Savel brain dump

Ištraukiam savo seną kompiuterį Amiga ir kažkaip neberadau pelės. Amiga naudoja specifinio modelio pelę- ten nėra jokio kontrolerio, o visi signalai apie padėtį ir mygtukus siunčiama tiesiogiai į kompiuterį. Tuo pačiu principu veikia ir Atari ST pelė, tik debilai inžinieriai sukeitė vietomis signalus. Todėl Atari pelė neveikia su Amiga ir atvirkščiai.

Pradžiai norėjau kur nors surasti rutulinę pelę ir pajungti tiesiogiai laidus prie fototranzistorių. Bet pasirodo, rutulinės pelės taip jau ir nesimėto. Beja originali Atari ir Amiga pelė tai rutulinė pelė. Tada pradėjau laužyti optines peles, nes senoviškos optinės pelės turi du čipus- vienas interfeiso, kitas- optinis modulis.

Tačiau USB pelė buvo kiek per nauja…

Tai ADNS-5020, pagamintas Avago. Deja šis čipas turi tik SPI interfeisą ir tiesiogiai jungti prie Amigos nėra prasmės. Reikėtu statyti MCU kuris dekoduotu parametrus į X ir Y impulsų srautą. (tokią pelę galima paversti į mažą video kamerą).

Tada išardžiau seną PS2 pelę:

Čia tai ko man reikia- kiniškas nebrandinis OMo2 čipas. Jo datašytas lengvai randamas internete. Šis čipas išduoda būten X ir Y impulsus.

Kita problema- kabelis:

Amiga pelės naudoja 8 gyslų kabelį (jei naudoti vidurinį mygtuką- 9 gyslų). O toki rasti ploną ir lankstu beveik neįmanoma. Todėl prie šios surogatinės pelės teko prikabinti pilnavertį RS232 kabelį. O jis storas.

Tačiau pelė puikiausiai veikia ir nesiskudžia. OM02 čipo visiškai nereikia konfiguruoti, jis viską daro pats ir automatiškai.

Kaip apsukti bitų seką iš LSB į MSB? Galima padaryti ciklą ir kiekvieną bituką perkopijuoti į kitą baitą. Atrodo paprasta užduotis ir šiuolaikiniam 32/64 bitų kompui paprastas reikalas. Taip ir atrodė, kol nepabandėm prasukti megabaitus… Chmm, atrodo lėtokai. Galima daryti su 256 variantų look-up lentele. Keista atrodo, bet irgi ne taip greita kaip atrodo… x86 ar 64 tikrai turi kokias nors komandas tokioms operacijom… bet VB.NET nusprendė, kad to nereikia…

O ką siūlo internetiniai maniakai…? Wow:

a = ((buferis(i) * &H202020202UL And &H10884422010UL) Mod 1023UL) ' no way! 3 operacijos

Kas per? Bet veikia! Ir gana greitai veikia… geras. Buvo dar keli variantai kurie veikia su C ar C# ar C++, bet perrašius į VB jau neveikia. Spėju dėl “overflow", nes VB neleidžia daryti perpildymo tokiose operacijose.

O kas dėl teksto? Ogi vėl lėtai veikia. Visose VB.NET pavyzdukuose naudojama:

tekstas="Tekstas"+kazkas.ToString+"dar kazkas"+vbCrLf
arba
sampleStr = “Hello" & " World"

Viskas kaip ir veikia. O bet tačiau! Jei pabandytumėm tokias operacijas padaryti su keliais milijonais teksto gabaliukų, pastebėtume, kad kompas intensyviai dirba. Tačiau lėtai. Kame reikalas? Ogi MS programuotojai nusprendė, kad nafig optimizuoti tą kodą (matyt dėl suderinamumo- tai dėl atminties rezervavimo subtilybių) ir kiekviena operacija tai naujo “string" sukurimas ir kopijavimas į jį. Techniškai du stringai nesusijungia, o sukuriamas trečias stringas i kurį kopijuojama pirmų stringų turinys. Darant milijonus operacijų, tai labai pasijunta.
Kaip tai sprendžiasi? Juk stringų klijavimas yra viena iš pamatinių demokr….ptfu programavimo principų. Yra net specialios stringų programavimo kalbos (perlas?) ir panašiai.

MS sukūrė dar vieną kintamųjų tipą: System.Text.StringBuilder(). Va į šitą galima klijuoti kiek nori visokiausių teksto stringų. Ir tai darosi tikrai greitai. Milijonus teksto gabaliukų suklijuoja akimirksniu palyginus su senu metodu (dešimtys sekundžių).

Kas moka programuoti, tai tokie reikalai visiškai nestebina. O man tai tikrai atradimai. O jei dar pašnekėti apie Multi Thread…

Už maždaug 50€ gavau antikvarinį (~1980) ROM, EPROM ir visokių PAL programatorių. Lygtai veikia, bet visos instrukcijos vokiečių kalba. Vadinasi “PROM-Programmiereinschub uni-prom 3250″, o gal “Promicron 4000″. Gamintojas- Celectronic GmbH Berlin.

Dar yra dėžutė adapterių, nes čia vos ne kiekviena didesnė grupė čipų turi savo adapterį. Kitas navarotas- turi TTY jungtį. Rimtai, ne tik RS232, bet tikrą TTY su srovės kilpą ir 50 bodų perdavimo greičiu. Netgi su galvaniniu atrišimu. Teoriškai galėčiau pajungti savo teletaipą!

Kam man jo reikia? Nereikia man jo, bet pasirodė įdomus. O dabar vienintelis panaudojimas- jei kam nors gyvenime prireiks atstatinėti kokį ypač senovinį aparatą ir staiga reikės nuskaityti ar net užprogramuoti visišką egzotiką, tai žinot kam reikia rašyti.

Čia kelis lapai iš dokumentacijos. Tikrai negirdėti ir keisti čipai. Nors pagal logiką, jei yra 2764, 2732 ir 2716, tai kodėl neturi būti kokie nors 2708 ar 2704? Ar net 27S15 ar 27S20!

Pats aparatas tai Z80 pagrindu padarytas multi PCB kompiuteris. Kaip atminties buferį naudoja SRAM čipus, tai tikriausiai buvo labai labai brangus prietaisas.

VHS? WTF? Ogi aš kažkaip peršokau labai anksti iš vidiakų į skaitmeninius formatus ir šiaip tuo metu TV/Video nebuvo labai žiūromas. Todėl kažkaip mano prisiminimai apie VHS buvo kiek iškreipti- prasta kokybė ir beviltiškas reikalas:

Nu kažkas tokio, tik spalvų mažiau.
Read the rest of this entry »

Šiandien buvo pirma darbo diena po atostogų. Ir matyt darbas labai pasiilgo, nes pirmiausia:

Pastotėje iš tos laimės ištirpo aliumininė šyna ir nuvarvėjo žemyn. Ko pasekoje dingo viena fazė ir sustojo visi varikliai. O dar ji kažkaip magiškai dingo, nes keli kompiuteriai nebepasileido. Ir viskas prasidėjo, kai tik pagalvojau, kad reikia išgerti kavytę. Kažkaip neatkreipiau, bet pradėjo ofise cypalioti UPSai. Aš net nesupratau, kad vyksta, kol pradėjo žmonės prašyti apraminti juos. Ir tik tada dašuto, kad elektra palaipsniui nyksta. Tadum šutdown ir blaškytis kas atsitiko.
Šyna nutirpo “pilkojoje zonoje" - Lesto bliombų teritorijoje. Kol atvyko vyrukai, atidarė, o poto prasidėjo- ribų aktai ir kitos nesamonės. Pasirodo, kad srovės trafai ir ta šynutė pasidarė mūsų, o virš trafukų jau Lesto. Niekšai. Teko skubiai remontuotis savo jėgom. Kol suremontavom mano WWW ir numiro. Ir dar taip numiro, kad užsikirto BIOS. Todėl kurį laiką neveikė WWW.

O dabar klausimas Linux Debian (kogero 7, su upgreidais) specialistams (taip žinau, kad sena versija). Kompe 3 diskai: sda, sdb ir sdc. Sda - tai diskas iš kurio kraunasi. Anas parėjo biški (SMART skundžiasi ir kai kur tikrai stabdo). Todėl visus /home ir panašius /root su /etc perkėlėm į sdc (pilna kopija). Sdb rodos tik MySQL ir backupai. Taigi viskas veikia iš sdc, bet kuriasi iš sda. Grubas įrašytas į sdc ir sda ir iš jo pasileidžia kompas, bet kažkai ne taip ir palūžta. O iš sda puikiausiai pasileidžia, bet tą sda reikia išmesti. Ką aš neperkėliau iš sda į sdc?

Va offlaino iliustracija:

Vėl atšalo orai ir vėl galima pratęsti darbus palėpeje. Ten specifinės sąlygos- žiemos metu siaubingai šalta, o vasaros metu siaubingai karšta. Net ir šį rugsėjį, vos tik pašviečia saulė, iškarto pasidaro pirtis. Papildomi “patogumai"- dirbti galima tik klūpomis arba ropojant.

Tai praktiškai visa prieinama erdvė. Technologija paprasta- išardom netikras grindis, išsemiam seną apšiltinimą (kailiukų atraižas), išsiurbliuojam, pritvirtinam garo izoliaciją, sumontuojam papildomus “balkius", užpildom nauja izoliacine medžiaga, uždarom. Pakeliui sutvarkom laidus, įrengiam kambarių ventiliaciją, apšiltinimo sluoksnio ventiliaciją (OSB nelaidžios garams), kur reikia- montuojam vėjo izoliaciją.
Read the rest of this entry »

Kartais būna keistų sutapimų. Rašiau apie išmesta transyverį UP2NV. Ir jam reikėjo kokio nors mikrofono testavimui (Morzės raktą padariau iš senos kompiuterinės pelės). Ir visiškai netikėtai, visiškai nesusije su praėjusiu išmetimų į supirktuvę atnešė dieduko palikimą*. O ten tarp visokių daikčiukų mėtesi ZETAGI MB+9 mikrofonas. Aišku jis buvo kiek patobulintas ir pagal jungtis buvo sujungtas su Kenwood radijo stotim- kažkoks mistinis savadarbis modulis kuris generavo kažkokį toną (dar nepaleidau).

Laimei viduje rodos nieko nebuvo pritobulinta, tai pagal originalias schemas pajungiau laidus ir lygtai veikia.
Read the rest of this entry »

Vienas reikalas tai čia:

6-7-8

Ėmė ir iškrito plastiko gabaliukas. Teko vėl naudoti UV kietėjančia dervą ir visokius “šmirgelius". Tai tiek iš serijos “ouch".

O dėl užsimiršimo rekordo… Automobilio techninė apžiūra rugpjūčio pabaigoje. Tik kad dėl visokių Covid ar šiaip dėl kažko, negavau priminimo. Pasirodo, kad apžiūra jau negalioja… tadada… vienerius metus ir 3 dienas. Va čia tai rekordas. (Baudų nebuvo). Dabar galioja.
Ir tai ne kokis vasarinis automobilis kuris kartai naudojamas. Tai automobilis kuris kiekvieną dieną važiuoja.

Seniau rašiau, kad savo savadarbiams kompiuteriams naudojau CPLD plokštes iš rusiškų Igrosoft žaidimų aparatų elektronikos.
Tai ir pirmas bandymas su dviem CPLD, LCD ZX versija ir keli nepublikuoti eksperimentai.
Tačiau niekada neparodžiau kaip atrodo pilna plokštė. O ir pats nebandžiau tą plokštę paleisti. Gal todėl, kad beveik niekada nebuvo sveikos plokštės ir nelaibai buvo noro. O kitas momentas, aš nemanau, kad Lietuvoje tokie žaidimų automatai leidžiami, tai nelabai dažnai pasitaiko išmesti. Gal kokiose kazino? Todėl ir nelabai atnešdavo utilizuoti tokias plokštes. Ir visai netikėtai, šiandien kažkas atvežė visą kalną visokių kompų plokščių ir tarp jų buvo kelios igrosoft. Visos jos biški pervažiuotos traktoriais, sulankstytos, aplietos vandeniu. Parinkau dvi kurios atrodė sveikiausios. Dar žalioji ploštė turi dvigubai didesnį CPLD.

Tai keistoka konstrukcija- nes viską valdo Z80 procesorius, o grafika dinamiška ir spalvinga. Kaip tai padaryta? Ogi visa grafika surašyta į “bateriją" ROM mikroschemų ir CPLD tiesiogiai generuoja vaizdą iš “gatavų" elementų. Tos mikroschemos su “CM" tai flaš ROMai, šalia keturios CPLD multipleksuoja duomenis. Centre esanti didelė CPLD viską sujungia į vieną vaizdą.
Kairėje Z80, programos ROM ir AY (garso čipas) klonas. Nu dar nepriklausoma nuo maitinimo atmintis ir laikrodis. Nuotraukos apačioje- ryšis su lemputėmis ir mygtukais (ir pinigų valgytoju).

Toliau tik nufotografuoti vaizdeliai iš plokštės ir dar viena plokštė.
Read the rest of this entry »

Nutariau kiek paremontuoti jau žinomą transyverį UP2NV. Sukonstravau kiek geresnę anteną, netgi su nauja antena pagavau kelias radijo stotis dienos metu. Pradėjau nagrinėtis kaip veikia siuntimas. Pas telegrafą ateina du valdymo laidai- “siuntimas" ir “raktas". Siuntimas eina tiesiai į rėlę, o “raktas" eina į kelis mazgus- siuntimo modulį ir monitorinimo generatorių kuris daro “pyyp" kai sujungiami kontaktai. Netgi ir nesiuntimo režime. Tačiau jis to nedarė. Tiek to. Siuntimo režime kita radija CW režime užfiksavo ne tik siuntimą, bet kad tas CW užmoduliuotas 50/100Hz. Vadinasi vėl negyvi kondensatoriai. Dar buvo pastebėta, kad relės kai kada nesuveikia. Ko pasekoje CW duoda nuspaustą “raktą" kai jis nenuspaustas- siųstuvas spjauna pilną galią.

Pradėjau lupti modulį su monitorinimo generatorium, nes pamačiau vieną palaidą laidą. Ir iškarto supratau, kad tai ne pramoninis aparatas- remontuoti labai sunku, nes laidai per trumpi. Negalima ištraukti modulį remontui. Reikia numontuoti šoninę sienelę, kad išlituoti patį moduliuką. Dar bėda- ant laidų pynės beveik neliko numeracijos. Tai dabar bus pisliavos surenkant. Ir iškarto buvo pastebėta, kad schema PCB kažkokia supaprastinta (neatitinka literatūrai). Ir dar iškarto buvo pastebėta, kad vienas tranzistorius pramuštas kiaurai per E-C:

Read the rest of this entry »