Savel brain dump

Yra toks veikėjas iš australijos, cypiančiu balsu. Ir jo video kartais būna apie jo “dumster diving". Jis ten gal kartais sukčiauja kiek manau, nes gal niekas neišmes veikiančio Keysight oscilografo (EEVblog #984). Tačiau, dėl profesijos subtilybių ir man buna kažkas panašaus į dumbster diving… ir tie radiniai kartais stebina. Nebepamenu, ar rašiau apie kažkokios miestelio ambulatorijos utilizavima- kur myžalų ir kraujo ekspres analizės prietaisai po dešimtmečio stovėjimo (net nebuvo įjungti) buvo išmesti. Nes “europos remimo" lipdukai buvo užklijuoti ant naudojimo durelių. Prietaisai tikriausiai daug kainavo. Buvo dar ir banko dovanos, kurios buvo naudojamos ir kaip serverių spintos, ir kaip UPS prietaisai ir, galu gale, kaip ir šis kompiuteriukas su kuriuo rašau šitą tekstą:

Tiesa, teko nusipirkti akumuliatorių ir SSD diską. Beja, Windows 10 Pro legali licenzija irgi iš “dumster daivingo". Bet tai buvo senai. O štai šiandien kiek naujesnis grobis.

Pirmiausia labai keistas prietaisas:

Kuris šiaip yra kaip ir prabangus akumuliatorių krovikas.

Arba nenaudotas šitas programatorius. Tik 439.00 € excl. VAT +šiping & hendling.

Beja, dar ir pabambėsiu. 99.7% visų šiuolaikinių prietaisų su apvaliais maitinimo kištukais turi centre pliusą, išoriniuose žieduose minusą. Tačiau šio pakrovėjo durni kūrėjai padarė, kad maitinimas- centre minusas ir šone pliusas.

Nors gal ir todėl jis buvo išmestas. Nes originalų maitinimo šaltinį kažkas nukniso, o dėžėje buvo įdėtas paprastutis “juodas brikas". Ir jis tikrai neveikė. Papildomai pasakysiu, kad šis programatorius žiauriai daug ima srovės- 15V ir kelis amperus bent jau startui. Ir softas erzina. Tikrai kvailystė mokėti virš 400 eurų už tokią dėžutę.

Atgal į “daivingą":

Tokios dėžutės (be diskų ir aišku be maitblokio) irgi ne problema surast. Kaip ir i3 (ir rodos i5) nešiojamus kompus, stacionarius kompus ir rodos blade serveris vienas buvo. O dar Cisco access pointai (PoE), keli 24 portų gigabitiniai tinklo šakotuvai ir dar visas kalnas keisto šlamšto. Viską užbaigia monitorių, printerių ir šiaip dažų spalvų kalibratorius už 800+ pinigų.

Ir kas donoras? Ogi VĮ “xxxxx"

P.S. atsiprašau, kad nėra normalių straipsnių- degraduoju.

Dėmesio! Longreedas, tiksliau daug paveikslėlių. Tai reali, neseniai įvykusi istorija kuri nutiko man. Ir toje istorijoje yra aferizmo ir gal netgi kriminalo elementų susijusiu su asmens duomenų nutekinimu. Veikiantys fiziniai ir juridiniai asmenys: Levas (Aš), DHL Lietuva, Seeed Studio ir Translaineris UAB.
Kaip jau visi žinote, PCB savo žaidimams aš užsisakau Seeed Studio puslapiuose pas kinus. Kaina pas juos apie 5€ už dešimt plokštelių (paprastai sunaudoju kokias 2 ar 3) ir aišku atsiuntimo išlaidos. Seniau būdavo siuntimas už dar kokius 6€ ir gaudavai paprastu paštu. Dabar jau tos paslaugos nebėra, tačiau ir laikai pasikeitė ir greitas pristatymas per DHL už 20USD/€ nebeatrodo toks baisus. Ir gaunu ne pirmą užsakymą. Nesenai persibraižiau savo GSM plokštę- ištaisiau kelias klaideles ir kai ką patobulinau. Užsakiau pas Seeed ir po kažkiek laiko Seeedas parašė laišką, kad jie pagamino ir jau išsiuntė. Tačiau netikėtai, tą pačią dieną gaunu SMS žinutę:

Read the rest of this entry »

Dabartiniais “arduino" ir kiniškų modulių laikais, laikinus sujungimus darom su kiniškais spalvotais laideliais kurie turi 0,1″ jungtis. Būna vyriškos jungtys ir moteriškos, bet taip jau gaunasi, kad plokštese dažniausiai būna vyriški pimpaliukai (pins, adatėlės) ir dažniausiai naudojamos moteriškos jungtys. Tos jungtys patogios, kol jos dar būna jaunos ir ne išmakaluotos. Poto jau nelabai ir jungia ir pačiu nepatogiausiu momentu išsprūsta. O jei reikia ką nors sujungti stipriau, jau beveik galutiniam variante, bet norit pasilinkti galimybe ardyti? Litavimas tinka tik pačiam galutiniam variante, nes kiniškos jungtys nėra labai gero plastiko ir biški lydosi ir kreivaliojasi. O ir vistiek laidelį reikia kažkaip pritaikyti prieš lituojant. Čia męs vėl atrandam “dviratį"- wire wrap technologiją. Ją išrado, tiksliau ištobulino telefono kompanija (Bell labs) ir ji pasirodė ant tiek patikima, kad ją naudojo net kompiuterių montavimui ir tokia technologija netgi nuskrido į mėnulį.

Read the rest of this entry »

Norėčiau pacituoti žurnalą “Statyba ir architektūra" ("SA.LT") už 2019 metų birželio mėnesį, 21 puslapis, kur žurnalas cituoja politikę Dalią:

Citata: “Kokia nors citata Kokia nors citata…"

Aš puikiai suprantu kaip čia gavosi. Grafinis maketas jau buvo parengtas ar net naudojamas šablonas, o straipsnio dar niekas neparašė iki galo. Todėl ir liko “fileris". Aš irgi kelis kartus panašias klaidas dariau, todėl dažniausiai vietoje filerio naudoju “Lorem ipsum…". Todėl, kad šis tekstas negali pasirodyti galiniam makete ir paprastas “find" iškarto atranda.
Dar man pasiteisinimas- aš dažniausiai kažką rašau vienas ir labai retai turiu kokį nors redaktorių ar betą testerį kuris permeta galutinius variantus. Bet čia lygtai ne vienas “diedas" dirba ir gauna pinigus už tai… Aišku jiems svarbiau užblokuoti “copy-paste" savo “portale". Tačiau būkim atlaidus- kontorėlėje dirba vos 4 žmonės, vienas viršynykas, viena buhalterė ir du žmogučiai ir jaučiu dar ir sodros skolos spaudžia. Greičiausiai darbus atlieka subrangovai.

Bet va, Daliai tai abydna biški.

bur bur bur…

Pratesiant teletaipo temą, kilo mintis padaryti tikrą USB printerį, kad tiesiai iš kompiuterio būtų galima telegrafuoti tekstą. Kadangi su V-USB man nepavyko priversti veikti printerį, tai pasinaudojau kiek naujesnę mikroschemą iš aliekspreso, ATMEGA32U4. Su mažyte plokštele, už kokius 2€. Ši mikroschema turi šiokį tokį hardwarinį USB ir jai tinka kiek naujesnis softas- LUFA paketas.

Elektriniai lygiai suderinami su mano PCB kurią jau aprašiau ankstesniam straipsnyje. Kadangi čia jau 16MHz ir dar USB neleidžia stabdyti procesoriuką, teko 50 bodų UARTą parašyti (tiksliau pasiskolinti iš interneto) programiškai. Tai taip vadinamas softuart.
Read the rest of this entry »

Mano turimas agregatas naudoja archaiškus greičius ir visiškai nesuprantamą Baudot (Bodo) kodą. Kodą sugalvojo toks Jean-Maurice-Émile Baudot, dar 19-tam amžiuje. Kai nebuvo jokių kompiuterių, megahercų ir tranzistorių. Tik geros patikimo rėlės ir visokios svirtys. Tačiau kaip sakoma- dėkui dėl backward compatibility, daugelis įrenginių palaiko nesamoningus formatus. Nes mūsų teletaipui reikia 50 bodų (čia irgi Baudot) ir 5 bitų perdavimo. Šį formatą palaiko AVR. Tačiau mano projektui reikėjo dviejų greičių: 115200 bitų/s ir 50 bitų/s. Kadangi AVR greičio daliklis turi ribotą bitų skaičių, tiesiogiai negalima turėtį abu greičius. Naudojant 3.6864 Mhz procesoriaus taktinį dažnį didžiausias greitis 115200 (su dalikliu lygiu 1) ir mažiausias 100 (su 2303 dalikliu). O reikia 50. Todėl prieš naudojant teletaipą, reikia mažinti procesoriaus dažnį du kartus, o bendraujant dideliu greičiu- vėl atstatyti greitį.

Elektriškai suderinti senovę ir naujovę galima taip:

Read the rest of this entry »

Kai geras oras, o smegenys lydosi nuo protinio darbo, tada reikia imtis fizinio darbo. Kad ir pastato pamatų atkasimo.

Kažkaip nelabai sekasi. Pirmiausia- pamatų konstrukcija kažkokia iškreipta. Greičiausiai iškasė “katlovaną", priliejo bet kaip betono ir tik poto sudėlio pamatus ir rūsio sienas. Ko pasekoje, iš išorinės pusės negaliu patekti žemiau rūsio grindų. Nebent kastis dar į šoną arba gal laužtis tiesiogiai.
Dabar matosi, kad išorėje viskas sausa, o patalpoje tiesiog kažkoks šaltinis. Kaip iki jo prisikasti?

O kitas malonumas, kad tarybiniai statybininkai suvertė visas statybines atliekas prie sienos ir per jas kastis labai sunku.

O dar ir lobį radau. Tai ne šventi žydų kaulai, bet “fomka" (фо́мка)- laužtuvas ir vinių traukiklis. Išgulėjo 44 metus ir beveik kaip naujas. Laužtuvas nėra labai didelis, paprasčiausiai šuva labai mažas. Ir jis neneša tą laužtuvą.

Sveiki,

Jau senokai nieko nerašiau ir staiga pastebėjau, jei kokio nieko čia neparašysiu, sugrius daugiametė tradija, kad bent vienas įrašas į mėnesį. Todėl rašau kas bus kitam mėnesyje, jei pavyks paleisti projektėlį.

Tai nauja plokštė. Joje naujas iššukis man- tas HE910-D modulis jau beveik BGA. Tiksliau gal LGA. Tikrai nežinau kaip buitinėm priemonėm jį lituoti. Nes datašytas rašo, kad modulį galima lituoti tik vieną kartą. Kaitinti iš viršaus negalima. Todėl, iš pirmo karto jis man neprisilitavo. Bet išlaikė ir ekstremalų kaitinimą, net apačioje PCB padegė, bet lygtai veikia.
Kai visuomet, ant PCB guli ne vienas projektas. Šiaip, esminė dalis aišku Telit modulis, tačiau šalia yra AVR aukštos įtampos programatorius ir telegrafo interfeisas. Taip, to pačio telegrafo, kur 50 bodų ir baudot kodavimas bei srovės kilpa.
Read the rest of this entry »

Klausimas! Galima ar negalima statyti raudoną mašinytę?

Kaunas, senamiestis.

O sekmadienį galima? Šiaip, tai panašu į tai, kad stovėti draudžiama ženklas su visu stulpu pasuktas 180 laipsnių. Matyt kažkam nepatinka, kad automobiliai statomi prie Perkūno namo.

Šiandien įvyko kogero didžiausias nepanaudotinų daiktų panaudojimo arba šiukšlių kaupimo rekordas. Tikriausiai ne karta buvo taip, kad koks nors daiktas mėtosi nereikalingas metų metus ir vieną dieną jis išmetamas. Ir nepraeina nė mėnuo ir kam nors prireikia būtent tokio daikto. Bent jau man tai buvo kelis kartus. Ir jokios mistikos nėra- paprasčiausiai pas mane yra ta liga, kad kaupiasi daiktai ir daiGtai. O kartai būna ir kitaip.

Va tas rekordinis daiktas:

Taip, aš kartais užrašau datą ant daikto. Ši data ir raidės “KPI" sako, kad 1986 metais, sausio 28 dieną, paauglys Levas praėjo pro Kauno Politechnikos Instituto (KPI, dabar KTU) beveik uždarą kiemą ir pamatė, kad institutas išmetė nepanaudotas popieriaus juostas. Šias, 17.5mm pločio teletaipo perfo juostas ir kiek siauresnes- teksto printeriui. Matyt tada buvo tvarkomasi ir jau tapo nebenaudojama ši technologija.
Beja, ten kažkada dideliais kiekiai buvo feritinės atminties ir kito ekskliusyvini gėrio. Deja, liko tik keli rulonai popieriaus, nes buvo noras naudoti kaip “konfeti" ar kaip vadinasi ir buvo užkišta už radiatoriaus. O po to, su eglutės žaisliukais ir kitu šlamštu pasislėpė giluminiuose kloduose…
Read the rest of this entry »