bet jei keičiam, tai didysis turi būti X klasės (ar geresnis), o mažiukai- Y klasės.

O kad žinutė nebūtų per trumpa, va jums dar viena nuotrauka:
ultrawide CRT
Taip, tai “ultrawide" kineskopas. Tik dėl tokio formato ir užsinorėjau įsigyti šį prietaisą. Tačiau apie tai bus gal straipsnis kitą dieną ar gal tik naujas puslapis kolekcijos www.

Mano 484 priešai

October 23rd, 2021

Susikaupiau, ir po vasaros pertraukos puoliau savo priešus:
BGA
Mano 484 priešai, mažyčiai, 0.55mm diametro, bet bjaurūs.
Net tą kalną dešinėje sunaudosiu… Nes priešų negalima palikti.

(nekreipkit dėmesio, nervai nelaiko)

NEMA remontas kuris draudžiamas

October 18th, 2021

Kažkur minėjau, kad turiu fotolitografinį (UV kietėjančios dervos) printerį. Bet niekur neminėjau, kad kai tik nusipirkau tą printerį, giminės ir artimieji nusprendė pernešti tą printerį be mano žinios į kitą vietą nes jis jiems labai smirdėjo. O printeris buvo su derva… Ko pasekoje įvyko pilnas piz%@^# ir derva išsiliejo visur ir į printerio vidurius. Po pusės valandos riksmo ir gal kokių trijų valandų valymo naudojant popierių, spiritą ir kažkokią užsienietišką “какой то матери", printerį pavyko išplauti. Bent jau aš kiek mačiau. Į optiką derva nenutekėjo, korpusas nusivalė, elektronika gavo papildomą izoliacinį sluoksnį. Printeris toliau spausdino kaip ir teisingai, tik jo išvaizda jau nebe tokia kaip turėjo būti. Šiandien įjungiau printerį po gal kokių 5 mėnesių pertraukos ir supratau, kad šakės. Z-motoras visiškai užstrigo. Matyt derva pateko į motoro vidurius ir pagaliau sukietėjo. Taip sukietėjo, kad sukant su replėm iš pradžių skutosi metalinis sraigtas, o tik po to kiek pajudėjo pats motoras.

NEMA motor repair
Čia pats motoras be dangtelių, nes galvojau, kad derva užklijavo guolius. Deja ne. Matosi sraigto darbinė zona, todėl su replėm čiupom už nedarbinės ir ten viską subraižėm.
Read the rest of this entry »

Optinė pelė vintažiniams kompiuteriams Amiga (ir gal Atari)

October 9th, 2021

Ištraukiam savo seną kompiuterį Amiga ir kažkaip neberadau pelės. Amiga naudoja specifinio modelio pelę- ten nėra jokio kontrolerio, o visi signalai apie padėtį ir mygtukus siunčiama tiesiogiai į kompiuterį. Tuo pačiu principu veikia ir Atari ST pelė, tik debilai inžinieriai sukeitė vietomis signalus. Todėl Atari pelė neveikia su Amiga ir atvirkščiai.

Pradžiai norėjau kur nors surasti rutulinę pelę ir pajungti tiesiogiai laidus prie fototranzistorių. Bet pasirodo, rutulinės pelės taip jau ir nesimėto. Beja originali Atari ir Amiga pelė tai rutulinė pelė. Tada pradėjau laužyti optines peles, nes senoviškos optinės pelės turi du čipus- vienas interfeiso, kitas- optinis modulis.

Tačiau USB pelė buvo kiek per nauja…
Amiga optical mouse
Read the rest of this entry »

VB.NET ir bitai, bei tekstai

October 8th, 2021

Kaip apsukti bitų seką iš LSB į MSB? Galima padaryti ciklą ir kiekvieną bituką perkopijuoti į kitą baitą. Atrodo paprasta užduotis ir šiuolaikiniam 32/64 bitų kompui paprastas reikalas. Taip ir atrodė, kol nepabandėm prasukti megabaitus… Chmm, atrodo lėtokai. Galima daryti su 256 variantų look-up lentele. Keista atrodo, bet irgi ne taip greita kaip atrodo… x86 ar 64 tikrai turi kokias nors komandas tokioms operacijom… bet VB.NET nusprendė, kad to nereikia…

O ką siūlo internetiniai maniakai…? Wow:

a = ((buferis(i) * &H202020202UL And &H10884422010UL) Mod 1023UL) ' no way! 3 operacijos

Kas per? Bet veikia! Ir gana greitai veikia… geras. Buvo dar keli variantai kurie veikia su C ar C# ar C++, bet perrašius į VB jau neveikia. Spėju dėl “overflow", nes VB neleidžia daryti perpildymo tokiose operacijose.

O kas dėl teksto? Ogi vėl lėtai veikia. Visose VB.NET pavyzdukuose naudojama:

tekstas="Tekstas"+kazkas.ToString+"dar kazkas"+vbCrLf
arba
sampleStr = “Hello" & " World"

Viskas kaip ir veikia. O bet tačiau! Jei pabandytumėm tokias operacijas padaryti su keliais milijonais teksto gabaliukų, pastebėtume, kad kompas intensyviai dirba. Tačiau lėtai. Kame reikalas? Ogi MS programuotojai nusprendė, kad nafig optimizuoti tą kodą (matyt dėl suderinamumo- tai dėl atminties rezervavimo subtilybių) ir kiekviena operacija tai naujo “string" sukurimas ir kopijavimas į jį. Techniškai du stringai nesusijungia, o sukuriamas trečias stringas i kurį kopijuojama pirmų stringų turinys. Darant milijonus operacijų, tai labai pasijunta.
Kaip tai sprendžiasi? Juk stringų klijavimas yra viena iš pamatinių demokr….ptfu programavimo principų. Yra net specialios stringų programavimo kalbos (perlas?) ir panašiai.

MS sukūrė dar vieną kintamųjų tipą: System.Text.StringBuilder(). Va į šitą galima klijuoti kiek nori visokiausių teksto stringų. Ir tai darosi tikrai greitai. Milijonus teksto gabaliukų suklijuoja akimirksniu palyginus su senu metodu (dešimtys sekundžių).

Kas moka programuoti, tai tokie reikalai visiškai nestebina. O man tai tikrai atradimai. O jei dar pašnekėti apie Multi Thread… :)

Antikvarinis ROM pragramatorius

October 3rd, 2021

Už maždaug 50€ gavau antikvarinį (~1980) ROM, EPROM ir visokių PAL programatorių. Lygtai veikia, bet visos instrukcijos vokiečių kalba. Vadinasi “PROM-Programmiereinschub uni-prom 3250″, o gal “Promicron 4000″. Gamintojas- Celectronic GmbH Berlin.
Promicron 4000
Dar yra dėžutė adapterių, nes čia vos ne kiekviena didesnė grupė čipų turi savo adapterį. Kitas navarotas- turi TTY jungtį. Rimtai, ne tik RS232, bet tikrą TTY su srovės kilpą ir 50 bodų perdavimo greičiu. Netgi su galvaniniu atrišimu. Teoriškai galėčiau pajungti savo teletaipą!

Kam man jo reikia? Nereikia man jo, bet pasirodė įdomus. O dabar vienintelis panaudojimas- jei kam nors gyvenime prireiks atstatinėti kokį ypač senovinį aparatą ir staiga reikės nuskaityti ar net užprogramuoti visišką egzotiką, tai žinot kam reikia rašyti.

keisti cipai
Čia kelis lapai iš dokumentacijos. Tikrai negirdėti ir keisti čipai. Nors pagal logiką, jei yra 2764, 2732 ir 2716, tai kodėl neturi būti kokie nors 2708 ar 2704? Ar net 27S15 ar 27S20!

Pats aparatas tai Z80 pagrindu padarytas multi PCB kompiuteris. Kaip atminties buferį naudoja SRAM čipus, tai tikriausiai buvo labai labai brangus prietaisas.

VHS

September 21st, 2021

VHS? WTF? Ogi aš kažkaip peršokau labai anksti iš vidiakų į skaitmeninius formatus ir šiaip tuo metu TV/Video nebuvo labai žiūromas. Todėl kažkaip mano prisiminimai apie VHS buvo kiek iškreipti- prasta kokybė ir beviltiškas reikalas:
vhs
Nu kažkas tokio, tik spalvų mažiau.
Read the rest of this entry »

Nedidukas offlainas arba kaip lydosi aliuminis

September 20th, 2021

Šiandien buvo pirma darbo diena po atostogų. Ir matyt darbas labai pasiilgo, nes pirmiausia:
istirpo syna
Pastotėje iš tos laimės ištirpo aliumininė šyna ir nuvarvėjo žemyn. Ko pasekoje dingo viena fazė ir sustojo visi varikliai. O dar ji kažkaip magiškai dingo, nes keli kompiuteriai nebepasileido. Ir viskas prasidėjo, kai tik pagalvojau, kad reikia išgerti kavytę. Kažkaip neatkreipiau, bet pradėjo ofise cypalioti UPSai. Aš net nesupratau, kad vyksta, kol pradėjo žmonės prašyti apraminti juos. Ir tik tada dašuto, kad elektra palaipsniui nyksta. Tadum šutdown ir blaškytis kas atsitiko.
Šyna nutirpo “pilkojoje zonoje" - Lesto bliombų teritorijoje. Kol atvyko vyrukai, atidarė, o poto prasidėjo- ribų aktai ir kitos nesamonės. Pasirodo, kad srovės trafai ir ta šynutė pasidarė mūsų, o virš trafukų jau Lesto. Niekšai. Teko skubiai remontuotis savo jėgom. Kol suremontavom mano WWW ir numiro. Ir dar taip numiro, kad užsikirto BIOS. Todėl kurį laiką neveikė WWW.

O dabar klausimas Linux Debian (kogero 7, su upgreidais) specialistams (taip žinau, kad sena versija). Kompe 3 diskai: sda, sdb ir sdc. Sda - tai diskas iš kurio kraunasi. Anas parėjo biški (SMART skundžiasi ir kai kur tikrai stabdo). Todėl visus /home ir panašius /root su /etc perkėlėm į sdc (pilna kopija). Sdb rodos tik MySQL ir backupai. Taigi viskas veikia iš sdc, bet kuriasi iš sda. Grubas įrašytas į sdc ir sda ir iš jo pasileidžia kompas, bet kažkai ne taip ir palūžta. O iš sda puikiausiai pasileidžia, bet tą sda reikia išmesti. Ką aš neperkėliau iš sda į sdc?

Va offlaino iliustracija:
offline

Unhappy Tikbalang