Savel brain dump

aqua destillata dykai

Pabambėsim apie kokybę. Video kameroms naudojamas POE switčas. Nupirkau kažkokį Ubiquiti EdgeSwitch 16, su 150w maitinimo šaltiniu (ES-16-150W). Kameros rodos naudoja po 9W, tačiau sujungus 8 vienetus šis ubiquiti stebuklas pradėjo persikrovinėti ir kitaip gliučinti. Dalį kamerų perjungėm į kitą įrenginį ir sistema stabilizavosi. Tai viskas paveikė metus ir kokius pora mėnesių. Kaip tik tiek, kad baigtusi garantija. Poto ubiquity mirė.

Skrodimas parodė, kad maitinimo šaltinis nebepaveikė, tik atjungus maitblokį nuo apkrovos, grynai, jis dar kažkiek gamino elektros. Tačiau su apkrova jis jau nebedirbo. O ir ką norėti iš tokio maitblokiuko- telpa lengvai man į ranką ir tipo 150 vatų? Pats switchas tikrai gerai pagamintas, o štai ėmė ir pataupė ant stokinio maitblokio.
Jokių užrašų ant maitblokio nebuvo, paieška pagal pavadinimą ir pagal skaičius ant transformatoriaus (LT00422V02 HSD E240087) išmetė tik kitų nelaimėlių paieškas. Matyt ne vienas toks switčas žmonėm numiro.

Pas maitblokį kondikai vizualiai atrodė gerai, tačiau kita pusė parodė, kad kažkas stipriai pakaito ir biški išdegė.

Todėl buvo priimtas sprendimas pakeisti bet kokiu industriniu maitblokiu, kuris duoda 48V ir kiek galima daugiau amperų. Bet pasirodo, kad kiek stipresnių ir telpančių į 1U korpusą tai nelabai.

Prisiminiau, kad iš kažkokios profesionalios technikos (kabelinės televizijos šroto) išlupau tikrai padorų 48V maitblokį, ir netgi 1U storio. Bet jis buvo kiek didokas. Tai VICOR FlatPAC, 400W ir 48V normalus maitblokis, kuris pažadėjo 8.4A tikros srovės.

Maitblokis viduje netilpo, užtat išorėje jis puikiai atrodo .
Manau, kad dabar galiu pajungti visas šešiolika kemerų prie šio agregato ir tikrai nebus problemų su maitblokiu ir energijos trūkumų pas POE įrenginius.

Šiandien reikėjo biški papjaustyti su lazeriu ir jis labai silpnai veikė. Nu pirmiausia, lempa silpsta ir degraduoja net ir nenaudojama. O dar ir transportavimas ir nepriežiura. Optika išploviau, teko net lęšiuką pakeisti. Tačiau pastebėjau, kad krašte pjauna blogiau. Vadinasi reikia patikrinti optikos reguliavimą.
Viską pakeliui surašiau į pdf dokumentą:

Lazerio optikos reguliavimas.

Gavosi tokios instrukcijos.

1. Lazerio lempa tvirtinama tik gamintojo numatytoje tvirtinimo zonoje. Tai daroma tam, kad kai lempa įkaista, ji kiek deformuojasi. Tvirtinant numatytose vietose, lempai deformuojant jos geometrija kinta tiesiškai ir integruoti veidrodžiai nenukrypsta nuo optinės ašies.
2. Aušinimo skystis (vanduo) turi būtinai cirkuliuoti, ypač apiplauti abu veidrodžius. Teisingas aušinimas pagelbėja dujų cirkuliacijai.
3. Nusistatom minimalią galią ir trumpam nuspaudžiam lazerio paleidimo (test) mygtuką. Lempoje turi pasimatyti išlydis.
4. Prie pusiau permatomo veidrodžio [2] pakišampopieriaus lapą. Lazerio spindulys turi išdeginti apskritą dėmę (kartais, prie mažų galių- apskritimą).
5. Perkeliam popieriaus lapą prie pirmojo, stacionaraus veidrodžio. Lazerio spindulys turi išdeginti skylę popieriuje veidrodžio centre. Jei ne - reguliuojam veidrodžio padėti- aukštyn žemyn ir į šonus.
6. Judančias lazerio dalis nuleidžiam tolyn Y koordinate nuo lazerio lempos. Popierių pastatom prie sekančio veidrodžio. Vėl paleidžiam lazerį ir su popierium tikrinam ar pataiko lazerio spindulys į veidrodžio centrą. Jei pataiko, perstumiam lazerį į kitą padėtį ir vėl tikrinam. Lazerio spindulys turi nenukrypti nuo centro. Jei spindulio padėtis kintą judant lazeriui- reikia
   reguliuoti veidrodžio kampą, jei visada ta pati- judinti patį veidrodį.
7. Tą patį darom su sekančiu veidrodžiu.
8. Paskutinis veidrodis turi nukreipti spindulį tiesiai į lęšio centrą.Kai kuriose modeliuose šis veidrodis nesireguliuoja.
9. Darant šias manipuliacijas reikia stebėti, kad veidrodžiai ir lęšis neužsiterštu- svildamas popierius dumija ir gali užteršti optiką.
10. Jei lazerio spindulys kiek nukryps nuo centro optikai judant, lazeris gali ir toliau veikti. Tačiau atsiranda optiniai iškraipymai ir išpjaustytas (graviruotas) produktas gali neatitikti kompiuterinį planą. Taip pat susilpnėja pjovimo galia kai spindulys eina ne per lęšio centrą.
11. Jei spindulys nukryps nuo veidrodžio, tai galimi atsitiktiniai atspindžiai kurie gali eiti net kur, net gi į akis. Reguliavimo metu nepakiškite rankos į spindulio taką. O jei į akį, tai pažeidimai neatstatomi. Tiesa, nudegs tik ragena, ji kažkiek atsinaujina… Akis nėra optiškai skaidri CO2 lazerio spinduliui.
12. Lęšio fokusavimo atstumas (pas mane 50.8mm) rodo kokiame atstume turi būti pjaustoma/graviruojama medžiaga. Pjaunant storą medžiagą atsiranda konuso efektas- viršuje spindulys platesnis nei apčioje. Todėl pjaunant storesnes medžiagas geriau ilgesnis fokuso ilgis (jei leidžia konstrukcija). Tas pats ir su „stalo“ lygumo skirtumais- ilgesnio fokuso lęšis mažiau jautrus.
13. Lęšio diametras kiek kompensuoja minėtus iškraipymus, tačiau geriau viską sureguliuoti tiksliai. Didesnis lešis kiek tiksliau fokusuoja, tačiau lęšio dydis tik turi būti didesnis už lazerio spindulį.

Tikrai skauda!

Senas video:

Magnetas indukuoja srovę. Srovė gerai teka sidabru ir trumpina. Srovė tai daug amperų. Daug amperų indukuoja magnetinį lauką kuris priešingas magneto laukui. Ir todėl stipriai stabdo. Jei sidabras būtų superlaidininkas, tai magnetas iš viso nenukristu.

Ir taip, tai kilograminė sidabrinė moneta.

Toliau tęsiam šį metalo apdirbimo technologijų postą. Praeitos žinutės heatpipe yra apvalus kaip ir visi vamzdeliai. O LED paprastai būna plokšti.

Iš seno pentiumo radiatoriaus išlupam vario plokštelę ir ją supjaustom:

Technologinė klaida: skylutes ir sriegius reikėjo daryti paskutiniam etape, o ne pradžioje. Tačiau pasiteisinimas- konstrukciją pradėjau daryti nežinodamas ką darysiu toliau.

Varines detales padedam ant šilumai atsparios vatos ir kaitinam. Lituojant kietu lydmetaliu varį, nereikia jokio fliuso. Todėl, kad varis silpnokai oksiduojasi, o dujinio degiklio liepsna gana gerai redukuoja vario oksidus.

Nežinau kokį lydmetalį naudojau. Gal vario-fosforo, o gal sidabro ir panašiai. Gerai pakaitinus, lydmetalis pats kapiliariai nutekėjo į visus plyšius ir net kiek pakilo sienelėmis į viršų.

Po litavimo viską gražiai nušveičiam, nes vis tiek varis kažkiek oksiduojasi, o ir lydmetalis kažkiek pajuodavo nes dirbo be fliuso.

Dabar teorinis paaiškinimas apie tai, kodėl čia viskas kuo toliau, tuo sudėtingiau.
Vario plokštelės sulituotos “kietu" lydmetaliu- litavimo temperatūra arti 900°C, termovamzdelis sulituotas švino-alavo lydmetaliu (~190..240°C, gal kiek daugiau nes pridėjau kiek gryno alavo). O dabar reikia prilituoti plokštelę prie vamzdelio… Pakaitinsi iki švino lydymosi- atsilituos vamzdelis. Todėl nutariau panaudoti magiją. Tiksliau voodoo magiją. O dar tiksliau- vudo metalą. Panaudojau vudo metalą tik todėl, kad kažkur praganiau roze metalą. Vudu biški nuodingesnis dėl kadmio, bet nemanau, kad kas nors čiulps mano gaminta heatpaipą.

Čia vėl iškilo technologinės problemos. Kaip prilituoti metalą prie vario, kai lydymosi temperatūra žymiai mažesnė nei oksidų suirimo temperatūra? Pasirodo, reikia lituoti po vandeniu, vandenyje ištirpinus kažkokį kiekį citrinų rūgšties. Tada reikia tik su pagaliuku trinti metalo rutuliuką ir jis pradeda lipti. Jei pamažinti temperatūra iki “varškės" klampumo, tepasi žymiai lengviau ir net ant sienelių. Per karštas metalas paprasčiausiai greitai nubėga…

Metalinė košytė po vandeniu.

Kiek sunkiau padengti apvalius vamzdelius- metalas paprasčiausiai nori nubėgti žemyn.

Kita problema- mano heatpaipas tikrai veikia. Kaitinant vieną galą, kito rankoje neišlaikysi. O pašalinus kaitinimą labai greitai atvėsta.

Dabar sudėjus detales panaudojam tą patį metalą (ir biški alavo), kad suklijuoti abi detales.

Sistemos testas. Vienas blogumas su tais lydmetaliais- jų terminis laidumas prastokas. Tačiau yra ir teigiama pusė- jei LEDas įkais iki savo maksimalios leistinos temperatūros, jis paprasčiausiai atsilituos. Todėl jei testo metu pradės varvėti metalas iš lempos, vadinasi LEDas kiek perkaito.

Viskas prasidėjo nuo rasto lobio: Lustrous L510NWIGDA LEDų. Ir visai tinkamu šiems šviesos diodams srovės šaltinių.
Pagal datašytą, Lustron X5 diodai yra maždaug 10W galingumo ir teoriškai turi užtekti pasyvių radiatorių. Tačiau eksperimentas parodė, kad klasikinis stokinis Pentium 4 kūleris su varine šerdim gaunasi labai karštas (pasyviam režime).

Read the rest of this entry »

Vėl susidūriau su obuoliais. Kažkada rašiau apie pasvilusi obuolio monitorių. Nelabai gerai jis veikia. Tuo tarpu darbe kažkaip liko nenaudojamas didokas obuolio monitorius ir apple air kompiuteriukas. Kas įdomiausia, kompiuteriukas maitinosi iš to monitoriaus, tačiau pajungti vaizdą iš to kompiuteriuko nebuvo galima. Seno, pasvilusio monitoriaus savininkas pamatė, kad jau kuris laikas ant šaldytuvo laboratorijoje guli monitorius. Pradėjo kaulinti- sakau galėčiau atiduoti, tik kad naudoju kaip maitblokį. “O jei duosiu maitblokį?". “Tada neškis". Po tokio pokalbio aš gavau maitblokiuką, o žmogus monitorių. Bet niekas neįvertino obuolių klastos…

Monitorius vienas….
Read the rest of this entry »

Katyk pralėkė Windows 10 naujas updeitas ir kaikuriuose kompuose atsirado English (UK) kalba. Arba neištrinama English (UK) prie esamos English (US). Nors niekas to neprašė. Ir nelabai išsiinstaliuoja. Jei pas ką nėra US kalbos, rekomenduoju ją visdėlto suinstaliuoti. (Šiaip tai dėl @ simbolio labiausiai drigina). Tačiau ką daryti su nepašalinama kalba?

Nes nei UK nei US nenusiinstaliuoja- Remove mygtukas neryškus. Šiaip šiame kompe UK kalbos niekada nebuvo. O šiandien- Welcome!
Read the rest of this entry »

Daugelis žmonių skaitė Žiulio Verno knygą “Paslaptinga sala" (L'Île mystérieuse, 1874), o gal matė filmą ta pačia tema. Ten buvo epizodas kaip panaudojo du laikrodžio stikliukus, sakus ir vandenį, kad padaryti padidinamą stiklą ir uždegė liepsną. Pasitaikė proga pakartoti eksperimentą kiek kitokiu masteliu- laboratorijoje naudojam buitines elektrines keptuves. O jų dangčiai lieka nenaudojami. Tie stiklai kurį laiką mėtosi po lentynas, poto kur nors išsimeta.

Panaudojau kiek permatomos izoliacijos ir gana daug vandens. Taip buvo padarytas padidinamas stiklas.
Read the rest of this entry »

Labai lėtai remontuoju senoviška Atari 800XL kompiuteriuką. Jis jau buvo kiek tobulintas mūsų meistrų, plėsta atmintis, dėtos rusiškos mikroschemos ir šiaip kūšis laidų. Jis vos vos veikė ir ekranas mirgėjo dėl atminties problemų. RAM čipų keitimas nepadėjo, todėl nutariau atstatyti pradinį, fabrikinį variantą. Deja nuardžius visas ataugas, kompiuteriukas nepasileido. Tiesa, oscilografas kažką rodė, bet vaizdelio nebuvo. Poto sekė pertraukos matuojamos metais. Prieš kokią savaite nutariau- reikia rašyti testinį ROMą ir žiūrėti kas ten blogai. Firminio testinio ROMo kažkaip greitai internete neradau.
Todėl teko kiek prisiminti 6502 asemblerį:

Tik pradėjau ne su šiuo, o online versija. Tik buvo bėda, kad HEX kodukus reikėjo rankutėmis perrašyti į ROM čipo failą ir tik vėliau paleisti pradžiai emuliatorių, o poto viską perkelti į hardwarę.
Read the rest of this entry »