Nu va, negalima man duoti vakarais eBay ir interneto…
Blaškiausi po eBay ir galvojau, kad man reikia analoginio oscilografo su XY režimu. Pačio paprasčiausio. Netgi kažką radau darbe su mažyčiuku ekraniuku. Bet man labai nepatinka rusiška technika. O aukcione visada galima pabandyti…
Šiaip aš jį ėmiau už vieną eurą, bet kažkoks niekšas irgi norėjo nusipirkti. Teko mestelti rezervus (po stalu visada galima rasti centų) ir pajamiau aš šitą daiGtą.
Poto tik dašuto, kad tai 1980 metų technika ir ji bus didelė ir sunki. Taigi- 10€ už siuntimą Vokietijoje…
Ir apie 23€ (buvo dar kita prekė) už pristatymus į Marijos žemę.
Ar pajamčiau čia, Kaune, už 35.18€ dvispindulinį osciloskopą/oscilografą? Nežinau. Bet vis tiek vakarais reikia smaukytis po eBay aukcionus.
P.S. “ohne Netzteil" tai biški neteisybė. Apačioje durelės atsidaro ir ten guli tas “netsteilas" su šuko kištuku. Reikėjo tik apversti agregatą.
Senoviškose degalinėse stovėjo kuro kuro kolonėlės su elektromechaniniai indikatoriais. Panašūs indikatoriai buvo ir autobusuose. Keletą prigriebiau, nes pagalvojau, kad laikrodis su tokiu indikatorium gali įdomiai atrodyti. Viena bėda- indikatoriai jau atidirbo savo ir nuo saulės kiek susideformavo. Aišku jie ir “atsiindikavo" savo laiką.
Indikatoriai (čia 7 segmentų skaičiukai) turi savo magnetinę atmintį- jie atsimena paskutinį rodmenį. Paprasčiausiai nedidelis pastovus magnetas prilimpa prie vienos ar kitos padėties pusės. Kad perjungti rodymą reikia nugalėti to magneto prilipimą, atstumti “vėliavėlę" toliau, kad suveiktu kitos pusės magnetinis pritraukimas.
Bent jau šioje schemoje įtampa turi būti 12V ar kiek daugiau. Prie 12V pradeda veikti, tačiau keletas segmentų nepersijungia.
Video filmuke displėjus dirba self-test režime. Pats displėjus jungiasi prie RS485, tačiau protokolo aš neatbūriau. Tikrai kiek sudėtingesnis protokolas, nes pagal schemą matosi, kad ant to pačio RS485 gali kabėti keli prietaisai.
Jungiasi gana greitai- filmuojant 60 kadrų per sekunde nelabai matosi, bet va su “super slo mo" (rodos 960fps) jau matosi persijungimas.
Išlituoti displėjau segmentus man nepavyko- plastikas suminkštėja ir išsirauno kojelės su plonyčiais apvijų laideliais. Vienintelis sprendimas- išpjauti su visa PCB.
Matosi labai daug diodų. Todėl, kad ritėse reikia keisti srovės tekėjimo kryptį ir dar multiplexinti…
Pačių ričių pajungimo schema (su paprastinta) atrodo taip:
Aišku nenupaišiau visos schemos. Indikatorius 7 segmentų- gaunasi 14 laidų per diodus vienam indikatoriui. Šeši indikatoriai sujungti “bendrais segmentais (prieš diodus)", o kita pusė kiekvienam indikatoriui atskirai. Viso 14+6 laidai išpjautam indikatoriui.
Valdymas šlykštus, o ir labai jau garsiai junginėjasi. Visai praėjo noras daryti laikroduką…
Kažkada atvežė senoviškų CNC staklių elektronikos dalis. Greičiausiai iš juodo metalo laužyno, nes viskas deformuota ir tepaluota. Iš šios krūvos jau aprašiau du monitorius- žalią ir tarybinį. Su tarybinių monitorium nelabai gavosi- nepavyko gražiai pavaldyti spindulį net su nauju stiprintuvu. Todėl projektą padėjau į lentyną.
Kitos lobis iš tos pačios krūvos- perfojuostų spausdintuvas ir skaitytuvas Ricom NPR-5200.
Plačiau apie perforatorių ir daugiau nuotraukų kolekcijos puslapiuose.
Visas įdomumas- nulis informacijos. Viskas buvo daroma bandymų metodu. Bet jei kas netyčia turi tokio prietaiso dokumentaciją (ar darbo patirtį) tai pasidalinkit. Read the rest of this entry »
Laikas eina, viskas rūdija. Ir viena tokia detalytė už ~20€ padaryta iš plastiko paprasčiausiai susitraiško dėl rudžių. Pati detalytė galima sakyti yra amžina- plastikinis korpusas, viduje arba mikroschema arba paprasčiausia ritė. Tačiau sukišta į lieto metalo (o gal kalto) gabalą. Aplink detalytę kaupiasi rūdys, o rūdys labai plečiasi palyginant su metalu iš kurio jos formuojasi. Papildomai vanduo, karštis- šaltis, ledas, purvas ir plastikinis detalytės korpusas praskyla ir prasideda nesąmonės su “nekontačija"…
Darbas minimalus, todėl aplinkiniai meistreliai išsisukinėjo visais metodais- daug darbo, gal po savaitės, gal ateik kai nebus klientų… Taip prasiblaškius kelias savaites ir atsibodus užrašams displėjuje, nutariau pakeisti pats. Tačiau neturint tinkamų įrankių lieka tik vienas- ginekologinis metodas. Tikri meistrai tą sutrunijusia plastmasę išgręžia per priekį, nuėmę kelis geležius. Aš negalėjau nuimti geležių, todėl krapščiau iš galo. O ten joks normalus gręžtuvas nelenda…
Taigi, lifehakas: plastiką prakiaurinam su įkaitinta iki raudonumo vinim. Poto įsukam storą “samariezą", poto blaškomės. Poto paimam M10 sriegiklį ir padarom netikrus sriegius. Ir tik tada nauja detalytė lenda. Sutepiam viską su “šmara" ir surenkam atbuline tvarka.
Labai labai senai rašiau apie FM generatorių. Tada dar nebuvo visokių Kinų su jų aliekspresais ir šiaip buvo kitaip. Dabar galima nusipirkti moduliukus ir padaryti tą patį kompaktiškiau ir gal geriau (bent jau taip atrodo).
Istorija tokia- buvo lempinis generatorius, poto kažkoks kastruotas stiprintuvas, poto prie lempinio prisukom kinišką stiprintuvą. O poto paprašė manęs padaryti “campus radio". Ilgai negalvojau, ir sudėjau kiniškus modulius į vieną dėžutę:
Papildomai stabilizatorius (5V, 7805) moduliatoriui ir reguliuojamas (LM317) galios stiprintuvui. Metalinis korpusas, biški kondensatorių ir feritinių elementų… (grynas analogas, dėl trukdžių).
Prisipažinsiu, kiek galingesnės “radio" technikos nekonstravau. Bet šiokius tokius pagrindus turiu. Bet šis konkretus projektas kiek užkniso, pagrinde dėl kiniškų modulių ir nulio dokumentacijos. Ir aišku dėl … skaitmeninio amžiaus. Ne tik laboratorinis maitblokis, bet ir skaitmeninis multimetras pradeda durniuoti ir rodyti nesamones jei tik kiek padidini galią. Ir ten tikrai ne vatai, o vato dalys. O aš nebeatsimenu, kur turiu dar tarybini multimetrą… nežinau kiek srovės ir kiek įtampos ši dėžutė ima.
Kita bėda- fazendoje (ir kogero šiaip namuose) nėra kiek padoresnės FM radijukės. Kiniškos pigios taip pat, kaip ir skaitmeniniai multimetrai gauna insultą ir neveikia prie siuntiko. Kiek pagelbėjo senovinis sudaužytas JVC boomboxas, ten grynas analogas- tačiau arti stiprintuvo signalą pasigauna gal per penktadalį skalės.
Prie tokių trukdžių, net pats moduliatorius grybavo- nuotraukoje matosi kairėje trys juodi laidai- tai audio įėjimas. Per juos pasigaudavo gliukus- tik bandymų metodų radau poziciją kur netrukdė.
Po keletos valandų eksperimentų pradėjo “švariai" groti ir aš jau pradėjau džiaugtis- pasirodo per anksti. Matyt suknistas kiniškas moduliatorius svaidosi harmonikas į visas puses. Nėra jos tokios stiprios- aš tikrai nepagaunu mano transliacijos “kitoje vietoje" nei nustatyta, bet kažkodėl tikros radio stotys pradeda blogai groti. Per kur “muša" aš nežinau…
Nutariau kiek pristabdyti eksperimentus… kieme gražiai nulijo stiprus lietus, gražus ir gaivus oras… staiga namiškiai sako, vėjas ir lietus “nusuko" anteną- TV neveikia. ¿Qué? Ogi šis siųstuvas užmuša dar ir skaitmeninę televiziją. Nu čia tai tikrai harmonikos. Va dabar dar ir filtrą reikės konstruoti. Ir dar pertvarą tarp moduliatoriaus ir stiprintuvo.
Kas daroma, kai reikia kriptografijos ir nepasitikima niekuom. Tada statomos visokios kriptografinės geležėlės. Kad ir tokia:
Tai hardwarinis kriptografinis modulis, kuris tikriausiai savyje saugo “private key" ir kartu koduoja ir pasirašo dokumentus. Be “private key" ištraukimo iš dėžutės. Įdedi į savo https serverį ir per jį pumpuoji visus duomenis (rodos viena iš opcijų), arba pumpuoji slaptus dokumentus iš LAN, o per kitą WAN skylutę jau išteka į internetą grynas koduotas srautas. Žodžiu paranoja. Teoriškai, jei blogiečiai įsibraus į serverinę ar kažkas ras šiukšlyne šį modulį, negalės pasinaudoti. Read the rest of this entry »
Papasakosiu kaip gimsta 3D modelis. Atari kompiuteriai naudoja specifinį kištuką ir tie kištukai jau negaminami. Yra pirkti naujadarų iš Lenkų, bet pirmiausia laukti, o antriausia- iš Lenkų. Dar yra kažkoks 3D STL failas, bet jis kažkiek kainuoja ir neaišku ar veiks su mano geležėlėm.
Kilo mintis pasidaryti savo. O ir kartu parodyti kaip tai darosi.
Pirmiausia bandom rasti internete brėžinius su tikrais išmatavimais. Greitai neradom, tai su kreivu kinišku “štangelcirkuliu" kiek pamatavom ir atspausdinom testinę “tarpinę": Read the rest of this entry »
