Tai paprasčiausia PCB nes buvo vietos ant didesnės. Todėl bet ką sudėjom skubėdami. Gavosi toks niekalas:
Su esamu softu “aparatas" sureaguoja į bet kokį IR signalą iš distancinio ar šiaip trugdį ir pamirguliuoja RGB LEDais. Taip biški random spalvas reguliuoja. 90S2343 čipukas labiau tinkamas asemblerio mazochistams, bet pavyko įterpti ir C kalbos programą.
Nors PCB numatyta vieta klasikiniams “per skylę" LEDams, čia prilituoti mikrominiatiūriniai 0805 SMD variantai. O gal dar mažesni. Aš jau nepamenu kokius pirkau iš eBay. Tačiau šitas kiniškas produktas šviečia kelis kartus geriau nei “užtaupyti" ir brangūs 1206 diodai ir vietinių Lietuvos parduotuvių.
Kita pusė. Dar viena detalė (MCU koja) nepanaudota. Tačiau šita plokštelė turi ISP lizdelį ir net per jį programuojasi Neužmirškit pažymėti “internal clock" ir “enable SP" fjuzus.
Plokštė numeris 47415. Tai penki nepriklausomi mini projektai. Tiesa, čia buvo vienas projektas, o tuščia vieta aplink skubiai užpildyta niekalais.
Apvalus objektas- 9…10W LED prožektoriaus stabilizatorius.
Dešinėje apačioje- LED pažibintis. Tiesa neišbandytas, nes kažkur pamečiau mikroschemą, o national semiconductors su manim nedraugauja. Net ir kai juos nupirko TI. Beja, už tą LM čipą aš netgi mokėjau kažkokius pinigus…
Kiek į viršų- adapteris liuksometro mikroschemai.
Toliau kažkoks niekalas AT90S2343 čipams. Aš jų daug prisilupau ir niekaip nepanaudoju.
Ir paskutinis, viršuje kairėje, klasikinis stabilizatorius su MC34063. Dar neišbandyta.
Visos schemos viename paveikslėlyje. Dėmesio, tikrinkitės detalių nominalus. Čia mano “vidiniai" eskizai, todėl nevisada yra viskas surašyta.
Dėmesio! Schemoje gali būti klaidų ar sąlygiškumų. Aš jas paišiau sau ir dėl tingulio kai kur detalės nesurašytos arba klaidingų verčių. Kad ir rezistoriai viršutinėje dalyje prie diodų- ten 68R, o turėtu būti tiek, kad srovė neviršytu MCU ir diodų max leistiną srovę. Todėl atidžiai analizuokit schemą ir blogiausiu atveju klauskit čia.
(Bottom)
(Top)
SMD rezistoriai ir kondikai paprastai 0805 dydžio. Daugelis detalių nėra griežtos dėl ssavo parametrų. Ten kur nėra parametrų- skaitykit detalės datašytą.
Viskas prasidėjo nuo gero žmogaus vardu Valentinas kuris man padovanojo Maxim Semiconductos MAX44007 mikroschemą. Aišku mikroschema šlykščiai maža. Tačiau aš prieš keletą mėnesių atradau kiniškų PCB gamybą, tai pakeliui užsakėm perėjimą iš nesveikų 6 kojų UTDFN-Opto-EP korpuso (2×2 milimetro) į kiek labiau sučiupinėjamą senovišką DIP/DIL.
Mikroschema bendrauja su procesorium per I2C busą. Todėl pajungimas prie mano senoviškos ATMEGA 16 bandymų plokštės paprastas… tik vienas bet. Max čipukas mažavoltis, jo negalima jungti prie 5V maitinimo ir logikos. O mano senoji plokštė maitinasi iš USB porto- 5V. Todėl teko pasielgti paprastai- sumontuoti 3V stabilizatorių Max čipukui ir panaudoti keletą rezistorių, kad buferizuoti ir slopinti duomenų signalus. Kaip stabilizatorius suėjo LM1117 tipo mikroschema, o suderinimui kiloomo eilės rezistoriai. Ant PCB be mikroschemos ir kondensatoriaus į Vcc3.3 yra dar du I2C pullupai. O gal ir pull-downai nes USB-MEGA plokštė pati bando daryti pull-up į 5V. Oscilografas parodė, kad signalai ant MAX44007 mikroschemos kiek viršija 3.3V, tačiau viskas veikia.
Nuotraukoje su kiek senesniu softu. Gale straipsnio kiek naujesnis, kuris rodo ir skaičius po kablelio. Viskas kiek daryta skubotai ir nenaudojamas INT signalas. Paprasčiausiai testas. Kiek keistokai atrodo ir pati liuksų skaičiavimo matematika- ten tokia makalynė su bitais daroma. Tačiau slankiojo kabelio matematika nepanaudota.
Ten kur softas “lieja išmintį" tai tiesiog lengva higienos normų interpretacija. Rodo ar galima pvz. lituoti SMD mikroschemas ar dar įjungti lemputę kokią.
Bugas softe (nedarantis įtakos veikimui): kažkodėl nenusiskaito du registrai nuosekliai (3 ir 4), todėl nuskaičiau aš juos po vieną baitą. Lygtai pagal datašyta turėtu nusiskaityti.
Sidabro gryninimas, antra dalis. Keletą operacijų nenufotkinau senesniam straipsnyje, todėl čia dar kiek iliustracijų:
Čia toks pilkos sidabro drumzlės, kai per naktį sureaguoja. Jos tokios minkštos ir susiklijavusios. Jų nereikia sudžiovinti, nes kitaip jos pavirs į dulkes ir skraidžios po orą. O drėgnos jos lengvai susirenka į tokią krūvą:
Paspaudus dar išbėga gana daug vandens. A, tiesa, pamiršau paminėti, kad šias pilkas drumzles reikia perskalauti.
Sudedam su visu filtriniu popierium į tigliuką. Ant viršaus reikės suformuoti borakso sluoksnį. Bet nereikia užmiršti, kad ten dar daug vandens. (sorry už nešvarias panages. Beja, sidabro junginiai labai dažo rankas, todėl nenustebkit, jei kitą dieną pastebėsit juodas dėmes).
Nuotrauka nepavyko. Šiaip elektrinė krosnelė numiro, o su degikliu nesimato. Boraksas pasidaro permatamas, popierius po truputi išnyksta, o sidabras gražiai dugne lydosi. Kartais sveika ten viską pamaišyti su grafitiniu strypeliu ar titano adata.
Kai išsilydo, tigliukas sudaužomas (~5Lt +PVM nuostolis)… bandžiau visokiom priemonėm iššaugoti tigliuką, tačiau nepavyko.
Gautas sidabras nuplaunomas stipria druskos rūgštim (arba nuobodžiai valomas mechaniškai), nes boraksas prilimpa. Peržiūrėti borakso likučius, nes ten papuola nesusilydę rutuliukai.
Teisingai ir švariai dirbant sidabras, galima sakyti gaunasi chemiškai švarus.
Tai labai paprastas eksperimentas kurio metu gaunamas grynas sidabras. Tikrai grynas gaunasi, jei eksperimentas atliekams kruopščiai ir gerai plaunamas tarpinis produktas. Eksperimentus reikia sidabro lauž0: sidabrinių monetų, kontaktų, šakučių, grandinėlių, juodai baltų foto juostų pelenų ir panašiai. Pradinis sidabras turi būti metalinėje formoje (lydynys) arba paprastas junginys (oksidas ar kokios paprastos druskos). Šita tai lengva gauti… Dar reikia azoto rūgšties- gali būti ir nelabai stipri, tačiau pageitautina, kad būtų švaroka. Dar reikės daug vandens (švaraus ar net distiliuoto), valgomosios druskos (NaCl), ir kokio nors aktyvesnio metalo (cinko, magnio, ar standartinio aliumo-cinko-magnio lydinio iš kurio daromos kiniškos sunkesnės durų rankenos ar senoviškų FD diskasukių korpusai), šaukštelį sieros rūgšties.
Pradinę medžiagą ištirpinam azoto rūgštyje. Dėmesio, jei koncentracija didelė, tai bus intensyvus burbuliavimas ir daug rudų toksiškų dumų. Ir tai bus neefektyvi, tačiau greita reakcija. Geriau rūgštelę praskiesti- geriau lėčiau.
Nuotraukoje- kažkokie sidabruoti kondensatoriai sumalti ir sumaišyti su azotke. Čia labai daug drumzlių, nes kondikai tai keraminiai, o keramika netirpsta. Gal vėliau įdėsiu geresnių fotografijų, kokių nors tipiškesnių.
Nufiltruojam skystį. T.y. mums reikia surinti tik švarų skystį.
Skystį maišom su druskos tirpalų ir gaunam labai specifinę, gražią reakciją:
Beja, ši reakcija naudojama kokybinei sidabro arba chloridų analizei. Antroje filmo dalyje baltosios drumzlės jau perskalautos vandeniu. Jei gerai išskalausim visas kitas medžiagas, tai gausim gryną galutinį produktą.
Dabar pagardinam varškę truputėliu sieros rūgšties ir imetam magnio lydynio gabaliuką.
Magnio jonai atlupti nuo metalo su sieros rūgštim prikeliauja prie sidabro chlorido ir mikliai redukuoja sidabrą. Makaluojam mišinuką arba paliekam ilgesniam laikui. Magnio-aliuminio-cinko metalo reikia stipriai mažiau nei gausi sidabro. Čia jau chemija- prasideda visokie valentingumai ir redukuojančio metalo atomas griebia 2…3 kartus daugiau chloro atomu (tiksliau jonų). O sidabras prilaiko tik vieną.
Jei nejudinsim, tai užauga purūs gryno sidabro “medžiai".
Paliekam metalus viduje kol išnyks balta chlorido varškė. Surinktas pilkas metalo drumzles perplaunam su vandeniu ir lydom porcelianiniam (grafitiniam, keraminiam) tiglyje po storu borakso sluoksniu. Būtinai boraksas, nes sidabras labai mėgsta oksidaciją ir šiaip išnykti.
Čia mano top rezultatas, iš degintu fotojuostelių:
Čia šonas nudrožtas su galąstuvu, kad rentgeno fluorescencinis spektroskopas (XRF) galėtu “pažiūrėti" į vidinį sluoksnį. Prietaisas parodė 100% grynumą, t.y. priemaišos buvo mažiau detektuojamo ir paklaidos lygio t.y. net kokie 2 ar 3 skaičiai po kablelio. Todėl galima pasakyti, kad šio lašėlio praba 999.99
Šiaip tokį lašiuką gamintis nepasimoka, nes medžiagos (ir vienkartinis porcelianinis tiglis) kainuoja daugiau nei šio metaliuko vertė. Tai buvo daroma kiekybinė analizė ir tiek
Beja, jei pastebėjote, kad atsirado nauja weblogo kategorija “Chemija". Čia todėl, kad darbe atsirado kiektai chemijos daugiau ir jau galima ką nors įdomaus parašyti. O paskutis firmos pirkinys- dyydžiūlis (o dabar bus keistas vertimas) elektromagnetinės indukcijos inicijuotas plazminis optinės emisijos spektrometras (inductively coupled plasma optical emission spectrometer (ICP-OES)) su kuriuo bus galima ir ką nors įdomaus ištirti. O šitasssss agregats rodos čiupina ne kokius ppm'us, o ppb'us ar net ppt'us… O kas tai? O čia jau susigaudykit patys ir pabandykit atspėti.
Kas gi yra panaudojamo Vodafone HSDPA/3G/EDGE/GPRS express kortelėje? Tuoj sužinsim….
Šiaip nieko gero ir panaudojamo beveik nėra. Nebent domitės specializuotom mobilaus ryšio mikroschemom ir BGA litavimu. Tačiau dar ne viskas prarasta. Pirmiausia aš atkreipiau dėmesi, kad čia yra gana daug nedidelių tantalinių kondensatorių (po 150uF, tie geltoni) ir du droseliukai. Pažvelgus atidžiau, pastebėjau trejas mikroschemas kurios visdėlto gal ir panaudojamos. Tai dviejų modelių nedidelės bet galingos mikroschemos:
Kairėje- Linear Technology LTC3412A (3A, 4MHz sinchroninis, step-down stabilizatorius) ir dešinėje- Texas Instruments TPS61030 (96% efficient synchronous boost converter with 4A switch).
Pirmasis gali paimti nuo 2.25V iki 5.5V ir gaminti (mažinti) nuo maitinimo įtampos iki 0.8V, iki 3A išėjimo srovė. 4MHz junginėjimo greitis leidžia naudoti labai jau mažą induktyvumą. Tiesa, taktinis dažnis nustatomas išoriškai ir galimas nuo 300kHz.
Tuo tarpu Texas Instruments gaminys yra įtampos užkelėjas: jis gali paimti nuo 1.8V iki 5.5V ir gaminti iki 5.5V įtampa. Kaip rašo datašytas, ši mikroschema paėmusi stiprų 1.8V šaltinį (dvi stipriai nusibaigusios NiMH batarkės) gali gaminti normaliai 5V prie 1A.
Antroji mikroschema netgi praktiška megėjui- galima konstruoti kokius nors aparačiukus kurie reikalauja 5V maitinimo ir maitinti juos iš dviejų NiCd(NiMH) batarėju arba iš vienos Liion bačkutės (maišelio). Kad neužmušti akumo (batarėjos), mikroschema turi “low battery input" (LBI) koją. Su kuria galima nustatyti minimalią įtampą prie kurios vyksta stabilizatoriaus išjungimas.
Tiesa korpusai šių mikroschemų nelabai tokie patogūs…
Beja, nors TI nerekomenduoja, keli kinų LED prožektorių gamintojai naudoja TPS61030 mikroschemą kaip LED draiverį. Visa bėda, kad reikia duoti 500mV įtampos feedback nuo srovės. Tai reiškia 0.5 omo rezistorius 1A srovės. Ir pusė vato nuostolių. O didėjant galiai, anot TI, mikroschema nestabiliai pasileidžia.
P.S. Užmiršau parašyti, kad tas adapteris PCMCIA į Serial card nėra paprastas laidelių pedėliotojas. Tai irgi gana sudėtingas daiGtas.
Kas įdomiausia, tai USB2 host kontroleris ir ta kortelė kiek suprantu pajungta per USB… tuoj bus eksperimentas… ir ….. Read the rest of this entry »
Štai pirmas “perdarinys" panaudojant pramoninę PCB. Tai seno projekto perlitavimas- mikroschemą panaudojau tą pačią. Kodėl perdariau? Todėl, kad su namudine ir dar tokia prasta (vienok per ~ 5 metus kiek patobulėjau) šis krautuvas dirbo nestabiliai, ypač maitinamas iš 12V. Paprasčiausiai perkaisdavo mikroschema ir suveikdavo termo apsauga.
Dabar kraunant vieną elementą ir maitinant iš 12V mikroschema ir PCB tik kiek šilti.
Čia beveik viskas naują- PCB, nauji, įvairiaspalviai LED, polimeriniai kondensatoriai (tiesa, išėjime liko ar tai tantalas, ar tai mandras aliumas), kito “kalibro" rezistoriai. Tiesa, buvo problemos su šuntu. Kažkaip blogai apsižiūrėjau ir 1206 (ar panašaus) dydžio šuntu neradau savo archyve. 0R1 varžos. Todėl teko išsisukinėti.
O čia iliustracija nuo mikroschemos išėjimo- 1MHz junginėjimosi dažnis. Dėl tokio dažnio ir svarbu turėti gerą spausdintinę plokštę.
Mano “projektai" tai tokie minimalistiniai. Ypač, kai naudoji šiuolaikines SMD detales. O kai atsirado Kiniškos pramoninės PCB, tai kai kuriuos senus projektus galima perprojektuoti į dvipuses plokštes. Taip gaunasi sauja naujų-senų projektėlių su žaliom spausdintom plokštėm…
Visa bėda, kad Kinai daro po 10 vienetų, tai kaip ir perteklius gaunasi:
Matyt teks populiarinti projektus ir pardavinėti plokšteles per kromelį…
Čia labai sunkiai einantis eksperimentas. Jis susideda iš aibės daiktų: kiniškos PCB plokštelės kurios versija bloga, RGB senos matricos kuri gulėjo nenaudojama kol moterusai nuplėšė LVDS jungtį… Čia pagrinde AVR ir USB eksperimentai (paveikslėlis užsikrauna iš kompo per USB), nes nėra RTC. O dar ir nelabai sugalvotas šriftų laikymas- įdėja serial flash romas su 16 megabitų atmintim…
O dar fotkėje matosi kitas crazy projektas- ten kur permatoma dėžutė ir biški rausvos spalvos. Bet ten dar išviso užuomazgos.
Neužmirškit pažymėti “internal clock" ir “enable SP" fjuzus.
