Savel brain dump

Grįžtam atgal į tuos laikus, kai maždaug aš gimiau. Buitinis kompiuteris dar tik formavosi, o AM radijos dar karaliavo eteryje. Kas bendro? Ogi senoviški procesoriai dirbo apie 1MHz dažniu, vadinasi duomenų ir adresų šynos veikė bet kokiais dažniais mažesniais už 1MHz, o harmonikos buvo kaip tik didesnės nei 1MHz. Iš esmės, toks kompiuteris buvo chaotiškas siuntikas… Ir neekranuotas kompiuteris pilnai užgoždavo silpnas radijo stotis.
Dabar mintimis persikeliam į JAV ir žiūrom ką daro ponas Vozniakas- jis konstruoja kompiuterį, tačiau jam FCC sertifikacijos nedaro, nes tai “office equipment" ir šiam kompui reikia specialaus monitoriaus. Aišku, galima nueiti pas Vozniako kaimyną, ir ten įsigyti TV moduliatorių. Tačiau Apple tai oficialiai nesijungia prie TV. (Tais laikais net amerikoje televizoriai neturėjo video įėjimo). Jei norėtume parduoti šį prietaisą masėms, reikia TV pajungimo. O čia išlenda seni perdūnai iš FCC ir reikalauja, kad kompas netrukdytu radijom ir televizoriams. Dar baisiau, kad gaminant pirmąjį Atarį, dar niekas nežinojo kas ir kaips bus. Todėl…

(CO14015 ar tai C014015)

Tai Atari 400, pirmos laidos ekranuojantis korpusas!

Visa “motininė" paslėpta metalo korpuse, iškištas tik maitblokis ir TV moduliatorius. Kažkaip dėl klavišų jau per daug nesijaudino:

Dar matosi visa eilė filtrinių kondensatorių… Dėl to, šio kompiuterio kaina tikrai buvo didelė. Aišku prisidėjo dar ir atminties kaina. Ir šiaip konstrukcija labai kvaila. Varžtelių kiekis primena kokios nors aukšto dažnio prietaiso korpusą.
Praėjo dar keli metai ir FCC priėmė naujus standartus. Ir viso šito jau nebereikėjo. O štai 21 amžiuje toks kompiuteris galėtu dirbti iš viso be ekranų ir filtrų- niekas nebesiklauso AM radijo stočių, o ir eilinė LED lemputė “čirškia" į eterį žymiai stipriau.

Beja, kai kurios kitos kompanijos, kad apeiti FCC draudimą kiek sukčiavo ir TV moduliatorių pardavinėjo kaip nepriklausomą prietaisą.

Šis Atari 400 jau perdarytas į tiesioginį video išėjimą ir papildė kolekciją.

Prieš septynius metus rašiau apie WS2812 RGB LED juostelę ir kaip ją valdyti su AVR. Naujam projektui kilo mintis panaudoti minėtus diodus pašvietimui. Tingėjau rašyti savo programą LED valdymui, tai pažiūrėjau internetuose kaip rekomenduoja STM32 procikui. Ir pirmieji pavyzdukai buvo su taimeriu, PWM ir pertraukimais. Kažkaip griozdiškai viskas atrodė ir dar mano projekte sunaudoti visi PWM signalai.

(fotkė vogta iš interneto, vėliau pakeisiu)

O gal panaudoti tokius:

Turiu visą špūlę tik nežinau kas tai.

Kiek paguglinau giliau ir radau elegantišką sprendimą su SPI. Netgi galimas DMA variantas. Man tereikia valdyti tik 6 diodus, tai DMA nenaudosim. Tiesa, po šio sprendimo lieka SPI CLK koja nepanaudojama. O ir pats SPI sunaudojamas. Principas tame, kad reikiamus signalo intervalus suformuojam su keliais bitais baite. Poto užtenka buferį išpumpuoti per SPI ir WS2812 pilnai viską supranta.
Metodas pilnai vogtas iš interneto, todėl va kopyraitas: “© 2008 - 2022 Martin van der Werff · Groningen, The Netherlands.". Originalaus puslapio adresas: https://www.newinnovations.nl/post/controlling-ws2812-and-ws2812b-using-only-stm32-spi/.

Failiukai, jei nesinori pačiam spausdinti arba jei originalus puslapis dings: WS2812 SPI gcc C.

Iš archyvo ištraukiau “motininę PCB" su nesupjaustytom schemutėm. Tai husqvarnos išmanios žoliapjovės “loop sensor" plokštė. Dabar tas “loop" visiškai nedomina. Prilituojam USB lizdą ir bandom suprogramuoti CAN protokolo siuntėją ir gavėją.

PCB numatytas maitinimas iš CAN jungties, todėl norint maitinti iš USB, reikia pajugti papildomą laidelį. Visą kitą paliekam kaip buvo. Iš aiškių elementų: Texas Instruments TCAN330 čipas ir SPI EEPROM, toliau komparatorius, analoginis multipleksorius ir keletas tranzistorių. Loop ryšiui- ritė laido juodame korpuse.

Perdaryta plokštė jau su ISP jungtimi ir sujungta į grupę per CAN laidus (laidinio telefono kabelis).

Procesoriukas (STM32F302CCT6) turi “hardwarinį" CAN, tai dar ir panaudojus CubeMX sukurtą skeletą darbo nelieka daug. Ryšiui su išoriniu pasauliu nutariau panaudoti USB CDC (serial) įrenginį. Kad viskas veiktu, procesoriaus CLK turi būti kiek aukštesnis nei pagal nutylėjimą sugeneruoja kubikas. Aš pasirinkau 72MHz, maksimumą. Dar, kad nesipjautų pertraukimai, CAN RX1 kiek pažeminau prioritetuose iki “1″.

Apie softą:
CAN siuntimui naudojam HAL paprogramę HAL_CAN_AddTxMessage(&hcan, &TxHeader, TxData, &TxMailbox). TxHeaderyje nurodom kam siunčia ir kokio tipo paketas. TxData- tai max 8 baitai duomenų. TxMailbox- nežinau kas tai, teoriškai “pašto dėžutė" kurioje kabo paketas, kol nėra pristatytas. Kaip jis veikia nežinau ir nesvarbu.

CAN paketo priėmimas kiek įdomesnis. MCU turi kažkiek “hardwarinio" spartinimo, todėl paketų filtrą ir priėmimą galima automatizuoti. Pats priėmimas geriausiai veikia per pertraukimą- gaunam paketą, jį priima ir pakelia vėliavėlę. O toliau jau softas rūpinasi kas bus toliau.
Todėl pirma reikia sukonfiguruoti paketų filtrą:

void can_filter(void) //CAN filtas- tai hardwarinis (softwarinis) paketu filtras, kad duomenys eitu tik reikalingi.
{
CAN_FilterTypeDef canfilterconfig;

canfilterconfig.FilterActivation = CAN_FILTER_ENABLE;
canfilterconfig.FilterBank = 10; // which filter bank to use from the assigned ones??? Kodėl?
//canfilterconfig.FilterFIFOAssignment = CAN_FILTER_FIFO0; //Ziureti kuris yra. Šits kažko neveikė
canfilterconfig.FilterFIFOAssignment = CAN_FILTER_FIFO1; //O šitas jau veikia.
canfilterconfig.FilterIdHigh = CAN_ID_RX << 5;
canfilterconfig.FilterIdLow = 0;
canfilterconfig.FilterMaskIdHigh = CAN_ID_RX << 5;
canfilterconfig.FilterMaskIdLow = 0x0000;
canfilterconfig.FilterMode = CAN_FILTERMODE_IDMASK;
canfilterconfig.FilterScale = CAN_FILTERSCALE_32BIT;
canfilterconfig.SlaveStartFilterBank = 0; // how many filters to assign to the CAN1 (master can)
// doesn't matter in single can controllers
HAL_CAN_ConfigFilter(&hcan, &canfilterconfig);
}

Čia yra niuansų- CAN_FILTER_FIFO0 ir FIFO1.

Ir kitas niuansas RX pertraukimo Call-back:

void HAL_CAN_RxFifo1MsgPendingCallback(CAN_HandleTypeDef *hcan) //RX interrupto callbackas. Gali buti "Fifo0", zr. filtrą ir galimus int.
{
HAL_CAN_GetRxMessage(hcan, CAN_RX_FIFO1, &RxHeader, RxData);
CAN_MSG_R=1;
}

Matot “CAN_RX_FIFO1″ ir “HAL_CAN_RxFifo1MsgPendingCallback"? Fifo0 ar Fifo1 nėra taip paprastai pasirenkamas, o nuo ko priklauso aš pilnai ir nesupratau. Kažkodėl FIFO0 neveikė. Gal buvo per vėlus vakaras ar panašiai. Bet su FIFO1 viskas veikia.

Kitas momentas- pirma sukonfiguruoji, poto paleidi. Jei reikia perkonfiguruoti- pirma stabdom, poto perkonfiguruojam ir poto paleidžiam:

can_filter(); //pirma filtras, poto start
HAL_CAN_Start(&hcan );
HAL_CAN_ActivateNotification(&hcan, CAN_IT_RX_FIFO1_MSG_PENDING);

Visas veikiantis demo source kodas: STM32F302 USB CAN writer reader source code.
Ten dar yra windows console programėlė filtro konfiguracijos testavimui (su source code, ne mano).

Norim imituoti USB Flash diskelį? Jokių problemų su STM32F103.
STM CubeMX programoje pasirenkam turimą procesoriuką, įjungiam USB DeviceFS, middleware sekcijoje pasirenkam USB-DEVICE-Mass Storage Class. Sugeneruojam kodą.

Eima į aplanką “\USB_DEVICE\App" ir redaguojam failą “usbd_storage_if.c":


#define STORAGE_LUN_NBR 1
#define STORAGE_BLK_NBR 0x28000 / 0x200 //Čia mūsų disko dydis padalintas iš sektorių dydžio. Tai mažas diskelis.
#define STORAGE_BLK_SIZ 0x200 //Čia sektoriaus dydis, 512 baitų

kiek žemiau ieškom skaitymo iš disko procedūros:

int8_t STORAGE_Read_FS(uint8_t lun, uint8_t *buf, uint32_t blk_addr, uint16_t blk_len)
{
/* USER CODE BEGIN 6 */
memcpy(buf, disk + blk_addr * STORAGE_BLK_SIZ, blk_len * STORAGE_BLK_SIZ);
return (USBD_OK);
/* USER CODE END 6 */
}

Tai netikras diskas, todėl skaitysim iš MCU flash atminties, o rašymus į diską ignoruosim. Šioje vietoje paprasčiausiai “memcopy" iš flaš atminties į skaitymo buferį. Atmintis adresuojama baitais, o procedūra užklausinėja sektoriais (blokais). Todėl reikia dauginti iš bloko dydžio.

Toliau reikia sugeneruoti 8″ disketės image. Kodėl? Todėl, kad ji maža ir jos imidžo generatorių galima lengvai rasti internete. Kadangi nemoku su linkeriu prijungti tiesiogiai binarinių failų, tai su savo programa skirta šriftams sugeneruojam C kodą su imidžu.
Diskas tikrai netilps į mažo MCU atmintį, tai reikia kiek pataisyti:


const unsigned char disk[163840]={
0xEB, 0x3C, 0x90, 0x4D, 0x53, 0x57, 0x49, 0x4E, // 00
0x34, 0x2E, 0x31, 0x00, 0x02, 0x01, 0x01, 0x00, // 01
0x02, 0x40, 0x00, 0x40, 0x01, 0xFE, 0x01, 0x00, // 02
...

Sukompiliuojam, supumpuojam į procesoriuką ir:

Gaunam “Read Only" USB diską. Visus rašymus diskas ignoruoja, todėl Windows per daug nepyksta, nes jai vaidenasi, kad viskas OK. Netgi matom, kad “System Volume Information" susikūrė.

Visas source code (su įžymiuoju penis.jpg):STM32F103 source code for USB mass storage (flash disk)

Kam visą tai naudingą? Ogi, galima prijungti SD diskelį ar SPI flash mikroschemą. Kokius nors duomenis loginti per fatfs į mikroschemą, o kai prisijungiam prie kompo per USB, visi duomenys matosi kaip failai.
O jei mokate gerai programuoti, galima “on the fly" generuoti FAT failų sistemą ir skaityti ar rašyti informaciją. Nereikia jokio softo hoste- visi duomenys matosi kaip virtualūs failai.

Buvo straipsnis apie Grieką.

Dabar naujas, didesnės rezoliucijos…

Receptas: viena pekino antis, viena elektrinė orkaitė, viena moteris kuri aptrina prieskoniais tą antį.

Kepimas: Tai riebi antis. Todėl kepti reikia ilgiau. Antis sukišama į kepimo rankovę jau apiprieskoniuota. Ir papūdoma šaldytuve 24…48 valandas. Orkaitė įkaitinama iki 200…220℃ temperatūros. Antis kišama į karštą orkaitę ir kepama apie valandą laiko (skaičiuojant nuo inkišimo). Jei tai maža šaldyta antis, šis etapas kiek trumpesnis. Šio etapo metu nutirpdomi riebalai ir pageltoninama škūra.
Toliau sumažinam temperatūra iki 150…120℃ ir kepama dar apie valandą (mažesnėm trumpiau). Jau galima valgyti, bet kol visi maisto valgytojai susirinks, antį palikti orkaitėje ir kaitinti iki 100℃ (70℃) temperatūroje (hipsterinis lėtas kepimas).
Kol antis kepa, rekomenduojama pakeisti virtuvės čiaupą ir kanalizacijos vamzdžius. Taip greičiau praeis laikas.

Kai susirenka visi prie stalo, ir ypač tie, kurie vėluoja, tada išimam blėką su antim ir atsargiai išimam antį iš kepimo maišelio. Kodėl atsargiai- nes antis linkus subyrėti į gabalėlius. Valgyti karštą ir su mažiau balasto (daržovių).

Rekomenduoja kepti antį krutine į apačią- taip krutinėlė gausis minkšta. Visus riebalus gali išsaugoti ir kepti ant jų visokias bulvytes. O galima ir išpilti į krosnį ir sudeginti.

Mėsai valgyti nereikia peilio- visos dalys išsiardo pačios.

Bevaikščiojant po …lobyną, pamačiau nerusišką matuoklį. Kodėl jis “nerusiškas"? Ogi todėl, kad jis elegantiškas, gražus, matuoja velniai žino ką ir yra ne rūsiškas.

Skalė matuoja kažką nuo nulio iki dėvynių. Benešant iš sandėlio kilo mintis. Besidalinant mintimis su žmonėm vienas netgi iškarto pasakė- padarai, perku už 100€. Bet ir pačiam mintis patiko.

Tai parduoto gyvenimo laikrodis. Kiekvieną rytą, darbo metu jis rodo nuo 9 ir po truputi mažėja iki nulio. Lygiai penktą valandą po pietų, matuoklio rodyklė priartėja prie nulio ir daugiau nekruta iki kito ryto. Nuotraukoje jis toks nučiupinėtas, nes ką tik pagamintas ir nenuvalytas.

O ir kita pusė dar neišbaigta:

Čia jau biški daugiau nedadaryta. Tiesa, bus čia panelė, kuri beveik viską uždengs. Nes dabar beklijuojant susigadimo USB lizdelis ir reikės kažkaip perdaryti. Tikrai bus gražiau ir nesimatys laidų kušelyno.

Laikrodžio galimybės- aišku RTC su baterėja. Galima maitinti iš USB arba iš beveik bet kokio išorinio maitinimo šaltinio. Yra trys mygtukai laiko nustatymui ir darbo pradžios surašymui. Nedidelis OLED ekraniukas nustatymo metu rodo laiką ir režimą. Po minutės kitos, OLED ekranas išjungiamas.
Nuotraukoje nelabai matosi, bet skalė vos vos pašviečiama žaliais šviesos diodais.
Galima visus nustatymus sukrauti su kompiuteriu per USB, ypač taip patogu sinchronizuoti laiką. Deja, nėra hardwarinio kalendoriaus, todėl nėra vasaros - žiemos laiko ir šventinių dienų. Programinį kalendorių patingėjau rašyti dėl STM32F103 kvailumo.

Apie softą- standartinis STM32CubeMX kratinys. RTC, PWM, keli GPIO, I2C. Iš hardwarės- mano “white pill" plokštė su STM32F103RET6, LM7805 stabilizatorius jei kils noras maitinti iš kokių nors 12V. Ar buvo galima padaryti su baterija? Nu nelabai, rodyklė nori iki 20mA srovės.

Softas (STM32F103 šeimai) yra GitHube. Tai mano pirmas viešas GitHubas. Prašom gailėti mano jautrią sielą.

Daugelis, kai skraidė lėktuvėliais, pastebėjo oro slėgio kitimą kabinoje kylant ir leidžiantis. Tai kiek susiję su aliumininės dešrelės standumu (erekcija)- reikia palaikyti kažkokį oro slėgio skirtumą, kad palaikyti lėktuvo konstrukcijos stiprumą ir kartu, kad lėktuvo keleiviai neišmirtu. Šią savaitę teko atlikti keturis skrydžius nedideliais atstumais su to pačio modelio lėktuvėliu. Ir trečiasis skydis vos vos neužmušė. Leidimosi metu, po kaip ir įprasto oro slėgio pokyčio, netikėtai pradėjo skaudėti galvą (taip, kad liesti kaktos negalima). Net dabar, po dviejų parų kiek tai skauda. Skaudėjimo metu susiprotėjau pažiūrėti oro slėgį…

Aišku neištraukiau iš kišenės tokio… Bet pasinaudojau telefono barometru, kuris gal nėra labai tikslus ar kalibruotas. Kalibraciją galima atlikti ir vėliau:

963 vs 990 hPa. Tas kairėje kažkada netgi turėjo kalibraciją. Taigis, oro slėgis kabinoje, kai pradėjo skaudėti galvą buvo nežinomas, bet kai skausmas kiek atlygo, tai telefonas parodė 880hPa. Nusileidus ant žemės, oro slėgis buvo 998hPa. Po valandos, jau kito skrydžio metu, aš monitorinau slėgį pilnai… Ir jokio pokyčio nebuvo! Ir ausys lygiai tą patį pasakė. Nuo 998 pripūtė iki 1012 ir leidžiantis išleido iki 1002hPa! Oro slėgis aerouoste buvo 999hPa.
Vadinasi, svoločiai, gali teisingai reguliuoti kabinos slėgį! O ne daryti kabinos išhermetizavimą 1…1.5km aukštyje. O kita mintis- manau mano galva sprogtu, jei įvyktu avarinis išhermetizavimas… nes su amžiumi labai pradėjau jausti žemą slėgį prieš audras. Ne veltui, tiek barometrų turiu.

Buvo taip:

Aš tas žalias.

Čia tikrai ne emuliatorius, o multifunkcinis vienetinis instrumentas….
Kažkada rašiau apie Z80 plokštę ir pramoninį kompiuterį. O dabar neturėjau ką veikti ir ištraukiau seną “toolsą", kiek ji patobulinau ir pademonstruosiu. Tai tikrai ne ZX spectrum emuliatorius, nors jis tai gali daryti:

Aišku taimingai neteisingi, kokios nors prigulnybės nepadarytos. Bet čia ne ZX emuliatorius, o Z80 debug įrankis. Nuo randomu internete jis skiriasi tuom, kad bet kuriu momentu galima bet ką sugadinti- perrašyti procesoriaus registrus, pakeisti RAM turinį (ar ROM), peršokti iš vieno procesoriaus emuliatoriaus į kitą. Čia iš esmės yra du “procikai": loginis- kuris gal labiau intelio, Zilog režime jis neparašytas iki galo, nes man to nereikėjo. Ir “C-sharp", tai procikas kurį radau internete.
Read the rest of this entry »

Yra toks kiniškas dujų detektorius MQ-5 (LPG, natural gas, coal gas) ir man jis kažkaip keistai veikia. Va grafikai- matavome kas 5 minutes. Gana ilgai.

Pajungiau prie STM32, registruojam tris parametrus- Vref (1.2V), čipo temperatūrą ir įtampą iš jutiklio.
Read the rest of this entry »