Lipdukų printeris ir svarstyklės

April 18th, 2019

Užduotis: yra dvejos skirtingos senos svarstyklės ir vienas modernus Zebra lipdukų printeris. Reikia spausdinti gražius lipdukus su svoriu, data ir laiku. Reikia ir suregistruoti visus svėrimus į “nešmeną".

Šiuolaikiniai lipdukų printeriai gana protingi, viduje netgi galima parašyti BASIC kalbos programą kuri apdoros duomenis ir paruoš lipduko dizainą. Tačiau papildomi punktai- operacijos data ir duomenų registravimas, neleidžiai viską padaryti pačiame printeryje. Kreipimasis į svarstyklių pardavėjus tik sukėlė neviltį- jie pradėjo klejoti apie naujų svarstyklių pirkimus ir visokių “priedelių" pirkimą. Nupirkti tai galima, bet custom sprendimai pas juos pasirodė labai jau brangūs ir sudėtingi. Todėl nusprendžiau kiek pažaisti su MCU ir moduliukais iš kinijos.

lipduku printeriukas ir svarstykles

MCU pasirinkimas daromas taip: kokius MCU moki geriausiai programuoti, kuriuos lengviausia gauti ir kurių hardwarė lengviausiai padeda spręsti užduoti. Pasirinkau AVR atmega162. Todėl kad: aš jų turių gal 100 vienetų, tikrai kiek moku programuoti gcc ir avr. Jų 5V logika gana gerai derinasi su senu LCD ekraniuku. Atmega162 turi du UARTus, tačiau neturi I2C. I2C galima lengvai suorganizuoti programiškai, o UARTUS kogero sunkiau. SPI bus sunaudojama SD kortelės valdymui. O kaip RTC panaudojau kažkokį seną HTC čipą kuris netgi ne I2C. Kiek spaudžia procesoriuko atminties dydis- į 16kb vos vos telpa FAT DOSas (fatfs).

Duomenis iš viejų svarstyklių, po RS232 lygių konvertavimo, priima du UARTAI. Jų softas filtruoja visokias nesamones iš svorio- pvz. vienos Lenkiškos svarstyklės visada siunčia 16 baitų informacijos- užpildo viską probelais. Gautas svoris parodomas ant LCD ekraniuko, poto prie duomenų pridedam esamą laiką ir datą, atspausdinam lipduką (naudojant printerio kodus, ten visokie šriftai ir barkodai), ir reikalingą informaciją surašom į SD kortelę.

lipduku printeriukas ir svarstykles

Didžiausia problema buvo tame, kad ne visada pasileisdavo SD kortelė. Pati fatfs sistema jau senai nebetobulinama, o ieškoti kitos patingėjau (yra dar kažkokia nano). Todėl tekos kelias dienas eksperimentuoti, kol radau visiškai gerą sprendimą. O reikėjo tik pasiskaityti pačių SD kortelių dokumentaciją.

Daryti reikia taip:

CS_HIGH();
for (n = 10; n; n–) xchg_spi(0xFF); /* 80 dummy clocks */

// SD CARD RESET
CS_LOW();
xchg_spi (0b01000000);
xchg_spi (0b00000000);
xchg_spi (0b00000000);
xchg_spi (0b00000000);
xchg_spi (0b00000000);
xchg_spi (0b10010101);

O gaunasi va kas: tušti clock signalai esant aukštam CS inicializuoja pačios kortelės vidinę logiką, tačiau ne iki galo. Sekanti seka paprasčiausiai yra kortelės reset komanda- taip persikrauna SD kortelės viduriai ir ji pradeda atsiliepinėti į standartines komandas.

lipduku printeriukas ir svarstykles

Viskas kaip ir veikia, tik stipriai atsilieka Holteko RTC. Matyt defektuotas kvarcas. Tačiau kol kas nespręsim šios problemos. Šiuo metu vyksta akyvus testavimas “in situ".

Objektas

April 14th, 2019

Nuo vaikystės domino šis objektas Kaune. Aišku jis dabar jau nebe toks sudėtingas kaip prieš daug metų. Tačiau dar liko kažkiek " mechanizmų" ir gal dar galima įdentifikuoti kas tai buvo. Jei neklystu, panašius čiaupus ir vamzdžius mačiau senosios radio gamyklos kieme, ten esančiam fontane.

Vakar važiuodamas sustojau ir padariau keletą nuotraukų:
objektas
Pats objektas panašus į betoninę cisterną su dangčiu. Kai kur metalinis, kai kur betoninis “stogas".
objektas
Vamzdžiai su sklendžių likučiais vienodai išdėstyti. Atrodo, kad atsukus vienas sklendes, skystis bėga kaip fontanas iš viršaus, o atsukus kitas- į apačia. Jei daug sklendžių, tai matyt ten daug sekcijų. Manipuliuojant sklendėmis, kogero galima gerai išmaišyti tanko - cisternos turinį.
objektas
Atvestas elektros įvadas sako, kad ten gali būti kažkokie įrengimai. Gal siurbliai.
objektas
Šalia užrakintas didelis šulinys.
objektas
Matosi senas kapitalinis privažiavimas. Gal remontui, o gal pumpuoti skysčius. Viršuje- mįslingas energetikos institutas, kuris tarybiniais laikais velniai žino kuom užsiimė.

Kas tai per objektas?

Kol kas galvoju, kad tai aušinimo sistema. Arba dideliam kompiuteriui ar kokiems nors eksperimentiniams prietaisams. Arba gal gesinimo sistema, tačiau kam tada tiek tų sklendžių? Tada juk užtenka tik “ežero".

Gal kas žino? Nes mano pasamonė, kartais nuo karto sugeneruoja kokią nors nesamonę ir įterpia į mano sapnus. Tai viena iš neišpręstu mįslių kurios neramina mano galvą jau …40 metų.

Gal dar ir skaitytojai žino kitas vietas su panašiai įrengimais, arba turi savo “rebusų"?

Sakom stop tarybinei ubagystei!

March 24th, 2019

Man teko kiek pagyventi tarybiniais laikais- prisiminimai tokie, kad žolė žalesnė, bet technika visiškas šūdas. Ypač tvirtinimo elementai, varžteliai… Uchhh, net supurto prisiminus iš plastelininio plieno pagamintus kreivus varžtelius ir veržlytes.
Dabar laikai kitokie, bet pastebiu, kad ypač seni “meistrai" negali niekaip išbristi iš tarybinės ubagystės savo galvose. Man kartais irgi suveikia ta “ubagystė", tačiau aš labai rimtai su tai kovoju. Štai kovos priemonės.

geri daiktai montavimui
(iš kairės į dešinę).

  • Taip, varžteliai būna ne tik M3 ir didesni. Gali būti ir M2.5 ar dar mažesni. Ir jei reikia ką delikačiai prisukti, tai galim pasirinkti ne tik dydį, bet ir galvutę: minusas, philipsas (ar pozidraivas), torx ar “Allen" (šešiakampis).
  • Srieginės kniedės- aliuminės ir plieninės. Jei reikia sutvirtinti kokį plonasienį reikalą ir jame jau nebesusisriegia 3 vijos, o veržlę kabinti nepatogu- yra išrasta jau seniai geras ir patogus daiGtas. (aliexprese: rivnut, blind threaded rivets, nutsert)
  • Medienos, ypač “popierinės", “medienos dulkių" ir “baldinių drožlių" plokščių skylučių “stiprintuvas". Neseniai tvirtinau prie vidinės baldų durelių pusės kabyklėlę, tai šie “adapteriai" super patogiai veikia. Ir jaučių super tvirtai laiko. Nėra ko lyginti su ~3mm medvaržčiu. (aliexprese:Uxcell, Zinc Alloy Hex-Flush Threaded Insert Furniture, Nuts Wood Insert)
  • Į plastiką įlydoma/įpresuojama bronzinė “veržlė". Ypač svarbu remontuojant palaužytas plastmases arba jei ką nors spausdinam su 3D printeriu. (aliexprese: brass knurl nuts threaded).
  • Kiek tolėliau- laido antgalis su kilpute. Lengvai užspaudžiamas, net nereikia spec replių. Kainuoja ne taip ir daug jei pas kinus, senukuose kiek daugiau. Bet jungiant kokį industrinį motorą- must have. Mane net purto, kai pamatau kokį 7kW motorą su “skrūtkinėm kilpelėm" ir dar izolke apvyniota.
  • O jei montuojam ką nors su daugiagysliu laideliu (ir ne tik industrinį montažą, bet ir kokią radiją) kas trugdo uždėti tokias gilzes? Ir visai nereikia net apspausti jas su specialiom replėm (~12€ pas aliexpresą). Tačiau garantija, kad laideliai neišsipaišys iš po varžtelio, net ir naudojant poveržles. Ir netgi sujungimo kaladėlese.
  • O jei junginėjam kokias ala auto rėles, konstruojam ką nors kur reikia išardomos kiek stipresnės jungties, kas trugdo naudoti šias jungtis?

Gal dar ką papildysiu, o gal ką nors parekomenduos skaitytojai.

Kiek paaiškinu kaip veikia srieginė kniedė:
geri daiktai montavimui
Vienoje pusėje tik žiedelis (yra ir “paslėpiamu"), kitoje pusėje toks kuprotas cilindriukas.

Honda nupušo: piderastija* ir pornografija*

March 3rd, 2019

Kaip ankščiau rašiau, mano Honda Civic (8 gen (FN chassis)) biški nupušo ir spidometras pradėjo rodyti visas galimas klaidas vienu metu. Todėl paskaičiau kelis service manualus (ačiū Algirdukui), jutubėlėje pažiūrėjau kelis filmukus. Ir išlupau tą “instrument cluster"…

Honda civic without instrument cluster
Lupasi labai paprastai, reikia kryžminio atsuktuvo, kogero PH1 ar PH2 ir stiprių nagų. Daroma tai:

  1. Nuleidžiam žemyn vairą iki galo.
  2. Su pirštais nulupam į savę nedidelę plastmasę tarp vairo ir spidometro. Ten dar yra mįslingos grotelės- tikriausiai ten matuoja oro temperatūrą. Ten yra viena jungtis ir permatoma gofruota šlanga. Man ta šlanga piktybiškai atsijungė kažkur giliai viduje ir išsitraukė. Va čia jau piderastija*.
  3. Atsukam du varžtus po ta nuimta plastmase.
  4. Lupam lauk visą priekį (bet ne spidometrą) į save. Ten bus trys jungtys: START mygtuko, lempų reguliavimo (kairėje) ir didelė jungtis dešinėje kur visi mygtukai ir sukučiai.
  5. Atsukam dar du varžtus virš spidometro.
  6. Lupam lauk spidometrą- viena plati jungtis.

Visos jungtys turi fiksatorius- nenaudojam primityvios jėgos.
Read the rest of this entry »

D klasė: MAX9705

March 1st, 2019

Vėl darant PCB liko kiek laisvos vietos. Todėl pažvelgiau į savo kromelį ir parinkau mikroschemą kurios špūlė guli nenaudojama. Tai buvo D klasės garso stiprintuvas, MAX9705. Tai tikrai mažytė mikroschema, jai tikrai nereikia tokios didelės plokštės:
max9705 pcb
Read the rest of this entry »

Honda nupušo: tinklo klaida

February 15th, 2019

Važiuoji sau, nieko blogo nedarai, staiga “dzing" ir automobilio prietaisu panelė praneša apie pasaulio pabaigą:
honda: dashboard network error
Read the rest of this entry »

Operaciniai stiprintuvai: realaus pasaulio pavyzdukas 6: papildymas- dirbtinis nulis

February 8th, 2019

Visiškai užmiršau paaiškinti kaip daromas sintetinis nulis (žemė). Ankstesniuose straipsniuose minėjau, kad operacinius stiprintuvus lengviausia projektuoti, konstruoti ir skaičiuoti, kai naudojamas dvipoliaris maitinimo šaltinis. Kai nėra tokio maitinimo šaltinio, galima pasidaryti virtualų (sintetinį) nulį. Dar vienas metodas- tai kur reikia, naudoti porą rezistorių ir pasidalinti įtampą per pusę. Tačiau dabar kalbam apie sintetiką:

Viena iš pirmiau paminėtų schemų turėjo šiuos elementus:
sintetinis nulis
Read the rest of this entry »

Operaciniai stiprintuvai: realaus pasaulio pavyzdukas 5: instrumentinis stiprintuvas

January 26th, 2019

Užmirštam tuos visus signalo iškraipymus ir pagalvojam apie realų gyvenimą. Anksčiau rašiau apie stiprintuvą kuris signalą ne tik stiprina bet ir vieną signalą invertuoją. Tokia signalo konversija gana dažnai naudojama- tai ne tik “simetrinis" audio signalas, tokie principai naudojami telefonų siustuvuose gigaherciniuose dažniuose ar net “tiltiniam" galios stiprintuve, kur signalas priešingom fazėm paduodamas į garsiakalbį- taip gaunam dvigubai voltų prie tų pačių rail (Vcc).
Aš naudoju tokį signalą iš savo kompiuterio į stiprintuvą. Tik prie kompiuterio kabo audio transformatorius, kuris atriša galvaninį ryši ir aišku daro priešingų fazių signalą (Balanced audio). Toliau per XLR jungtis ir perdaryta firewire kabelį keliauja į garso stiprintuvą. O ten vėl magija- toks signalas vėl sujungiamas į vieną. Tai atlieka diferencinis (skirtuminis) stiprintuvas, dar dažnai vadinamas instrumentiniu stiprintuvu:
instrumental amplifier
(schema nenaudoja sintetinės žemės)
Read the rest of this entry »

Naujas blogo dydis

January 25th, 2019

Nuo šiol mano “braindumpas" bus 1200px pločio, nuotraukos dydis 890px.

web blog dydis

Planų perdaryti į naujovišką, besiadaptuojanti, nėra.

Beveik savadarbis generatorius: AD9833

January 23rd, 2019

Jau minėjau, kad operacinius stiprintuvus tikrinau su beveik savadarbiu generatorium. “Beveik" dėl to, kad generatorius paremtas kinišku moduliu:

ad9833 sin generatorius
Generatorius skaitmeninis. Reikėtu skaityti datašytą, kaip tiksliai jis veikia, bet principas paprastas- ROM atmintis ir ADC. Du variantai- tiesiai adresas į ADC, tada išėjime trikampis, o jei duomenys iš ROM atminties- sinusas. Dar yra vienas režimas, kai išėjimas perjungiamas prie MSB bito, bet tada išėjimo įtampa stipriai užkyla ir neįsipaišo į bendrą stilių (vos ne Vcc išėjime). Ir dar šitas režimas man susvilo po kažkiektais laiko. Liko tik sinusoidė ir trikampis.
Read the rest of this entry »

Unhappy Tikbalang